Pasaulį krečiant kariniams neramumams – svarbi žinia Lietuvos gyventojams

Pasauliniame kontekste šiuo metu neramu – tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, Afganistanas paskelbė apie kovas prieš Pakistaną, o prieš kelias dienas nuskambėjo žinia apie dar vieną konfliktą – JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną. Nors šie konfliktai atrodo tolimi, tačiau jų atgarsiai pasiekia ir mus.

Šiuo metu žinių apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra apstu, o naujai prasidėję kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose tapo bene labiausiai aptarinėjama tema.

Vis tik nors ne vienam norisi sekti įvykius, domėtis supančiu pasauliu, svarbu žinoti, kokį realų poveikį žinios apie naujus konfliktus gali daryti mums ir kaip apsaugoti savo psichiką nuo žalingo poveikio.

Šia tema sutiko prabilti psichologas, psichoterapeutas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas.

Žinių apie konfliktus labiausiai veikiamos grupės

Kaip pasakojo pašnekovas, kiekvienas žmogus į įvykius reaguoja skirtingai, dėl to svarbu išskirti kelis lygmenis, galinčius prognozuoti reakcijas.

Pirmiausia, jis prabilo apie globalų lygmenį ir žmones, kurie pasaulį mato kaip vieną šeimą, bendruomenę – jie tokius konfliktus priima itin asmeniškai ir jautriai.

„Sakyčiau, kad tai tokie žmonės, kurie pasižymi hiperempatija, o kaip to pavyzdžiai galėtų būti Jonas Paulius II, Motina Teresė ir pan. Jiems bet kokie konfliktai kelia skausmą, tačiau tokių žmonių tikrai nėra daug“, – nurodė E. Šidlauskas.

Antrasis lygmuo, apie kurį prašneko pašnekovas, yra tarpcivilizacinis. Anot jo, tuomet į įvykius žvelgiama per krikščioniškojo ir islamiškojo pasaulio prizmes.

Tokiu atveju, su krikščioniškuoju pasauliu save siejantys asmenys ne tik, kad neliūdi dėl, pavyzdžiui, konflikto tarp JAV, Izraelio ir Irano, tačiau netgi džiaugiasi pergale, tad poveikis jiems yra teigiamas.

„Kitas geopolitinis lygmuo yra NATO šalininkai. Kadangi Donaldas Trumpas yra NATO komandos dalis, konkretūs taškiniai smūgiai Lotynų Amerikoje ar Irane rodo mūsų galią, stiprumą, žmonės prijaučia tam ir jaučiasi pakylėję.

Net aš pats visur girdžiu, kad nuo vaikų iki senjorų jau diskutuoja apie tai, kad va, štai parodė jiems, kur vėžiai žiemoja“, – pasakojo jis.

Kitas lygmuo – lokalių konfliktų, nurodantis, kad rimtesnės, realios problemos yra visai čia pat.

Pasak jo, tokiu atveju, jeigu, tarkime, vyktų konfliktas Baltarusijoje ar Latvijoje, Lietuvos žmonėms tai keltų didelį stresą, būtų sudėtinga atlikti kasdieninius darbus.

„Na, ir galiausiai yra individualus lygmuo. Jeigu tai paliečia mus asmeniškai, mūsų šeimą, artimuosius, jie gyvena tuose kraštuose, tai visada karas, panašūs dalykai turi traumuojantį aspektą.

Fenomenas nuo kitų skiriasi tuo, kad nėra niekaip naudingas, daro žalą psichikai. Klausimas tada tik vienas – ar pavyks tą žalą atstatyti“, – apie jautriausią grupę pasakojo jis.

Karinių neramumų informacijos srautas kelia nerimą

E. Šidlauskas taip pat pokalbio metu prabilo apie jautrius žmones, kurie nuolatos seka informaciją apie karinius konfliktus. Anot jo, tai – priklausomybė, kuri savo bruožais primena priklausomybes nuo prekiavimo kriptovaliutomis ar investavimo į akcijų biržas.

Anot jo, su nerimu susiduriantiems žmonėms neretai atrodo, kad aktyvus naujienų sekimas suteikia kontrolės įspūdį, tačiau tai – netiesa.

„Žmonės tampa priklausomi nuo naujienų, tampa paskendę nerime, o tai trukdo gyvenimo kokybei. Tokiems žmonėms patarčiau ieškoti kitų būdų padėti sau – psichoterapijos, nes sekimas tikrai mūsų nenuramins.

Čia geras klausimas kiekvienam iš mūsų: ar aš galiu čia kažką pakeisti? Jeigu ne, tada nereiktų sukti galvos. Vis tik, jeigu žmogus diplomatas, karinis asmuo, dirba žvalgyboje, be abejo, informacija svarbi“, – pasakojo specialistas.

Pasak E. Šidlausko, geriausia išeitis yra suvokti savo ribotumą tiek karinių konfliktų akivaizdoje, tiek kasdienybėje. Jis teigė, kad toks suvokimas gali padėti išsaugoti gerą savo psichologinę būseną.

„Mūsų laikas ir resursai riboti, nereikia kelti sau kažkokių perfekcionistinių lūkesčių, kad aš čia viską suprasiu, sukontroliuosiu, perskaitysiu visas pasaulio knygas ar uždirbsiu visus pasaulio pinigus.

Būkime paprastesni ir bus mažiau streso. Apsiribokime tuo, kas iš tiesų svarbu. Mano galva, tai artimieji ir žmogaus laimė ir prasmė ateina per santykius, meilę vaikams, partneriui. Nebent esate šventasis, tada yra kitaip“, – šyptelėjo pašnekovas.

Davė 1 patarimą visiems

Iš pat pradžių prakalbęs apie nerimo problemą, kuri gali kilti matant tiek daug naujų karinių konfliktų tarptautinėje arenoje, vėliau E. Šidlauskas papasakojo, kas nutinka, kai ilgesnį laiką yra gyvenama tokioje įtemptoje situacijoje.

„Jeigu imtume karinius konfliktus, jie turi tam tikrą pripratimo efektą. Pažvelkime į tuos pačius ukrainiečius – šalia bombarduoja jų kaimą, bet jie pripranta ir eina į darbą, sodina bulves ir t. t.

Tad per ilgesnį laiką mes priprantame prie viso to triukšmo. Visgi, ar tai sveika, kokia prasmė gyventi tokiame triukšme? Nemanau, kad to reikia“, – sakė psichologas.

Nepaisant to, pašnekovas vis tik ragino save pasaugoti ir mėginti į kasdienybę įsivesti skaitmeninę detoksikaciją. Pasak jo, toks reiškinys jau tampa norma.

Jis teigė, kad šiomis dienomis kiekvienas privalo save apsaugoti, pasistengti išlaikyti savo ryšį su gamta ir artimaisiais, mat naujienų fone šie aspektai gali likti užmiršti.

„Žmonės kaip užhipnotizuoti, praranda realybės jausmą ir jautriems žmonėms tai kelia nerimą, juos užvaldo įvykiai. Reikia suvokti, kad galo tam niekada nebus, visada bus kažkokių įvykių, pasaulis taip ir gyvena, visada kažkas vyksta.

Mums svarbu išmokti išsivalyti, nes blogis yra ne naujienos, o jų vartojimas. Siūlyčiau rytais atlikti saviugdą, skaityti knygas, dirbti savo darbus, kurti verslą, o po pietų prie puodelio kavos pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje. Reiktų pamažu pradėti keisti savo įpročius“, – patarė jis.