Vieno mažo miestelio prokuroras teisme kviečia liudyti savo pirmą liudytoją – senutę. Pradeda apklausą:
– Misis Džouns, ar jūs mane pažįstate?
– Žinoma, kad jus pažįstu, misteri Viljamsai. Aš jus pažinojau dar mažą berniuką ir, tiesą pasakius, aš esu jumis nusivylusi. Jūs meluojate, esat neištikimas savo žmonai, manipuliuojate žmonėmis ir šlykščiai apkalbate. Jūs galvojat, jog esat didelis žmogus, bet jums tiesiog neužtenka smegenų, kad suprastumėt, jog esat tik menkas biurokratas…
Prokuroras šokiruotas. Nežinodamas, ką daryti toliau, jis pirštu parodo į advokatą, sėdintį kitam salės gale, ir klausia:
– Misis Džouns, o jūs pažįstate advokatą?
– Žinoma, kad taip. Aš jį irgi pažįstu nuo mažens. Jis tingus, nepakenčiamas ir turi problemų su alkoholiu. Jis nesugeba bendrauti su žmonėmis, o jo advokatų kontora – viena blogiausių mūsų valstijoje. Jau nekalbant apie tai, jog jis neištikimas savo žmonai su trimis skirtingomis moterimis. Beje, viena iš jų – jūsų, prokurore, žmona.
Advokatas – nei gyvas, nei miręs.
Teisėjas pakviečia prieiti prokurorą ir advokatą ir tyliai tyliai:
– Jeigu kuris nors iš jūsų, idiotai, paklaus jos, ar pažįsta mane, aš jus abu pasodinsiu iki gyvos galvos!
