Nesustabdomai kraujuojantis, beprotišką skausmą kenčiantis dvimetis mažylis, siaubas ir nežinia, kas jam iš tiesų nutiko. Tokį košmarą išgyveno klaipėdietė Akvilė Bergelienė, ir jis iki galo dar nesibaigė, nors praėjo jau pusantrų metų.
Portalui Lrytas moteris sakė, kad nors fiziniai sužalojimai sugijo ir nebekelia skausmo, po darželyje patirtos traumos vaikas nebekalba ir bent jau kol kas specialistų pastangos bevaisės.
Susigundė privačiu darželiu
Nelaimė įvyko 2023 m. spalio 25 dieną Klaipėdos privačiame darželyje „Smaragdo uostas“. Akvilės sūneliui tuomet buvo 2,4 metukų.
„Kadangi negavome valstybinio darželio, nusprendėme vaiką iš pradžių vesti į pusdieninį darželį. Kai vaikas adaptavosi, vasaros metu išleidom į privatų darželį visam mėnesiui. Vaikas darželį lankė apie 4 mėnesius, iki kol išgirdom apie „Smaragdo uosto“ privatų darželį.
Kažkaip mus įkalbino pakeisti darželį, kad ten pigiau, ten geriau, kokie mes patenkinti vesdami ten savo vaiką. Susigundžiau ir aš, galvojau, gal tikrai ten mano vaikui bus geriau“, – pasakojo Akvilė, viešai socialiniuose tinkluose dalindamasi savo skausminga istorija.
Vaiką pamatė visą kruviną
2023 m. spalio 1 dieną Akvilė grįžo atgal dirbti į ligoninę po motinystės atostogų, nuo tos pačios dienos sudarė sutartį su šiuo darželiu. O praėjus vos 3 savaitėms vaikas patyrė labai rimtą traumą.
„Tą dieną man buvo laisvadienis, buvau namuose, ir man prieš 16 val. paskambino darželio auklėtoja, kalbėdama beprotiškai ramiu balsu, kad mano vaikas patyrė traumą, „biškelį“ pakraujavo, kad nebekraujuoja ir nebeverkia. Paklausė, kada galiu atvažiuoti pasiimti vaiko.
Kai mane informavo ramiai, aš ramiai ir sureagavau, abi kažkaip nusprendėm, kad tikriausiai įsikando į lūpą ir tiek. Pasakiau, kad apsirengiu ir atvažiuoju pasiimti, nes jau 16 val., galvoju, nelaikysiu vaiko ilgai darželyje“, – pasakojo moteris.
Atvažiavusi į darželį pamatė visai kitokį vaizdą. „Likau šokiruota! Vaikas šoke! Akys didžiulės, stiklinės, be jokių emocijų, net neverkė būdamas šoko būsenoje.
Visas kruvinas (megztinis, kelnės, pirštai, burna), kraujas ir toliau gausiai bėga iš burnos. Kažkoks žalias virtuvinis skuduras laikomas vaikui ant burnos.
Staigiai pribėgau prie vaiko žiūrėti, iš kur kraujuoja. Vaikas iškart man išsižiojo, pakėliau viršutinę lūpą, o ten nebėra 2 viršutinių priekinių dantukų“, – prisiminė Akvilė.
Mama pasakoja darželio auklėtojos paklaususi, kodėl ją informavo klaidingai, kodėl nepasakė, kad vaikas kraujuoja, kad išsimušė dantis. „Ji tylėjo ir nieko nesakė. Paskui tik išlemeno, kad vaikas man nesižiojo!“ – sakė Akvilė.
Apžiūrėjo medikai
Ji greitai išsikvietė greitąja, nes pati būdama medikė suprato, kad turėjo būti didelis smūgis, jog vaikas išsimuštų 2 dantis. Labai bijojo, kad nebūtų žandikaulis lūžęs ar išnarintas.
„Pasiėmiau vaiką ant rankų, visa drebanti, pati šoke, laukėm greitosios. O tuo tarpu auklėtoja ramiu veidu nuėjo tvarkytis grupės. Nepasiūlė nei vandens, nei atsisėsti, net nepaklausė, ar gali kažkuo padėti. Nieko, matėsi beprotiškas abejingumas“, – liejo nuoskaudą mama.
Atvykus greitajai, pasak mamos, vaikas išsižiojo pats ir rodė su pirštukais į burną. Medikai pasakė, kad reikia skubiai į ligoninę patikrinti, ar nebus lūžęs žandikaulis.
Vaikų ligoninė neturėjo veido ir žandikaulio chirurgo, tad vaiką išvežė į Universitetinę Klaipėdos ligoninę. „Vaikas ir toliau kraujuoja, kraujas nesustoja bėgti. Priėjom prie gydytojo, apžiūrėjo vaiką, pasakė, kad žandikauliui viskas yra gerai. Ir paklausė, kodėl neieškojom dantukų, nes dar būtų buvę galima juos išsaugoti.
Pasakiau, kad pati išsigandau, ir laukiau greitosios. Nes tikrai tuo metu, pamačius savo vaiką tokioje būsenoje, man pačiai aptemo galva.
Veido ir žandikaulio chirurgas pasakė, kad būtinai kitą dieną kreiptumėmės į stomatologą, pasidarytume rentgeno nuotrauką, pasižiūrėtume, ar nėra likusių šaknų. Nes tokiu atveju būtinai juos reikia traukti lauk“, – Akvilė prisiminė siaubingas akimirkas.
Vaiko, esančio šoko būsenoje, skausmą buvo sunku įvertinti, nes tuo metu žmogus visiškai nieko nejaučia. „Mums dar bebūnant priėmime, atvyko ir policija, apklausė. Bet keisčiausia, kad vaikas visur pats žiojosi ir rodė, kad jam ten skauda. Tai man labai keista, kodėl auklėtoja sakė, kad būtent jai vaikas nesižiojo“, – stebėjosi Akvilė.
Naktį – beprotiškas verksmas
Tuo metu ji su vaikų namuose gyveno viena, vyras dirbo užsienyje ir jo nebuvo namuose. Tokiam įvykiui atsitikus, būti vienai namuose nesinorėjo.
„Susidėjusi daiktus su vaiku išvykau pas savo tėvus į kaimą. Vaiką parsivežiau visą kruviną, ir kraujuojantį. Dar vis buvo šoko būsenoje.
Parvažiavus pas mano tėvus, vaikas beprotiškai bijojo mano tėvų ir mano sesers. Apsikabinęs manęs nepaleido ir nenorėjo niekur toli nuo manęs trauktis. Niekas negalėjo prieiti prie jo, tik aš. Vaikui daviau ibuprofeno sirupą, kad, kai pradės skaudėti, skaudėtu mažiau. Vaikas kaip ir užmigo link vakaro.
Bet atėjus nakčiai prasidėjo visos linksmybės. Vaikas pradėjo beprotiškai verkti, visi buvome pakelti ant kojų, visa naktis buvo be miego. Nes verkė be perstojo, toliau kraujavo, rodė vis į burnytę, kad skauda. Vis nešiojau, raminau. Bet jam net vaistai nuo skausmo nepadėjo. Pirma naktis buvo beprotiškai sunki.
Ryte atsikėlus vaikui buvo visa apatinė dalis (nuo smakro iki akių) ištinusi. Sulaukę ryto, išvykom atgal į Klaipėdą pas stomatologą pasidaryti rentgeno nuotraukos“, – pasakojo Akvilė.
Dantys sumušti į vidų
Rentgenas parodė tai, ko net patys gydytojai anksčiau nebuvo matę.
„Vaizdžiai žiūrint, tikrai atrodė, kad yra išmušti dantys. Nes buvo didelės skylės ir įtrūkusi mėsa iki pat dantenų.
Padarius rentgeno nuotrauką pamatėme, kad tie dantys nėra išmušti, kad jis juos turi, bet jie sumušti į vidų taip, kad jų vaizdžiai net nesimatė!
Žinokit, pamatę tokią nuotrauką, visi atsilošėm atgal ir nutilom. Nes patys stomatologai dar to nebuvo matę. Net ir man tai buvo nauja.
Kas toliau? Ką daryti? Koks skausmas vaikui sukeltas buvo? Ką jis turėjo patirti, kad 2 dantis atgal susimuštų į vidų?“ – jaudinosi mama.
Kitą dieną ji vėl paklausė auklėtojos, kas nutiko, kad nebėra dantų. „Man pasakė, kad kitas vaikas pastūmė mano vaiką ir jis trenkėsi į plastmasinį žaislą. Pasakius tai stomatologams, jie iškart pasakė, kad neįmanoma stovint kristi į plastmasinį žaislą, susimušti 2 dantis atgal į vidų, juos dar apsukant! Mums iškart pasakė, kad turėjo būti jėga ir didelis smūgis“, – pasakojo Akvilė.
Vaikas nei valgė, nei gėrė
Stomatologai davė tepaliuką, su kuriuo reikėjo tepti, nes jis šaldė ir gydė, kad neatsirastu infekcija ir uždegimas. Paklausus, ką toliau daryti, sakė – bandom laukti. Žiūrėsim, kaip viskas vyks toliau, ar išlįs jie lauk, ar ne.
Vaikas visą tą laiką buvo neramus, nieko nevalgė, nieko negėrė. Šeimos gydytoja išrašė vaistų nuo skausmo, bet jie nepadėjo, vaikas ištisas dienas verkė, buvo neramus, kraujavo. Labai bijojo savo senelių, nieko prie savęs neprisileido.
Mama važiavo į vaistinę pirkti skysto maisto, kad nenusilptu organizmas. Bet mažyliui taip skaudėjo burną, kad neleido nieko jam įdėti į ją.
„Reikėjo ir vaistais tepti, prisispaudę jį patepdavom, kad tik nebūtu blogiau. Naktimis pradėjo labai blogai miegoti, atsikeldavo apimtas isterijos, miegančiam trūkčiojo nervai, per miegus pakildavo rankos ir kojos“, – košmarą prisiminė mama
Kas savaitę su vaiki ji lankėsi pas stomatologą, darė nuotraukas. Po pusantros savaitės įmušti dantys pradėjo lįsti lauk dantenų viršuje.
„Apačioje buvo skylės, o viršuje, kur dantenos, apsisukę dantukai lindo lauk. Vėl beprotiškas skausmas, toliau kraujuojam, toliau verkia beprotiškai. Nuraminti sekdavosi labai sunkiai.
Man baigėsi biuletenis, teko grįžti į darbą. Keldavaus 5 val. ryto, kad prieš 6 val. išvažiuočiau į darbą. Vaikas pajusdavo, kad keliuosi, pradėdavo verkti, ateidavo mano mama, kad nuramintų jį, jis pradėdavo dar labiau verkti. Neprisileido nieko, tik mane. Tik laikui einant, per kelias savaites, pradėjo prisileisti mano mamą.
Mėnesį laiko vaikas gal tik kelis kąsnelius maisto turėjo burnoje, bet ir tai skysto, „Actimel“ arba jogurto. Vis rodydavo, kad ten jam skauda“, – pasakojo Akvilė.
Pradėjo virsti mėsa
„Po mėnesio pamačiau, kad jam pradėjo virsti mėsa, tokia raudona. Supratau, kad uždegimas. Pasiskambinus į vaikų ligoninę, pasakė, kad skubos tvarka gulamės operuotis. Nes įmuštų dantų negalima palikti! Taip gadinasi nuolatiniai dantys, gadinasi nervų atomazgos.
Penktadienį gavom siuntimą ir pirmadienį jau anksti ryte buvome ligoninėje. Paguldė, vaiką nunešiau į operacinę, prie mano akių man jį užmigdė. Buvo tikrai širdį veriantis dalykas.
Po nepilnos valandos vaiką parvežė iš operacinės, jam vėl skauda, vėl kraujuoja. Stebi, kad miegodamas neužspringtu kraujais. Visas mėnuo su puse mums visiems buvo pats baisiausias laikotarpis. Kai tu matai, kad vaikui skauda ir nežinai net kaip jam padėti, kaip padaryti, jog jam neskaudėtų“, – sakė mama.
Kai sugijo dantukai, vaikas po truputį pradėjo valgyti. Bet iki šiol turi problemų su valgymu – sunkiai valgo. Dabar jis be 2 priekinių dantukų, jie pilnai sugiję ir nebekelia jokio skausmo. Kol buvo dantukai įmušti į vidų, vaikas neleisdavo prisiliesti prie burnos, tai apie dantukų valymą tuo metu nebuvo net kalbos. Tik pilnai sugijus pradėjo toliau valytis dantukus.
Darželyje – nesaugūs žaislai
Jau kitą dieną po traumos Akvilė atsisakė darželio. Beveik metai praėjo, bet, pasak jos, nei darželio auklėtoja, nei direktorė nė karto neparašė ir nepaskambino, nepaklausė, kaip vaikas jaučiasi.
Pasak mamos, darželio grupėje nelaimės metu buvo labai mažai vaikų, tik 4, o dirbo dvi auklėtojos. Apmaudu ir dėl to, kad paskambinusi auklėtoja neteisingai informavo apie situaciją, kad nekvietė greitosios.
Akvilė darželį padavė į teismą. Darželio parodymai, pasak jos, skyrėsi ir keitėsi, todėl ji iki šiol iki galo nežino, kas tą lemtingą dieną atsitiko jos vaikui.
Jai pačiai įtarimą kelia lopšelio grupės viduryje pastatyta didelė medinė valtis, kampe – 2-jų aukštų pilis, vietoj laiptų – kopėčios.
Iškvietus visuomenes sveikatos specialus, jie darželyje atrado pažeidimus. „Įstaigos grupės patalpoje yra sumontuota vaikiška medinė valtis ir dviejų aukštų pilis su laiptais. Pilies laiptai patikrinimo metu buvo aptverti juosta, vaikai jais nesinaudojo. Medinė valtis turi aštrių briaunų, viena lentelė nukritusi, vaikams nėra saugu žaisti, yra nelaimingų atsitikimų tikimybė“, – rašoma NVSC ataskaitoje.
Vaikas nustojo kalbėti
Pasak mamos, prieš traumą vaikas buvo pradėjęs po truputį kalbėti, kas kelias dienas vis išgirsdavo naujų žodžių ir šeima tikėjosi, kad atėjus šventėms jis jau kalbės. Bet nutikus traumai mažylis 2 mėnesius nebesakė visiškai nieko – nei „mama“, nei „tėti“.
„Vykom pas neurologą, jie paliudijo, kad patyrus traumą, po kurio eina šoko būsena, vaikams „užsiriša“ kalbėjimas. Tai yra neurologinė problema. Paklausus, ką daryti, mums pasakė laukti, nes vaikui nusiraminus iš vidaus, praėjus ilgesniam laikui, „atsiriš“ viskas“, – sakė Akvilė.
Ji ir laukė, bet po 10 mėnesių pabandė nuvesti vaiką pas logopedą. „Sumokėjau už 30 minučių 50 eurų, bandė vaiką prakalbinti, žaidimo forma, ir pan. Lyg ir bandė sakyti skiemenis, bet pradžia yra, galo – ne. Pavyzdžiui, „ka – tė“ – „ka“ pasako, „tė“ nebeišeina.
Logopedė pati pasakė, kad mano vaiko situacija su kalbėjimu yra sudėtinga. Kad neurologiškai yra „užsirišę“ ir reikia be galo didelio darbo, kad jį prakalbintume.
Nuėjom dar kartą pas neurologą, bet kitą, tai vaikui nustatė sutrikusią raidą ir paliudijo, kad po patirto šoko mažiems vaikams būna, kad sutrinka kalbėjimas, ateityje gali pradėti ir mikčioti“, – guodėsi mama.
Šiuo metu vaikas lanko valstybinį darželį, darželio logopedė nustatė, kad jam reikalinga pagalba. Jis, būdamas 3,8 metų, yra vienintelis vaikas grupėje, kuris yra nekalbantis.
Pasak mamos, tai dar labiau gilina jo psichologines traumas: „Nei auklėtojos, nei grupės vaikai nesupranta, ką mūsų vaikas nori pasakyti. Tokiu atveju mūsų vaikas yra atstumiamas kitų vaikų, nes niekas jo nesupranta.“
Be kalbėjimo problemų, lieka neaiški ateitis su nuolatiniais dantimis. „Stomatologų išraše matyti, kad dantys gali išdygti ir sveiki, gali išdygti įtrūkę ar pajuodavę, gali iš viso neišdygti. Vaikas gali iki 15–17 metų būti be 2 priekinių dantų, nes gali tekti implantuoti. Ir ne visiems paaugliams yra kompensuojama šita procedūra. Gali užtekti ir estetinio plombavimo. Bet niekas nėra aišku, reikia laukti dar keletą metų, išdygs jie ar ne. Dabar yra tik spėlionės“, – sakė mama.
Teismas darželį išteisino
Akvilei ypač skaudu, kad teismas nustatė, jog darželis dėl vaiko susižalojimo nekaltas – tai buvęs nelaimingas atsitikimas.
„Kam tada reikalingos tokios institucijos, kaip darželiai? Kam yra mokami pinigai, sudaroma sutartis? Jei vaikas susižaloja mokymosi įstaigoje, bet nėra kaltų?
Aš atvedžiau sveiką vaiką, mokėjau didelius pinigus su ta mintimi, kad mano vaikas bus prižiūrėtas ir bus išvengta tokių rimtų traumų, dėl kurių būna liekamieji reiškiniai. Kam tada reikalingi tokie darželiai?
Jei man namuose tokia trauma būtų nutikusi, mane metus būtų lankiusios vaikų teisės, tikrinusios, kaip auginu ir prižiūriu vaiką. O čia – mokymosi įstaiga, kuri neužtikrina vaikui saugumo, neužkerta kelio, kad taip neatsitiktų, ir dar lieka nekalti“, – piktinosi sužaloto vaiko mama.
Darželis: nelaimė įvyko ne dėl auklėtojų kaltės
Vaikų lopšelis-darželis „Smaragdo uostas“ portalui Lrytas pažadėjo situaciją pakomentuoti raštu – gavus komentarą straipsnis bus papildytas.
Savo feisbuko paskyroje „Smaragdo uostas“ pateikė išsamų paaiškinimą, kaip vertina situaciją iš savo pusės. Įrašas sulaukė nemažai palaikančių tėvų komentarų
„Norime atkreipti dėmesį į skleidžiamą Akvilės Bergelienės informaciją apie 2023 spalio 25d. mūsų darželyje įvykusį incidentą, kuris Vilniaus apygardos teismo sprendimu, įsigaliojusiu 2025 kovo 18 , buvo pripažintas NELAIMINGU ATSITIKIMU. (Civilinė byla Nr. e2A-289–653/2025)
Suprantame, kad visi rūpinasi vaikų gerove, todėl norime pateikti tikrus faktus apie situaciją.
1. DĖL ĮVYKIO APLINKYBIŲ. Vaikas patyrė sužalojimą ne dėl auklėtojų neatsargumo, juolab kaltės, o dėl netikėto kito vaiko elgesio – eidamas pro šalį, jis netyčia stumtelėjo draugą. Berniukas krito ant žaislinio kasos aparato, kuris gulėjo ant grindų. Auklėtoja buvo šalia, tačiau niekas negalėjo numatyti netikėto, kito vaiko elgesio. Vaikai prieš tai nekonfliktavo, abiejų vaikučių amžius buvo panašus. Mūsų auklėtojos nedelsiant reagavo: suteikė pirmąją pagalbą, nuramino vaiką ir informavo tėvus.
2. DĖL DARŽELIO APLINKOS SAUGUMO. Poste buvo minima valtis ir pilis kaip pavojingos konstrukcijos. Norime patikslinti, kad minėtos dekoracijos yra saugios, laipteliai apsaugoti tvorele ir grotelėmis, laikomasi visų vaikų saugumo reikalavimų. Taip pat svarbu paminėti, kad valtis buvo rankų darbo dekoracija, o ne plaukiojimo valtelė ir įvykis įvyko ne joje. Ji pašalinta.
3. DĖL BENDRAVIMO SU TĖVAIS. Teiginys, kad auklėtojos ir direktorė nesistengė susisiekti ar atsiprašyti, yra neteisingas. Visi atsiprašymai, baigdavosi necenzūriniais žodžiais ir grasinimais paduoti į teismą. Buvusi įstaigos vadovė tuo metu laukėsi vaikelio, dėl didelių išgyvenimų jai buvo paskirtas gulimas režimas. Visas darželio kolektyvas stipriai išgyveno ir išgyvena iki šiol.
4. MEDIACIJOS POSĖDIS. Pasikeitus vadovui, bandyta ieškoti taikaus sprendimo mediacijos būdu, tačiau į antrąjį susitikimą, ieškovė neatvyko ir atsisakė ginčą spręsti mediacijos būdu.
5. SUMA ŽALAI ATLYGINTI. Prašoma suma žalai atlyginti neproporcingai didelė ir neatitinka teismų praktikos. Surinkti ir pateikti čekiai už gydymą, buvo pilnai padengti draudimo, nes darželio grupė yra apdrausta.
Suprantame, kad vaikų saugumas yra svarbiausias prioritetas tiek tėvams, tiek mums.
Dar norėčiau pridurti ne kaip įstaigos vadovė, o kaip MAMA.
Tikrai labai skauda, kai skauda vaikams, nesvarbu, ar tai savas, ar svetimas. Kaskart užsigavus, nukritus ar susergant vaikui, labai išgyvenam. Kiekvieną kartą per visą kūną pereina dieglys, kai vaikas krenta prie akių ir nespėji jo pagaut, ir turbūt kiekviena mama padėtų po pagalvę toj vietoj, kur galimai vaikas gali nukristi.
Su vaikais darželyje mes elgiamės kaip su savais – ir nešiojam, ir čiūčiuojam, skaitom ir žaidžiam, visada šalia, ir jie tampa savi.
Su dukra mokinomės ne tik vaikščioti, bet ir kristi, nes niekas nėra nuo to apsaugotas, ir vis tiek ji krenta, nes tai yra dalis gyvenimo, dalis raidos“, – rašoma „Smaragdo uosto“ feisbuke.
