Viktorijai Čmilytei-Nielsen – dar vienas skaudus smūgis (547)

Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, trečiadienį parodymus davė buvusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kuomet prie Seimo rūmų vykęs mitingas virto riaušėmis, siekė užtikrinti saugumą parlamente, nuolat gaudavo informaciją apie situaciją lauke.

Kaip pasakojo V. Čmilytė-Nielsen, prie Seimo vykęs mitingas užsitęsė. Politikės vertinimu, pasibaigus renginiui numatytam laikui toliau vyko nesankcionuotas mitingas. 

„Buvo įvairių veikėjų, kurie gana garsiai reiškėsi šioje piketų, protestų istorijoje. Dalis jų buvo Šeimų sąjūdžio atstovai, dalis buvo pavienių veikėjų, kurie filmavo viską“, – trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teisme parodymus davė nuotoliniu būdu.

V. Čmilytė-Nielsen, kuri ėjo Seimo pirmininko pareigas, prisiminė, jog tądien, kai vyko mitingas, į parlamentą pateko dalis renginyje dalyvavusių asmenų. Ji nurodė, kad reaguodama į tai, siekė užtikrinti, jog parlamente būtų saugu.

„Kaip Seimo pirmininkė tuo metu rūpinausi, kad Seime būtų saugi aplinka“, – dėstė parlamentarė.

Liberalų sąjūdžio lyderė tvirtino, kad parlamente liko iki pusės pirmos nakties.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, jos kabinete tuomet buvo keičiamasi informacija apie situaciją prie Seimo rūmų.

„Seimo pirmininko kabinete kurį laiką buvo ir vidaus reikalų ministrė (Agnė Bilotaitė – ELTA), taip pat buvau periodiškai informuojama Renato Požėlos, tuometinio generalinio policijos komisaro, apie situaciją“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad pati jokių sprendimų dėl teisėsaugos darbo malšinant riaušes nepriiminėjo.

„Jokių sprendimų nepriiminėjau. (…) Kaip Seimo pirmininkė tarnyboms nurodymų negalėjau duoti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Buvusi Seimo pirmininkė, atsakinėdama į klausimus teisme, teigė 2021 m. rugpjūtį nutarusi neišeiti pabendrauti su protestuojančia minia, nes manė, jog toks veiksmas žmonių emocijų nenumalšins.

„Kai ryte ėjau į Seimo posėdį, turėjau galimybę įsitikinti, kokie simboliai naudojami proteste. Minėjau, kad mačiau kartuves, Dovydo žvaigždes. Mano vertinimas buvo, jog protestuotojai nėra nusiteikę diskusijai, pokalbiui, o mano išėjimas emocijų neapmalšins“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Suteikus galimybę nuteistiesiems užduoti klausimus politikei, vienas iš nuteistųjų Andrejus Lobovas ėmė klausinėti V. Čmilytę-Nielsen, ar ji žinojo, kodėl žmonės susirinko protestuoti prie Seimo.

„Jūs buvote parsidavę farmacijai. (…) Jūs davėte komandas, kad žmonės būtų daužomi“, – pateikdamas klausimus kalbėjo A. Lobovas.

V. Čmilytė-Nielsen teigė žinojusi, kad žmonės prie parlamento protestavo dėl priimtų sprendimų, susijusių su COVID-19 ribojimais.

Teisėjas Audrius Cininas dalį A. Lobovo klausimų pašalino.

Daugiau negu 60 apeliacinių skundų

Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais. 

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus. 

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.