Pakėlusi mokesčius, valdžia planuoja surinkti po 172 eurus iš kiekvieno gyventojo? (28)

Valdančiosios koalicijos atstovai iš Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ partijų dar kartą susitiko tartis būsimų mokesčių pakeitimų.

Po susitikimo ministrė pirmininkė sakė, kad keičiant mokesčius siekiama papildomai surinkti 500 mln. eurų per metus. Juos padalijus visiems 2,9 mln. Lietuvos gyventojų išeitų po 172 eurus.

Tiesa, labiausiai mokesčių keitimas gali paveikti didesnes algas uždirbančių ir daugiau nekilnojamojo turto turinčių gyventojų pajamas.

O surinkti į valstybės biudžetą daugiau pinigų esą reikia ne tik gynybai, bet ir kitoms reikmėms. Kita vertus, Vyriausybės vadovas tikina, kad bus siekiama papildomų lėšų ir sutaupyti.

Dabar Finansų ministerija turėtų parengti galutinius įstatymų pataisų projektus, kurie ir bus svarstomi Seime. Tai tikimasi padaryti per 2 savaites.

Žada nuolaidas NT mokesčiui

Komentuodamas koalicijos atstovų susitikimą, žurnalistams sakė, kad dabar bus kalbamasi su socialiniais partneriais, visuomenės grupėmis.

„Mėginsime pristatyti siūlomų mokestinių pakeitimų modeliavimą ir poveikį tiek asmeniniams finansams, tiek verslui, tiek atskiriems sektoriams“

Jis pripažino, kad sutarta keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį taip, kad, padidėjus mokestinėms vertėms, jis „nepanešama našta nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi turtą“.

G. Paluckas komentavo, kad pakeitimai nebūtinai padidins mokestį tiems, kurie jį jau moka, o jį esą sąžiningai perskirstys.

Tačiau, kokiam NT vienetui ir koks mokesčio dydis bus, paaiškės per pora savaičių.

Premjeras patvirtino, kad tarp siūlymų yra 50 proc. mokesčio lengvata pirmajam būstui ir nuomojamam būstui, kuriame kas nors yra registravęs gyvenamą vietą.

Svarstė, kad artimiausiu metu pusė pinigų, surinktų iš NT mokesčio, atitektų savivaldybėms, o kita pusė liktų valstybės biudžete.

Didesnis pajamų mokestis ir PVM

Dėl gyventojų pajamų mokesčio esą yra sutarimas, kad galėtų atsirasti papildomas 25 proc. mokesčio tarifas, kuris būtų taikomas pajamoms, viršijančioms 36 vidutinius darbo užmokesčius per metus.

Toks didesnis mokestis, pasak premjero, būtų taikomas kelioms dešimtims tūkstančių gyventojų.

Pasak ministro pirmininko, pridėtinės vertės mokesčio vaisiams, daržovėms ir uogoms lengvatinis tarifas galėtų būti 5 proc. Kita vertus, kai kurioms prekėms ir paslaugoms dabar galiojantis 9 proc. tarifas gali būti padidintas iki 12 proc.

Jos teigimu, daugelis sutaria dėl pelno mokesčio tarifo didinimo nuo dabartinių 16 proc. iki 17 proc.

„Visi pinigai, kurie pakliūva į biudžetą, jie reikalingi visoms išlaidoms: tiek gynybai, tiek sveikatai, švietimui ar kultūrai, ar kelių tiesimui.

Taip kad papildomų pinigų reikia, taip pat reikia ir taupyti, taip pat atsisakyti neprioritetinių išlaidų. Tą Vyriausybė daro. Bet daugiausia pinigų reikės finansuoti trumpuoju laikotarpiu išaugusią valstybės skolą“, – komentavo Vyriausybės vadovas.

Vietoje daugiau pajamų – didesnės išmokos

Pradinis mokesčių didinimo tikslas viešai buvo įvardijamas kaip šalies gynybos stiprinimas.

Dėl to ir svarstoma apie papildomą pelno, gyventojų pajamų, NT mokesčių didinimą ar išplėtimą, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Tačiau panašu, kad ne visus papildomus pinigus valdžia skirs gynybai, o su ja visiškai nesusijusiems dalykams.

Pavyzdžiui, premjeras pasiūlė grąžinti lengvatą vaikus auginantiems darbuotojams (anksčiau jos atsisakyta įvedus universalius vaiko pinigus).

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai siūlo atsisakyti dalies biudžeto pajamų įvesdami lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, grąžinti šio mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms ir kt.