„Moterys iš SSRS nebuvo laimingos. Nenorėčiau gyventi tais laikais.” Šiuolaikinės merginos mintys

Neseniai susiginčijau su mama. Ji gyrė SSRS ir to meto moteris, tikino, kad jos viską spėjo ir niekada nesiskundė.

Mama pažvelgė į mane ir paklausė: „Ar tau ne gėda? Turi viską, apie ką gali svajoti. Kaip gali skųstis ir liūdėti? Mano amžiuje sukdavausi kaip voverė rate – dirbau, tvarkiau namus, prižiūrėjau tave. Niekada nerodžiau nuovargio ir visada susidorodavau su sunkumais. Kas bus su tavimi, jei liksi vienas?

Šie žodžiai privertė susimąstyti. Mano vardas Anna, man 35 metai, gyvenu Voroneže, esu vedęs ir auginu du vaikus. Po sunkaus antrojo gimdymo prasidėjo nugaros problemos, nuolatinė migrena ir lėtinis nuovargis. Mano vyras dažnai vyksta į komandiruotes, o aš lieku viena su vaikais, taip pat dirbu ne visą darbo dieną internete. Nepaisant visų sunkumų, tvirtai žinau: būti moterimi iš SSRS – ne man.

„Norėjau ginčytis su mama, bet žinojau, kad tai tik sukels konfliktą“, – prisipažįstu. Taigi aš ramiai atsakiau: „Taip, mama, manau, aš nesu tokia stipri kaip tu“, ir įsipyliau sau puodelį arbatos.

Mama nenurimo: „Štai mūsų kaimynė teta Sveta, ji pati augino vaikus be vyro, visus augino ir niekada nesiskundė. O dabar tik verkšlenti.” Susimąsčiau: „Ar teta Sveta buvo tikrai laiminga? Ar jai pavyko rasti savo gyvenimo tikslą? Kodėl ji net nebandė susikurti savo laimės? Mama tik numojo ranka: „Moterys turi vieną tikslą – gimdyti vaikus ir tvarkyti namus. Ir dabar tu pats nežinai, ko nori“.

Kodėl aš nenorėčiau būti moterimi iš SSRS?

Štai mano argumentai, kodėl nenorėčiau gyventi tais laikais:

1. Gyvenimas be tikro pasirinkimo

SSRS moterims buvo atimta teisė rinktis. Visuomenė diktavo, kad tuoktis reikia kuo greičiau. Sulaukę 18–20 metų daugelis jau buvo susituokę, tačiau šios santuokos dažnai būdavo nelaimingos. Sukčiavimas – ištverk, girtavimas – užmerkite akis, smurtas šeimoje – tu kaltas. Daugelis moterų visą gyvenimą gyveno su tironais ir apgavikais, tiesiog bijodamos likti vienos. Šiandien moterys turi galimybę užsidirbti pačios ir būti nepriklausomos; jos neturi taikstytis su vyru, kuris pablogina jų gyvenimą.

2. Monotonija ir sunki rutina

Kasdienybė, šeima, vaikai, darbas – moterų gyvenimas SSRS buvo monotoniškas ir sunkus. Dabar turime internetą ir tai atveria daug galimybių. Pavyzdžiui, aš dirbu namuose, bet mama buvo priversta dirbti sunkų fizinį darbą nuo ryto iki vakaro. Be to, SSRS daug ko trūko, net ir paprastos prekės galėjo tapti prabangos prekėmis.

3. Pasmerkimas ir spaudimas iš visų pusių

Moterys buvo nuolat teisiamos ir joms buvo nustatyti standartai. Būtinai reikėjo turėti vaikų ir tvarkyti namų ūkį. Jei nesate ideali namų šeimininkė, nesate tikra moteris. Buvo tikimasi, kad vyras įneš pinigų į namus, o visos buities pareigos buvo laikomos išimtinai moters prerogatyva. Mano šeimoje viskas kitaip: su vyru pasidalijame buities darbus, jis man padeda tvarkyti, gaminti. Prisimenu savo tėvą, kuris tiesiog gulėjo ant sofos ir liepė, ir negaliu sutikti su tokia neteisybe.

4. Viską toleruoti

Nuo vaikystės mergaitės buvo mokomos būti kantrios. Ištverti išdavystę, ištverti girtavimą, ištverti skausmą. Kai pirmasis vyras mane apgaudinėjo, mama jį gynė: „Tavo tėvas irgi apgavo, ir nieko neatsitiko – visą gyvenimą gyvenome kartu. Vyras visada toks buvo, jam reikia daug moterų.” Tačiau šiuolaikinės moterys mokosi mylėti ir gerbti save ir nėra pasiruošusios taikstytis su tokiu požiūriu.

5. Jūs negalite skųstis

„Aš nesiskundžiau, tiesiog sukau kaip voverė ratuke“, – pasakojo mama. Iki 60 metų ji susikaupė tiek ligų, kad dabar visi jos pinigai atitenka vaistams. Jos laikais nebuvo įprasta rūpintis savo sveikata; visi gyveno pagal principą „jis praeis savaime“. Skųstis buvo laikoma gėdinga, o daugelis žmonių stresą malšino alkoholiu. Dabar rūpinuosi savo sveikata – tiek fizine, tiek psichine. Gimus sūnui pradėjau jausti depresiją, nebijojau kreiptis į gydytoją, nepaisant to, kad mama tikino, kad jos laikais depresija neegzistavo.

6. Teisė būti savimi

Nors esu pavargusi ir skauda nugarą, jaučiuosi laisva. Turiu galimybę dirbti ten, kur man patinka, siekti savo tikslo, būti sąžininga sau ir kitiems – džiaugtis ar liūdėti tada, kai noriu. Sunkiais laikais nesigėdiju prisipažinti, kad man sunku, ir galiu paprašyti pagalbos – ar tai būtų auklė, ar valymo paslaugos. Nesistengiu atrodyti kaip supermoteris, kuri viską daro ir niekada nerodo silpnumo.

kaip tu manai? Ar tikrai šiuolaikinės moterys yra laimingesnės nei moterys iš SSRS? Palikite savo nuomonę komentaruose.