Nausėda sulaukė Trumpo laiško: atskleidė, kas jame (381)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis pagrindo abejoti dėl NATO ateities ir pabrėžia transatlantinės partnerystės svarbą.

„Nematau priežasčių manyti, kad NATO artimiausioje ateityje gali kilti problemų. Miuncheno saugumo konferencija, kurioje dalyvavau, aiškiai parodė, kad JAV reikia Europos, o Europai reikia JAV. NATO yra mūsų planas A, B ir C“, – antradienį publikuotame „Kyiv Post“ interviu sakė šalies vadovas.

Jis taip pat akcentavo neturintis abejonių dėl amerikiečių karių tolesnio dislokavimo Lietuvoje bei Europoje.

Sulaukė laiško iš Trumpo

Lietuvos vadovas teigė iš JAV lyderio Donaldo Trumpo Vasario 16-osios proga gavęs laišką, kuriame „pabrėžiama, kad JAV vertina Lietuvos paramą čia dislokuotiems amerikiečių kariams“.

„Tai leidžia mums daryti išvadą, kad JAV karinis buvimas išliks ir toliau bus svarbus mūsų saugumo architektūros elementas“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Lietuva daro viską, kad jų (amerikiečių karių – BNS) buvimas čia būtų sėkmingas – ne tik gyvenimo kokybės, bet ir mokymo sąlygų, infrastruktūros bei bendro pasirengimo požiūriu. Mes rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus“, – sakė jis.

Kelios dienos iki plataus masto Rusijos invazijos metinių duotame interviu prezidentas teigė nesantis optimistiškai nusiteikęs dėl pozityvaus konflikto išsprendimo artimiausioje ateityje, taip pat neturintis didelių vilčių dėl taikos derybų.

„Aš neturiu didelių lūkesčių. Ukraina aiškiai rodo savo norą dalyvauti konstruktyviose derybose ir pokalbiuose. Rusijos pusėje matau tik imituojamas derybas ir bandymus laimėti laiko, kad būtų galima pasiekti daugiau karinių tikslų ir derėtis iš stiprios pozicijos“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, Europa taip pat turi atlikti savo vaidmenį stiprindama santykius su JAV ir sutvirtindama Ukrainos derybinę poziciją.

„Rusijai JAV yra tikrasis derybų partneris. Europa jau pranešė Vašingtonui, kad pirmasis taikos plano projektas buvo labai nepalankus Ukrainai. Europai pavyko patobulinti šį projektą Ukrainos naudai“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, Europa stengiasi daryti viską, ką gali, tačiau sklandų sprendimų priėmimą apsunkina didelis valstybių narių skaičius ir skirtingi požiūriai.

Kai kuriems Europos politikams užsiminus apie galimo dialogo su Rusija pradžią, pasak G. Nausėdos, „kai kurie žmonės nesimoko iš praeities klaidų“.

„Prisimename daugybę susitikimų ir pokalbių telefonu su (Vladimiru – BNS) Putinu, kurių rezultatai buvo nuliniai. Tačiau kai kurie vis dar tiki, kad galbūt šį kartą rezultatas bus kitoks. Gaila tai sakyti, bet Putinas nebijo Europos. Jis nelaiko Europos partneriu, į kurį reikia rimtai atsižvelgti. Jis bijo tik JAV – ir tai yra reikšmingas svertas“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, Europai daug palankiau koordinuoti veiksmus su JAV nei megzti tiesioginį dialogą su Rusija.

„Žinoma, po karo bus reikalingi tam tikri santykiai su Rusija, bet tai nebus grįžimas prie įprastų reikalų. Tai gali įvykti tik po karo“, – pridūrė G. Nausėda.

V. Putinas, anot šalies vadovo, nesibaimina Europos, mat nelaiko jos karine galia.

„Ekonominiu požiūriu, taip – jis tikrai norėtų, kad sankcijos būtų panaikintos. Bet net tai jam šiuo metu nėra lemiamas veiksnys. Jis ignoruoja ekonominę realybę, kaip ir savo visuomenės poreikius, – kalbėjo G. Nausėda. – Jis pasirengęs prisiimti karo sukeltus ekonominius nuostolius. Jam karas yra svarbesnis už ekonomines išlaidas. Jis sustos tik susidūręs su rimta ekonomine krize. Matome, kad Rusijos ekonomika silpnėja, bet šiuo metu Putinas vis dar gali tai ignoruoti.“