„Forbes“: Ukraina stumia Rusiją į padėtį, panašią į tą, kuri buvo prieš 1917 metų revoliuciją (5)

Ukrainos smūgių kampanija prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą ne tik atima iš Rusijos pagrindinį agresijos finansavimo šaltinį, bet ir destabilizuoja socialinę ir politinę padėtį Rusijos užnugaryje, panašiai kaip Rusijos visuomenė buvo destabilizuota prieš 1917 m. vasario revoliuciją. Apie tai rašo Forbes.

Leidinys pažymi, kad Ukraina bandė smogti į šią agresoriaus silpnąją vietą dar 2023 m. pabaigoje. 

Tačiau tuomet Bideno administracija, bijodama pasaulinių naftos kainų augimo, faktiškai vetavo šią Kijevo strategiją.

2025 m. vasarą Ukraina pradėjo naują kampaniją, smogdama Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftotiekiams. 

Šį kartą, kai Vašingtonas jau nebesipriešino tokiems smūgiams, kampanija davė reikšmingų rezultatų: pagal įvairius duomenis, Rusija prarado nuo 17 % iki 20 % savo naftos perdirbimo pajėgumų.

ai sukėlė didelį degalų trūkumą ir jų kainų augimą Rusijos vidaus rinkoje, sustiprindama socialinį spaudimą Kremliui, nes eiliniai rusai vis labiau jaučia karo pasekmes.

„Ukrainiečių dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms pasiekia tai, ko nepavyko pasiekti vien sankcijomis. 

Maskva surado būdų prisitaikyti prie Vakarų sankcijų, bet kol kas ji neturi patikimos apsaugos nuo ukrainiečių dronų“, – aiškina buvęs Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Sergejus Kuzanas.

Kaip pažymi „Forbes“, Rusijos propaganda negali ignoruoti eilių degalinėse daugelyje Rusijos regionų, bet bando tai paaiškinti sezoninio degalų paklausos padidėjimo ir neplanuotų naftos perdirbimo gamyklų remontų pasekmėmis. 

Tik retkarčiais pripažindama, kad šių neplanuotų remontų priežastis yra destruktyvios „dronų nuolaužos“, laisvai skraidančios virš Europos dalies Rusijos.

Ir visa tai vyksta palaipsniui blogėjant bendrai ekonominei situacijai Rusijoje.

Kaip pažymi straipsnio autorius, šie naftos perdirbimo gamyklų puolimai savaime nebaigs karo, bet jie formuoja jo trajektoriją.

„Putinas dažnai pozicionuoja save kaip carų įpėdinį, atkuriantį imperiją. 

Tačiau jam verta prisiminti carą Nikolajų II Pirmojo pasaulinio karo metu, kai pernelyg išsitęsusios fronto linijos ir vidaus deficitas padarė neramumus šalyje tokiais pat pavojingais kaip ir priešas užsienyje“, – apibendrina „Forbes“.