Rusija puola ES. Pirmoji šalis. Tai ne Lietuva

Rusija suintensyvino informacines kampanijas Europoje, kuriomis siekiama susilpninti paramą Ukrainai ir sumažinti karinę pagalbą.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko, artimiausi Kremliaus taikiniai yra Čekija, Moldova ir Lenkija. Tuo pačiu metu Maskva ruošia puolamuosius veiksmus keliais frontais rytų Ukrainoje.

Kovalenko paaiškino, kad Rusija koordinuoja įtakos tinklą, kuriuo siekiama remti prorusiškus kandidatus ir pakenkti vyriausybių, kurios aktyviausiai remia Kyjivą, pozicijoms.

Didžiausias Kremliaus dėmesys sutelktas į spalio pradžioje Čekijoje vyksiančius parlamento rinkimus. Pagrindinė Maskvos užduotis – į parlamentą įtraukti politikus, kurie yra pasirengę susilpninti dabartinę vyriausybę, kuri yra Ukrainos amunicijos tiekimo programų iniciatorė. Pasak Kovalenko, tai galėtų gerokai sumažinti karinę paramą Ukrainai.

Moldovoje, pasak jo, Rusijos informacinių operacijų infrastruktūra veikia jau seniai ir yra naudojama propagandai skleisti ir destabilizuoti. Panašus darbas vyksta Lenkijoje, kur Maskva bando kurstyti vidinius nesutarimus.

„Jų bus daug, nes Čekijoje artėja politiniai rinkimai… rusų užduotis – atvesti ten žmones, kurie nuvers dabartinę Čekijos vyriausybę ir atitinkamai sumažins pagalbą Ukrainai“, – pabrėžė Kovalenko. Jis taip pat pridūrė: „Lygiagrečiai su tuo Moldovoje vykdomos informacinės operacijos. Visa infrastruktūra buvo sukurta seniai.“

Lenkijoje, anot jo, rusai „žaidžia“ įvairiomis takoskyromis – tarp vokiečių ir lenkų, ukrainiečių ir lenkų. Tai apima politikus, visuomenines organizacijas ir jaunimo judėjimus, kuriuos iš dalies finansuoja Rusijos Federacija. Kremlius kursto politinius ginčus ir konfliktus, siekdamas pakenkti vienybei pagalbos Ukrainai klausimu.

Vienas pagrindinių Maskvos skleidžiamų naratyvų yra tas, kad parama Ukrainai sukels „karo perkėlimą į Europą“ ir ekonominių problemų europiečiams. Kovalenko patikslino, kad šias žinutes sistemingai skleidžia prorusiški tinklai, o už jų koordinavimą atsakingas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas.

Ekspertas atskirai pateikė Lenkijos politikų konflikto pavyzdį po incidento, kai dronai apgadino gyvenamąjį pastatą. Tokie ginčai, anot jo, tampa „paruošta medžiaga“ Rusijos informacinėms atakoms.