Sukrečiančioje katino nukankinimo istorijoje Klaipėdoje aiškėja naujos detalės. Tvirtinama, kad į bejėgį keturkojį talžiusių bei egzekuciją filmavusių nepilnamečių pusę stojantys tėvai kaltinimais, šiurkščia kritika ir netgi grasinimais užvertė vienus uostamiesčio gyvūnų globėjų. Pastarieji įspėja: metas griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Žinia apie Klaipėdoje įvykdytą katino egzekuciją į viešumą iškilo vasario pradžioje. Uostamiesčio policijos pareigūnai vasario 9 d. gavo pranešimą, kad apie 15.20 val. Klaipėdoje esančioje Slyvų g., galimai spardant buvo sužalotas katinas.
„Socialiniuose tinkluose (pranešėjas – LRT.lt) pamatė vaizdą, kad yra skriaudžiamas kačiukas ir buvo kreiptasi į policiją. Policijos pareigūnai pagal vaizdo medžiagoje matytus vaizdus, identifikavo, kokioje vietoje tai galėtų būti. Nuvyko ir ten jau buvo rastas nugaišęs kačiukas. Jis buvo atiduotas tyrimams, kad būtų išsiaiškinta, kodėl jis nugaišo“, – tuomet LRT.lt sakė Klaipėdos apskrities policijos (Klaipėdos AVPK) atstovė Andromeda Grauslienė.
Tomis dienomis viešumoje pasirodė ir informacija apie tai, kad prieš keturkojį smurtavo Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos moksleiviai.
Ugdymo įstaigos direktorė Daiva Vilkė tuomet patvirtino šią informaciją ir teigė, kad sužinojus apie incidentą nedelsiant buvo imtasi veiksmų – pranešta policijos pareigūnams. Progimnazijai buvo žinomi ir vaikai, kurie galimai yra kalti dėl katino žūties.
Atsakyti teks tėvams: tarp bausmių – įspėjimas, bauda iki 100 eurų, prievolė lankyti kursus
Šiuo metu jau aišku, kad šioje istorijoje žiauraus elgesio su gyvūnais kaltinimai nebus keliami – už nepilnamečių veiksmus teks atsakyti jų teisėtiems atstovams.
„Pareigūnų turimais duomenimis, katinas galimai nugaišo nuo smūgių. Vasario 20 d. buvo priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes galimai nusikalstamą veiką įvykdę asmenys yra jaunesni negu 16 metų ir jų tėvams gresia atsakomybė dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams. Yra pradėtos administracinės teisenos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį“, – sakė A. Grauslienė.
Minėtas straipsnis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. 2 straipsnio dalis nurodo, kad jeigu toks nusižengimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 10 iki 100 eurų.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Gyvūnų globėjai sulaukė puolimo ir grasinimų teismu
Praėjus maždaug mėnesiui po žiaurumu sukrečiančio incidento ėmė aiškėti ir naujos su šia istorija susijusios aplinkybės.
LRT.lt šaltinių teigimu, nepilnamečius jų tėvai ne tik dangsto, bet ir ėmėsi spaudimo prieš šią istoriją viešinančias organizacijas ir pavienius žmones.
Tą patvirtino ir viešosios įstaigos „Būk mano draugas“, kurios atstovai buvo iškviesti paimti gyvūno gaišeną ir perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), vadovė Galina Kučinskienė.
„Pačioje pradžioje, kai mes paskelbėme, sulaukiau skambučio. Labai gaila, kad jo neišsaugojau, nes buvau šokiruota jų chamizmo. Skambino kažkuri mama ir užpuolė mane, kad būsime paduoti į teismą, nes skleidžiame melagingą informaciją“, – sakė G. Kučinskienė.
Pašnekovė tvirtino sulaukusi ir policijos atstovų skambučio, kuris taip pat nustebino bendravimo stiliumi. Gyvūnų globėjų atstovė teigė sulaukusi kaltinimų dėl to, jog viešina informaciją apie keturkojui surengtą egzekuciją ir reikalavo paviešinti versiją, kad galimai spardytas katinas tuo metu jau buvo negyvas ir nepilnamečiai nėra atsakingi už jo žūtį.
G. Kučinskienės teigimu, su gyvūnu buvo pasielgta labai žiauriai.
„Net nereikia tyrimų ir išvadų, vaizdo medžiagoje matosi, kad gyvūnas buvo gyvas. Aš negalėjau iki galo išžiūrėti – mano nervai neišlaikė. Matosi vienoje vietoje letenytė sujudėjo. Kas žiūrėjo iki galo, sako, kad jis ir galvą kėlė. Jis buvo spardomas gyvas. Išvada yra, kad jis žuvo nuo didelio sužalojimo: ir akys išspirtos, ir ko tik ten nėra“, – sakė G. Kučinskienė.
Baiminamasi dėl smurto proveržių pasikartojimo
Gyvūnus globojančios įstaigos vadovė neslepia nuostabos ir nusivylimo dėl to, jog tikėtina, kad taip žiauriai pasielgę vaikai patys nesulauks jokios bausmės, nes yra nepilnamečiai, o jų tėvams tiesiog bus skirtas įspėjimas ar nedidelė bauda.
G. Kučinskienė tokią atsakomybę vertina kaip per švelnią ir įtaria, kad ateityje tokie asmenys gali būti linkę nusikalsti ir dar kartą.
„Antrą kartą bus mažas vaikas arba kokia mergaitė. Tai yra siaubinga. Auga potencialūs sadistai. Čia yra baisu ir nereikia bijoti to pasakyti. Juk nė vienas iš tų vaikų nepasakė, kad ką mes darome, juk jam skauda, baikime. Nė vienas iš tų 5 nepasakė. Nuo tokių dalykų prasideda tie baisūs dalykai su žmonėmis, vaikais ir pan.“, – teigė pašnekovė.
Anot gyvūnų globėjos, žiauriai su gyvūnais pasielgusiųjų atstovams turėtų būti skirtos tokio dydžio baudos, kurios iš tiesų priverstų susimąstyti ir imtis veiksmų.
„Jie neturi gailestingumo, žmogiškumo. Apie tai kalbos nėra. Tačiau bet koks žmogus turi baimės jausmą. Tėvai bijos finansinės bausmės, o tada savo vaikams duos velnių už tai. Ne dėl to, kad jie yra geriečiai, o dėl to, kad nenorės mokėti. Antras dalykas, tie vaikučiai bando pateikti, kad yra aukos, nes juos smerkia. Tai, kaip juos smerkia, yra per mažai“, – sakė G. Kučinskienė.
Anot pašnekovės, jeigu vaikai ir jų šeimos iš tiesų gailėtųsi dėl įvykio, nedelsdami būtų atsiprašę visuomenės, tačiau elgiamasi priešingai – ieškoma pasiteisinimų.
Policija patvirtino, kad galimai nusikaltusių tėvų vaikai kreipėsi į policiją dėl įžeidžiančių komentarų viešojoje erdvėje.
Kasmet – iki pusšimčio žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, pastebima, kad kontrolės nepakanka
Klaipėdos AVPK atstovė A. Grauslienė teigė, kad policija yra ir anksčiau sulaukusi pranešimų apie galimus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
„Policija tikrai netoleruoja ir nežiūri atlaidžiai į tokius atvejus, nes žiaurus elgesys su gyvūnais yra pakankamai rimtas nusižengimas. Informacija mus pasiekia įvairi: žmonės skambina ir praneša ir apie nuodijimus, ir varžtus ar kažkokius aštrius daiktus, dedamus į maistą arba be priežiūros paliktus gyvūnus, kurie balkonuose savaitėmis būna ir staugia, arba apie netinkamą elgesį su gyvūnais – arkliukai sužalotomis kanopomis ir pan. Praneša įvairios informacijos, tačiau jau vėliau tyrėjai aiškinasi, kokios yra įvykio aplinkybės, kokia yra situacija, koks tai yra pažeidimas ir pagal tai yra taikoma atsakomybė“, – aiškino A. Grauslienė.
Seimo narės Ievos Pakarklytės teigimu, per metus fiksuojama apie 40–50 žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų per metus. Pastebima, kad neretai šie nusižengimai yra pakartotiniai – prieš gyvūnus smurtauja tie patys asmenys.
„Man važiuojant per Lietuvą, prieglaudas, gyvūnų globos organizacijas, prieglaudų atstovai sakė, kad jie tiesiog žino savo regione tuos pačius asmenis – tiek daugintojus, tiek fizinius asmenis – pas kuriuos gyvūnai yra pastoviai kankinami“, – akcentavo Seimo narė.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei ANK pataisos, numatančios tam tikrą draudimą laikyti gyvūnus tam tikrą laiką tiems asmenims, iš kurių buvo konfiskuotas gyvūnas už jo kankinimą, suluošinimą ar net nužudymą.
„Yra numatyta galimybė, kad draudimą galima taikyti tiek asmeniui, tiek jo gyvenamajai vietai. Tai reiškia, kad negalėtų tokie žmonės laikyti ir pas save namie bet kokio gyvūno. Jeigu buvo nustatyta, kad nusižengimas buvo įvykdytas būtent toje faktinėje gyvenamoje vietoje, tai būtų galima taikyti, kad tame namų ūkyje negalima laikyti gyvūnų“, – sakė I. Pakarklytė.
Gyvūnų globėjams prakalbus apie bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais griežtinimą, I. Pakarklytė teigė, kad įstatyminė bazė šiuo metu jau yra pakankamai išplėsta ir per pastaruosius dvejus metus Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos buvo teiktos ne kartą.
„Problema didesnė yra įgyvendinimas ir kontrolė. Gyvūnų turime daug ir ta kontrolė ne visada yra paprasta. Iš teisinės pusės, nėra, kad trūktų reguliavimo, bet labiau trūksta kontrolės ir žmogiškųjų pajėgumų tą įgyvendinti“, – pastebėjo I. Pakarklytė.
Už minėto įstatymo įgyvendinimą yra atsakingos trys institucijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, policija ir savivaldybės.
„Turime tas tris institucijas ir turbūt nė vienai iš jų gyvūnų gerovė nėra ta pirmoji tema. Tai čia yra klausimas, kad dėmesio nepakanka“, – sakė pašnekovė.
Šaltinis: LRT.LT
