Vyro nužudymu įtariamai Justinai Gaigalaitei turtus krovė slaptas ir nelegalus verslas (6)

Vienas iš pagrindinių paramediko Manto Sadausko nužudymo motyvų galėjo būti ginčas dėl pinigų. Skyrybų byloje vyko kova dėl dešimčių tūkstančių eurų, kurią jo žmona Justina Gaigalaitė pralaiminėjo. „Delfi“ išsiaiškino, kad pinigai galėjo būti uždirbti iš slapto ir ne visai legalaus moters verslo.

Kultūrizmo čempionė J. Gaigalaitė dabar įtariama savo vyro Manto Sadausko nužudymu. Praėjusią savaitę apeliacinis teismas paliko jai galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Iki žmogžudystės tarp J. Gaigalaitės ir M. Sadausko vyko jau į pabaigą ėjęs skyrybų procesas.

Priteisė solidžią sumą

Panevėžio apylinkės teismas sutuoktinius jau buvo išskyręs ir priėmęs M. Sadauskui palankų sprendimą: vaikai turėjo gyventi su juo, iš J. Gaigalaitės priteistas 500 eurų mėnesinis išlaikytas ir 64 tūkst. eurų kompensacija.

Byloje nustatyta, kad J. Gaigalaitė buvo įsigijusi nemažai nekilnojamojo turto – 3 butus Panevėžyje, su kuriais vykdė sėkmingą trumpalaikės nuomos verslą. Tiesa, šie butai deklaruoti J. Gaigalaitės tėvo vardu.

„Ji pasiūlė butus pirkti tėvo vardu, nes negalėjo deklaruoti pinigų šiems butams įsigyti. Tai buvo šeimos verslas“, – teisme pasakojo M. Sadauskas.

Pasak M. Sadausko, vien iš nuomos per kelis metus šeima susitaupė beveik 100 tūkst. eurų, už kuriuos J. Gaigalaitė nusipirko namą, bet ji taip pat deklaravo jį tėvo vardu.

Panevėžio apylinkės teisme išsiaiškinta, kad M. Sadausko pasakojimas apie turtą yra tiesa. Nustatyta, kad šeima uždirbo mažiausiai 87 500 eurų, o J. Gaigalaitė bendrą sutuoktinių nuosavybę išleido viena. Todėl teismas pusę sumos skyrybų byloje priteisė M. Sadauskui.

Tiesa, toks sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, jis apskųstas Kauno apygardos teismui. Tačiau M. Sadausko žmogžudystės išvakarėse į bylą pateikta J. Gaigalaitei nepalanki ekspertizė.

Teikė išblaivinimo paslaugas

Šioje istorijoje liko neatsakytas svarbus klausimas: kaip J. Gaigalaitė užsidirbo pinigų nekilnojamam turtui ir kodėl ji pati viską deklaravo tėvo vardu? Oficialiai ji dirbo Greitojoje medicinos pagalboje, bet tik ketvirčiu etato.

„Delfi“ išsiaiškino, kad J. Gaigalaitė visoje Lietuvoje siūlydavo išblaivinimo namuose paslaugas.

Jos valdytame puslapyje „isblaivinimopaslaugos.lt“ akcentuojama, kad tai – edukacinė platforma ir čia teikiamos tik konsultacijos, o ne išblaivinimo namuose ar kitokios medicininės paslaugos.

Bet tikėtina, kad toks prierašas skirtas tik apsisaugojimui, nes tokios paslaugos Lietuvoje formaliai – nelegalios, tačiau griežta kontrolė nėra vykdoma.

Tačiau įvedus puslapyje pateikta telefono numerį į paiešką, iškart randame pernai birželį paskelbtą skelbimą, kur viskas pasakoma tiesiai šviesiai.

„Išblaivinimas, organizmo skysčių atstatymas esant apsinuodijimui po ilgalaikio ar trumpalaikio alkoholio vartojimo. Kvalifikuota konsultacija dėl tolimesnio gydymo esant priklausomybei, kodavimas.

Išblaivinimo paslaugos atlieka licencijuoti specialistai. Ilgametė patirtis. Atvažiuojame į namus, įvertiname žmogaus būklę ir suteikiame būtinąją (pirmąją / skubią) pagalbą. Konfidencialumą garantuojame“, – rašoma J. Gaigalaitės paskelbtame skelbime.

Šiuo metu puslapyje nurodytas telefono numeris – išjungtas.

J. Gaigalaitės išblaivinimo paslaugų skelbimai

FOTO: Delfi

Kas tai tikrai J. Gaigalaitės verslas „Delfi“ patvirtino ir M. Sadausko artimieji, pasakoję, kad moters automobilyje nuolat matydavo lašelines. Jų teigimu, moteris girdavosi, kad iš šios veiklos per mėnesį uždirba ir 10-15 tūkst. eurų. Vienas išblaivinimas gali kainuoti apie 300 eurų.

Nors puslapyje akivaizdžiai nenurodoma, kam jis priklauso, kiek atidžiau jį patikrinus privatumo politikoje randame, kad bendrovė – Justinos Sadauskienės.

Beje, įdomi detalė: nors viešai Justina po skyrybų prisistatinėjo kaip Gaigalaitė, teisme ji prašė palikti jai Sadauskienės pavardę – tokia oficialiai ji yra iki šiol.

Savo pavardę puslapyje J. Gaigalaitė paskelbė

FOTO: Delfi

SAM: paslaugos nelegalios

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), abstinencijos gydymo ir detoksikacijos paslaugos gali būti teikiamos tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją šioms paslaugoms teikti.

„Šiuo metu teisėtai teikiamos ambulatorinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos paciento namuose (ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, paliatyvioji pagalba), neapima išblaivinimo procedūrų“, – sakė SAM atstovė Nerija Kaulakienė.

Internete yra gausu pasiūlymų apie išblaivinimo paslaugas namuose. SAM atsiųstame komentare rašoma, kad tokia informacija perduodama Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT), kuri turi teisę už tokią veiklą skirti baudą.

Administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnis už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla numato baudą nuo 600 iki 1140 eurų.

VASPVT informavo, kad 2020-2025 metų laikotarpiu atliko 4 patikrinimus dėl neteisėtų detoksikacijos paslaugų teikimo. Per šiuos metus fiksuotos 3 su tuo susijusios mirtys.

„Visais atvejais buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros veiklą ir skirtos baudos“, – pranešė VASPVT atstovė Urtė Vajavudzkaitė.

„Iš keturių atliktų patikrinimų trimis atvejais buvo atliekamas tyrimas dėl mirties atvejų, galimai susijusių su neteisėtų detoksikacijos paslaugų teikimu“, – pridūrė ji.

Veikla – mirtinai pavojinga

„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad po blaivinimo paslaugų namuose žmonės kartais atsiduria net reanimacijoje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai sako, kad tokių pacientų po nesėkmingų blaivinimų būna bent pora per mėnesį.

Pasak Gabijos Laubner-Sakalauskienės, į ligoninę atvažiuoja įvairūs pacientai, vieniems pasireiškia labai sunkūs alkoholio, kitų medžiagų abstinencijos simptomai. Dalis pacientų pradeda „gydymąsi“ namuose, pasak gydytojos, labai rizikingomis sąlygomis.

„Jie pakviečia žmogų į namus, nors tas žmogus nebūtinai turi išsilavinimą ar kompetenciją gydyti namuose. Būna pasekmės tokios, nuo kurių pacientą reikia gelbėti ir net guldyti į reanimacijos skyrių su gyvybinių funkcijų palaikymu“, – LNK Žinioms sakė gydytoja.

G. Laubner-Sakalauskienė sakė, kad patys pacientai pasakoja, jog po ilgalaikio alkoholio vartojimo pradeda jausti nemigą, nerimą, drebulį, didelį pykinimą, galvos skausmą. Jie atsiduria situacijoje, kai negali patys nutraukti alkoholio vartojimo, bet negali ir jo vartoti toliau, nes atsiradę simptomai stipriai gadina sveikatą.

„Tada jie arba jų giminaičiai pradeda ieškoti žmonių, kurie gali padėti. Nežinau, ką daro žmonės, kurie pas juos atvažiuoja, tikriausiai kažkokiu būdu palengvina simptomus. Tačiau noriu pabrėžti, kad žmonės, kurie tai daro, ir kurie juos kviečia, visą laiką rizikuoja“, – sakė gydytoja.

Visų pirma, toks neva gydymas skatina vartoti alkoholį dar ilgiau. Mat pasireiškus abstinencijos simptomams, reikia saugoti save nuo tolimesnio alkoholio vartojimo ir nebijoti kreiptis į gydytojus, specialistus.

„Pati abstinencija yra labai sunki būklė ir tai nėra tas pats, kas pagirios. Abstinencija turi net apie 10 proc. mirtingumą, jei yra užsitęsusi. Kai atvažiavę žmonės stato lašelines, leidžia vaistus ar net jų palieka nakčiai, žmogus visada patiria širdies sustojimo, sąmonės netekimo riziką. Gali būti, kad žmogus užmigs ir pradės vemti, užsprings“, – pasakojo pašnekovė.

Tad toks išblaivinimas namuose gali situaciją tik pabloginti.

„Yra pakankamai įstaigų, kurios alkoholio vartojimo nutraukimą atlieka legaliai. Ne tik mūsų ligoninė, bet tą patį daro priklausomybės ligų centrai. Ten yra net dienos stacionaras, kai žmogus gali atvažiuoti ir legaliai gauti gydytojų paslaugą. Yra ir privačios gydymo įstaigos“, – kalbėjo gydytoja.

Atomazga tragiška

„Delfi“ primena, kad 31-erių M. Sadauskas mįslingai dingo balandžio 20 dieną 9 val. 10 min. Giminaičiui vyras parašė, kad važiuoja statyti batutą į vaikų darželį Paliukų kaime, Panevėžio rajone. Namo jis negrįžo, todėl popiet sunerimę artimieji kreipėsi į policiją. Antradienį po intensyvių paieškų vyras rastas nužudytas.

Tikėtina, kad jis buvo įviliotas į spąstus – jokio batuto Paliukų kaime niekam nereikėjo. Pasak policijos, vyro kūnas rastas sodyboje Mileškūnų kaime, suvyniotas į batutą ir užkastas.

Dabar pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto disponavimo ginklais.

Sulaikyti trys įtariamieji, tarp kurių – jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Moteris – žinoma atletė, Europos fitneso čempionė.

Kitas įtariamasis J. Gaigalaitės draugas Vilius Solkanas. Abu jie šiuo metu suimti.

Trečiasis įtariamasis – V. Solkano tėvas, tačiau jis kol kas tiesiogiai nesiejamas su nužudymu, tik su neteisėtu disponavimu ginklu. Būtent jam priklausančioje sodyboje rastas nužudytojo kūnas.