Pergyveno dinozaurus. Dabar jie apsistojo jūsų vonios kambaryje (2)

Šie vabzdžiai mėgsta drėgnas ir tamsias vietas.

Cukriniai žvyninukai slepia savyje nepaprastą istoriją. Šie labai seni padarai išgyveno tūkstančius metų dėl unikalių savybių ir stulbinančių prisitaikymų.

Cukriniai žvyninukai, dar vadinami sidabrinėmis avižėlėmis, yra ne tik erzinantys vabzdžiai mūsų namuose, bet ir vieni seniausių Žemėje gyvenančių organizmų. Jų istorija siekia laikus, kurie gerokai lenkia dinozaurų epochą.

„Tai labai, labai seni vabzdžiai. Jų kūno danga tokia senovinė, kad galima sakyti, jog jie mena laikus dar prieš tiranozaurus“, – teigia prof. Stanisławas Ignatowiczius, juokaudamas, kad jų kūno danga primena priešistorinius laikus.

Primityvūs ir ypatingi

Žvyninukai – tai be sparnų gyvenantys vabzdžiai, kurie niekada jų neturėjo ir kuriems sparnai tiesiog nebuvo reikalingi. Tai liudija jų primityvumą. Kaip pabrėžia profesorius, „sparnai – tai priedas, kurio žvyninukams niekada neprireikė“.

Jų pavadinimas kilęs iš sidabriškų žvynelių, dengiančių kūną ir primenančių žuvies žvynus. Šie vabzdžiai mėgsta drėgnas ir tamsias vietas, pavyzdžiui, vonios kambarius – tai padėjo jiems išlikti per daugybę gamtos katastrofų.

Neįprasta biologija

Žvyninukai savo žarnyne gamina fermentą celiulazę, leidžiantį jiems virškinti celiuliozę be bakterijų pagalbos.

„Atkreipkite dėmesį: termitai remiasi bakterijomis, o žvyninukai turi savo fermentų fabriką. Jei suėda popieriaus gabalėlį, jį visiškai suvirškina“, – aiškino profesorius.

Jis pridūrė, kad šiuo fermentu žvyninukai skaido celiuliozę į paprastuosius cukrus.

„O tuos saldžius cukrus vėliau sudegina kaip energijos šaltinį. Gana sumanu“, – pastebėjo jis.

„Visa grupė yra tiesiog žavi. Sena, primityvi, pirmykštė – ir vis dar išlikusi iki XXI amžiaus, nepaisant visų žmonių išmonių“, – apibendrino profesorius ir pridūrė, kad iš šių vabzdžių tikrai turime ko pasimokyti.

Sudėtingas socialinis gyvenimas

Profesorius Ignatowiczius taip pat pažymi, kad žvyninukai lengvai prisitaiko prie gyvenimo namuose, tačiau jie gali būti laikomi potencialiais kenkėjais, gadinančiais knygas ir dokumentus. Jų buvimas namuose neretai rodo per didelę drėgmę.