Mirus garsiam 18-mečiui Lietuvos imtynininkui – skubi žinia: išgelbėkite savo gyvybę laiku

Šiandien, pasklido skaudi žinia apie vos 18 metų sulaukusio talentingo jauno imtynininko Jano Staniaus netektį. Ši žinia sukrėtė ne tik visą Lietuvos sporto bendruomenę, bet ir visuomenę, primindama, kaip svarbu laiku rūpintis širdies sveikata, net ir jauname amžiuje.

Jaunojo sportininko treneris Andrejus Iljinas pranešė, kad sportininkas mirė treniruotės metu, kuomet treniruotės pabaigoje J. Stanius lengvai bėgo krosą ir sukniubo.

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie širdies sutrikimų požymius, lydinčius veiksnius ir priežastis pasakojo vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Sutrikusios širdies veiklos požymiai

Pašnekovės pasiteiravus, kokie požymiai išduoda, kad širdies veikla yra sutrikusi, ji pasakojo, kad įprastai iš pacientų girdi apie kelis simptomus. Anot jos, pirmasis rodiklis, kuris nurodo, kad su širdies veikla ne viskas gerai – skausmas krūtinėje.

„Dažniausiai jis apibūdinamas kaip spaudžiantis, deginantis, plintantis į kairę arba į abi rankas, žandikaulį, nugarą“, – anksčiau aiškino D. Zalagaitytė.

Vaistininkė pridėjo, kad tai – ne vienintelis požymis, kuris liudija apie širdies veiklos sutrikimus.  Taip pat yra ir tų, kurie, rodos, įprasti, tačiau gali signalizuoti apie rimtas sveikatos bėdas.

„Kiti širdies problemas išduodantys požymiai yra nuovargis, net ir ramybės būsenoje jaučiamas dusulys, nereguliarus širdies plakimas, dėl kraujotakos nepakankamumo kylantis galvos svaigimas, apie skysčių kaupimąsi organizme signalizuojantis kojų ir kulkšnių patinimas“, – įspėjo ji.

Širdies sutrikimų priežastys ir pasekmės

Pasiteiravus, kodėl širdies veikla gali sutrikti, D. Zalagaitytė aiškino, kad vienas iš pagrindinių sukėlėjų – išeminė širdies liga. Anot jos, ši liga neigiamai veikia širdies sveikatą ir gali lemti netgi tokią diagnozę kaip širdies nepakankamumas.

„Širdies veiklos sutrikimus gali sukelti išeminė širdies liga, kai dėl aterosklerozės siaurėjant kraujagyslėms širdies raumuo silpnėja, nes negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų.

Dėl šios priežasties padidėja krūtinės anginos ar miokardo infarkto rizika. Ilgalaikis nekontroliuojamas kraujo spaudimo padidėjimas apkrauna širdį – jai dirbant sunkiau, gali vystytis širdies nepakankamumas“, – įvardijo pašnekovė.

Prakalbus apie kitas širdies veiklos sutrikimų pasekmes, ji įvardijo nenormalų širdies plakimo dažnį, kuris įvardijamas kaip tachikardcija, bradikardija, ekstrasistolija.

Taip pat pridėjo, kad nors ir rečiau, taip pat susiduriama su kardiomiopatija, t. y. širdies raumens sustorėjimu ir nusilpimu.

„Taip pat – ir įgimtos širdies ydos, dėl kurių sutrikdoma kraujo cirkuliacija tiekiant būtinas medžiagas organizmui ir pašalinant medžiagų apykaitos produktus“, – aiškino ji.

Kodėl susiduriama su širdies sutrikimais?

Specialistė pasakojo, kad prie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų taip pat gali prisidėti gretutinės ligos ir gyvenimo būdas. Pirmiausia ji prabilo apie gretutines ligas, kurios gali tapti netgi lemiamu veiksniu širdies sveikatoje.

„Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gali bloginti ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar dislipidemija, padidėjęs cholesterolio kiekis.

Aukštas blogojo cholesterolio kiekis skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir kraujagyslių susiaurėjimą, padidėjusi gliukozės koncentracija pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias kraujagysles, gali tiesiogiai paveikti širdies raumens ląsteles, sutrikdyti jų funkciją“, – dėstė D. Zalagaitytė.

Ji pridėjo, kad taip pat prie širdies sveikatos sutrikimų prisideda gyvenimo būdas, t. y. tokie veiksniai kaip sportas, mityba ar stresas.

„Svarbų vaidmenį širdies veiklos funkcijos palaikymui turi ir gyvenimo būdas. Fizinio aktyvumo trūkumas gali turėti įtakos širdies raumens susilpnėjimui, sumažėjęs jo efektyvumas skatina širdį dirbti dažniau.

Bet kokia judėjimo forma – važiavimas dviračiu, plaukimas, greitas ėjimas – palaiko tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Sportuojant skatinama azoto oksido gamyba, atpalaiduojamos kraujagyslės, pagerėja kraujotaka.

Piktnaudžiavimas alkoholiu gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį, o rūkymas – žaloti kraujagysles, didinti kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, mažinti širdies raumens aprūpinimą deguonimi.

Vienas iš rizikos faktorių taip pat yra stresas. Lėtinis stresas lemia nuolatinį streso hormono kortizolio koncentracijos padidėjimą – tai gali skatinti kraujagyslių susiaurėjimą, mažinti jų elastingumą ir gebėjimą atsipalaiduoti“, – į veiksnius, kurie gali būti lemtingi, skatino dėmesį atkreipti vaistininkė.

Kaip save apsaugoti nuo širdies veiklos sutrikimų?

Nors prieš tai D. Zalagaitytė buvo trumpai užsiminusi apie veiksnius, kuriuos įmanoma keisti siekiant geros širdies sveikatos, ji atskleidė, kaip dar galima sau padėti.

Ji pasakojo, kad širdies stiprinimas papildais taip pat yra įmanomas, o jeigu ši pagalba padeda per prastai – siūlė kreiptis į gydytojus.

„Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų valdymui naudingos Omega-3 riebiosios rūgštys, magnio ir kalio elementai. Esant minėtų elektrolitų disbalansui, gali atsirasti aritmijos, širdies permušimai.

Svarbu pabrėžti, kad per didelis kalio kiekis organizme irgi gali sąlygoti širdies veiklos sutrikimus, todėl susiduriant su širdies problemomis pirmiausia verta ištirti šio elemento koncentraciją kraujyje ir su gydytoju aptarti tinkamą jo dozavimą.

Nustačius kalio trūkumą, rekomenduojama kartu vartoti ir magnį – dėl jų tarpusavio sąveikos gerėja kalio įsisavinimas ir paskirstymas organizme“, – pranešė ji.