Liūdna realybė – Kas penktas lietuvis susiduria su skurdu: „Neturi nei rūbų, nei nieko“ (8)

3 iš 4 Lietuvos gyventojų pernai gavo bent vieną socialinę išmoką – nuo vaiko pinigų iki nedarbo, ligos ar socialinės paramos išmokų. Vidutinė išmokų suma siekia apie 175 eurus, o valstybė išmokoms išleido daugiau kaip 135 milijonus eurų. Tačiau daliai žmonių ši parama – ne papildoma pagalba, o vienintelis pajamų šaltinis.

Skaičiuojama, kad su skurdo rizika šalyje susiduria kas penktas gyventojas, o dalis jų negali padengti net būtiniausių išlaidų – maistui ar būstui. O kai kurie išmokomis ir piktnaudžiauja – nedarbo išmokas ima ne vienus metus iš eilės.

Jau septynerius metus Lietuvoje gyvenanti ir už lietuvio ištekėjusi ukrainietė Lena „Carito“ labdaros punkte renkasi batus ir drabužius. Kartu su vyru ji padeda žmonėms, kurie kovoja su priklausomybėmis – alkoholiu ir narkotikais.

„Žmonės, kurie pas mus ateina, jie, praktiškai, visi arba benamiai, arba valkatauja. Tai, praktiškai, visi iš stoties ateina pas mus – neturi nei rūbų, nei nieko“, – pasakojo ukrainietė Lena.

Nors dabar padeda kitiems, Lena atvira – ir patiems išgyventi nėra lengva, todėl drabužių čia ieško ir savo dviems vaikams.

„Mano vyras be vienos rankos. Neįgalus. Ir buvo metas, kada buvo sudėtinga su darbais, tad ėjau ir ėmiau iš čia“, – sakė Lena.

O į socialinę tarnybą kiekvieną dieną vaikštantis 58-erių Saša, išėjęs iš kalėjimo tapo benamiu. Dabar gyvena nakvynės namuose, gauna ir socialinę išmoką, tačiau jos – neužtenka, mat padeda savo giminaičiui.

„Gaunu pašalpą – 250 eurų už mėnesį. Aš broliui padedu ir padėsiu būtinai apsirengti, pavalgyti. Aš nerūkau – jis rūko. Tik duok, tik duok…“ – minėjo benamis Saša.

Lietuvoje su skurdu susiduria kas penktas gyventojas

Pasak „Carito“ socialinės tarnybos vadovės, ten per mėnesį apsilanko apie šeši šimtai žmonių.

„Daugumai tai labai sunku, vienišiems žmonėms ir džiaugiamės, kad žmonės čia gali ateiti pasirinkti daiktų, rūbų, avalynės, kur jie tuos pinigus gautus – pašalpą ar pensiją – pasitaupo ar nuomojamam butui, ar patarnavimui susimokėti“, – aiškino „Carito“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Ir tokių istorijų – ne viena. Valstybinės duomenų agentūros statistika atskleidžia, kad Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas gyventojas. Statistiko rodo, kad net 3 iš 4 Lietuvos gyventojų pernai gavo bent vieną socialinę išmoką, o vidutinis sumos dydis pernai siekė daugiau kaip 175 eurus – tai penktadaliu daugiau nei užpernai. 

„Tai čia įeina visos išmokos – gavo vaikas išmoką, susirgo žmogus, gavo ligos išmoką, tai visi Lietuvos gyventojai. Sodros išlaidos praeitų metų siekė apie aštuonis milijardus, o iš socialinės paramos informacinės sistemos išmokų, kurias mes analizuojame – apie pusantro milijardo“, – kalbėjo Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės, socialinės išmokos dažnai nepadengia net būtiniausių pragyvenimo išlaidų.

„Ką matome pačioje mažiausioje pajamų grupėje – iki 500 eurų – tai apie 30 proc. stinga pinigų maistui ir apie 35 proc. žmonių susiduria su sunkumais išlaikyti būstą, nuomai ar komunaliniams. Daug metų nebuvo jos adekvačiai indeksuojamos, dabar irgi matome, kad gali sunkiai vytis infliaciją, nežinome, kiek čia bus su energiniais ištekliais, kiek jie brangs ir kiek tai sukels tą grandininę reakciją“, – pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

„Kalbėsime ir apie pensijų didinimą, didinsime nuo kitų metų, kalbame ir apie išmokas, padarytas pakeitimas indeksavimui, ne vien tik nuo infliacijos, bet ir nuo vidutinio atlyginimo didėjimo, tai visos šitos priemonės tikrai padės mažinti skurdą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Išmokomis piktnaudžiauja net kelerius metus 

Didžiausią dalį sudaro „Sodros“ išmokos – apie 55 procentus. Vis dėlto specialistai pripažįsta – nors daugeliui parama būtina, pasitaiko ir tų kurie išmokomis piktnaudžiauja. 

„Sodros“ analizė atskleidžia, jog 5 proc. bedarbių arba net beveik 4 tūkstančių žmonių būrys kiekvienais metais pasiima bedarbio pašalpą. Nuolat keičia darbus ir gyvena iš pašalpų. Beveik kiekvienais metais tai daro net 8 tūkst. piktnaudžiautojų. 

Tokie atvejai „Sodrai“ kainavo apie 21 mln. eurų. Šiuos duomenis valstybė turi jau nuo 2024-ųjų, tačiau pokyčiai – tik nuo šių metų.

„Darbuotojas, kuris užsiregistravo užimtumo tarnyboje, neteko darbo ir jis gauna devynis mėnesius išmoką, ir padirba tris mėnesius, ir po to padirbęs tris mėnesius, ir po metų jis vėl gali registruotis užimtumo tarnyboje, kaip ir su dvylikos mėnesių darbo stažu. Dabar to nebus, dabar reikės realiai atidirbti 12 mėnesių, kad gautų išmoką“, – minėjo J. Zailskienė.

Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Valstybės išlaidos išmokoms padengti siekė daugiau kaip 135 milijonus eurų.