JAV per artimiausius trejus metus sumažins savo rotacines pajėgas Europoje, įsitikinęs buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio tinklalaidėje „Eskalacija“ B.Hodgesas kalbėjo, kad naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija neabejotinai didžiausią prioritetą norės skirti Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, todėl peržiūrės visus savo pajėgumus.
Tuo metu vertindamas, kaip šiam JAV žingsniui turėtų ruoštis Lietuva, generolas įspėjo, kad blogiausio scenarijaus – „šaltos“ karo pradžios atveju Lietuva turėtų būti pasirengusi pati gintis dvi savaites, kol į pagalbą atvyktų sąjungininkai.
Ilgai žadėtas pokytis
Savo tinklalaidės metu G.Landsbergis generolo B.Hodgeso pasiteiravo apie galimą JAV karių perdislokavimą Europoje – buvęs konservatorių vedlys pastebėjo, kad viešai aptarinėjami keli scenarijai, kaip galėtų keistis amerikiečių pajėgų sudėtis senajame žemyne.
B.Hodgesas atkreipė dėmesį, kad jau buvusio JAV prezidento Baracko Obamos administracija ketino didžiausią savo dėmesį skirti Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, tačiau prioritetų pokyčius pristabdė dėl 2014 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
„D.Trumpo administracija taip pat aiškiai deklaravo, kad jų prioritetas yra Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas. Tad net jeigu D.Trumpo administracija būtų normali administracija, sakykime, tradicinė administracija – šis prioriteto pokytis vis tiek įvyktų.
JAV administracija yra akivaizdžiai įsitikinusi – ir aš su tuo sutinku – kad Europa yra pajėgi save apginti. Su tam tikru JAV įsitraukimu, nes mes čia turime savo interesų.
JAV kariai yra Lietuvoje ne tam, kad saugotų lietuvius – jie Lietuvoje yra kaip strategijos, saugančios JAV interesus, dalis, lygiai taip pat, kaip tūkstančiai amerikiečių karių Vokietijoje, Italijoje ar Turkijoje“, – tinklalaidės metu kalbėjo JAV generolas.
B.Hodgeso vertinimu, nėra jokios abejonės, kad įvyks strateginės JAV užsienio politikos krypties pokytis. Visgi, ką tai reiškia realybėje?
Anot generolo, projektuojama, kad pagrindinės kovos turėtų vykti ore ir jūroje, todėl tokių gausių JAV sausumos pajėgų nebereikia.
B.Hodgeso skaičiavimais, JAV savo reguliariąją kariuomenę, kurią sudaro 450 tūkst. karių, per artimiausius dvejus metus sumažins 20–25 proc. – apie 100 tūkst. karių.
Tai, anot generolo, yra labai didelis skaičius karių, tačiau toks sprendimas padėtų JAV sutaupyti lėšų, skirti jas kitiems prioritetams.
„Jeigu nori labai daug pinigų labai greitai, gali juos gauti sumažindamas darbo jėgą – atsisakęs karių gausi šimtus milijardų dolerių. Spėju, kad sulauksime tokio kariuomenės sumažinimo“, – prognozavo jis.
Todėl visiškai natūralu, anot B.Hodgeso, kad bus sumažintas ir nuolat Europoje dislokuotų, čia gyvenančių 30 tūkst. amerikiečių karių skaičius.
„Kongresas visada norės apsaugoti karius namuose, savo valstijose labiau nei tuos karius, kurie yra dislokuoti, pavyzdžiui, Štutgarte ar Vysbadene (Vokietijos miestai, – aut.past.). Tai bus šio proceso dalis. Jeigu bandai sutaupyti lėšas kažkam kitam, kitaip prioritetizuoti pinigus, tai labiausiai pažeidžiamos yra rotacinės pajėgos“, – įsitikinęs generolas.
Generolas vardijo, kad JAV turi penkias brigadas, dislokuotas Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose Europos vietose.
„Visa tai yra finansuojama papildomo JAV fondo, pavadinto „Europos atgrasymo iniciatyva“ (angl. European Deterrence Initiative, EDI), kurį Kongresas inicijavo 2016 metais. Šis fondas yra virš reguliaraus JAV biudžeto. Todėl, iš biudžeto formavimo perspektyvos, jį lengviausia sumažinti arba tiesiog nustoti leisti šias papildomas lėšas“, – pastebėjo jis.
B.Hodgesas paaiškino, kad kiekviena nauja JAV administracija atlieka JAV pajėgų visame pasaulyje apžvalgą, derina savo strateginius pajėgumus su resursais, įvertina, kur galima prisiimti riziką. Būtent tai dabar, anot generolo, ir vyksta.
„Netrukus čia, kur aš gyvenu, Frankfurte, jie eis per šį procesą, kur turės nuspręsti, kokius pajėgumus JAV absoliučiai privalo išlaikyti, kokias rizikas patirs, jeigu paleis tam tikrus pajėgumus. Per artimiausius 1–3 metus tikrai pamatysime rotacinių JAV pajėgų Europoje sumažinimą, tik nežinau, kaip greitai ir kokį didelį“, – prognozavo jis.
Kaip ruoštis Lietuvai?
G.Landsbergis pasiteiravo, ką turėtų daryti tokios šalys, kaip Lietuva, kad tam pasiruoštų.
„Tai, ką Lietuva daro, visos pastangos modernizuotis, sukurti nacionalinę diviziją, glaudžiai dirbti su Vokietija dėl brigados dislokavimo – visa tai yra svarbu, kad Lietuva taptų „nesuvirškinama“ – kad ji taptų tokia stipri, tokia pajėgi, jog rusai nenorėtų mokėti tos kainos, kurią tektų sumokėti, jei jie nuspręstų užpulti Lietuvą.
Žinoma, Lietuva nėra sala – ji turi sąjungininkų ir šiaurėje, ir pietuose, todėl svarbu užtikrinti, kad Lenkijos ir Lietuvos pajėgos būtų integruotos – kaip ir Latvijos bei Lietuvos pajėgos“, – kalbėjo generolas.
B.Hodgeso vertinimu, jeigu Rusija priims siaubingą sprendimą pulti Lietuvą, greičiausiai tai būtų daroma per Šiaurės Lietuvą link Daugpilio.
„Jeigu būtų „šalta“ karo pradžia, kitaip tariant, jeigu NATO puolimas nustebins, tada lietuviai turi tikėtis, kad tokio blogiausio scenarijaus atveju gali būti dvi savaitės, kol į Lietuvą atvyktų papildomos pajėgos. Pajėgos, kurios jau yra Lietuvoje, ir bus Lietuvoje, bet tokio blogiausio scenarijaus atveju Lietuvai gali tekti pačiai atsilaikyti dvi savaites.
Todėl tai, ką darote dabar – minos, barjerai, kliūčių planai, net ir idėja turėti tankų „Leopard“ yra labai prasminga, nes nenorite, kad rusai sugebėtų patekti į šalies teritoriją ir čia kaip nors įsitvirtinti.
Turite turėti galimybę iš karto juos išstumti. Todėl yra tam tikri būtini pajėgumai“, – kalbėjo B.Hodgesas.
