Pirmadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie grupės „2 Donatai“ nario Donato Čižausko mirtį.
Daugybę populiarių dainų įrašiusios grupės narys mirė, būdamas 33-ejų. Apie jo mirtį internete paskelbė bendražygis, dueto narys Karolis Akulavičius.
D. Čižauskas išgarsėjo prieš devynerius metus, pasirodęs muzikiniame TV šou „Lietuvos balsas“.
Su bendražygiu Donatu Balvočiumi D. Čižauskas subūrė duetą „2 Donatai“. Vėliau, 2016-aisiais, D. Balvočių grupėje pakeitė K. Akulavičius.
D. Čižauskas buvo vedęs, augino penkerių metų dukterį.
„Kai kas vakarą“, „Planeta“, „Prisėdai šalia“, „Na, o kaip dabar?“, „Man nereikia debesų“, „2ŠE“, „Keista spalva“, „Ar mylėti nori tu“, „Įpilk vandens“, „Lakūno sapnas“ – tai tik dalis grupės šlagerių, išgarsėjusių visoje Lietuvoje.
Šį mėnesį grupė ketino pradėti koncertų turą per keliolika Lietuvos miestų. Pirmasis koncertas sausio 7 dieną turėjo įvykti Klaipėdoje, o balandžio 1 dieną didžiausias turo pasirodymas turėjo vykti Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Grupės narys K. Akulavičius portalui LRT.lt sakė, jog atsisveikinti su D. Čižausku bus galima šią savaitę, informacija bus paskelbta grupės paskyrose socialiniuose tinkluose.
„Skaudu, beviltiška, nesitiki“, – prislėgtu balsu apie netektį pasakojo dainininkas, paprašęs jo neklausti apie D. Čižausko mirties aplinkybes.
„2 Donatai” (D. Čižauskas – kairėje) / Asmeninio albumo nuotr.
– Kada sužinojote apie Donato mirtį? – LRT.lt paklausė K. Akulavičiaus.
– Šiandien. Donato mama parašė, kad paskambinčiau. Persmelkė bloga nuojauta. Paskambinau ir išgirdau, kad Donato nebėra.
Apsiverkėm. Nežinojau net, ką daryti. Kaip apkabinti jo mamą, jo dukrą, kurią jis labai mylėjo. Skaudu, labai skaudu.
– Kada paskutinį sykį matėtės su Donatu?
– Naujųjų metų naktį dainavome Biržų rajone, Sodeliškių dvare. Kiek suprantu, mirusį Donatą rado vakar.
Man visiškas šokas. Donatas buvo uždaresnis žmogus. Į jo vidų giliai neįlįsi.
Mūsų darbų tempas pastaruoju metu buvo didžiulis. Jį buvo ligos užklupusios, sirgo angina, su aukšta temperatūra važiavo dainuoti.
Ir šeima susirgo, dukrytė atsidūrė ligoninėje, niekaip temperatūros negalėjo numušti. Donatas labai sielvartavo – turėjo važiuoti koncertuoti, linksminti žmones, o dukra ligoninėje. Su ašaromis tai sakydavo. Sakiau, kad laikytųsi, svarbiausia, jog tėtis koncertuoja, skiria dainas dukrai, stengiasi.
Jam tikrai buvo nelengvas metas. Baigėme koncertą, pasakiau – Donatai, pailsėk, grįžk namo, apkabink šeimą, pabūkit kartu, atsigaukim ir tada kibkim į darbus. Tai buvo paskutiniai mano žodžiai jam. Mūsų kelionė taip baigėsi.
„2 Donatai“ ((Donatas Čižauskas – kairėje) / Asmeninio albumo nuotr.
– Kiek metų buvote pažįstami?
– Susipažinome dar „Lietuvos balse“ (šiame TV šou D. Čižauskas dalyvavo 2013-aisiais – Red.).
Prabėgo šiek tiek laiko, paskambino Žilvinas Žvagulis (grupės „2 Donatai“ įrašų leidėjas ir prodiuseris – Red.), pasiūlė prisijungti. Kartu dainavome šešerius metus.
Buvome geri bičiuliai, daugybę laiko praleidome kartu koncertuose, scenoje, kelionėse.
– Koks žmogus buvo Donatas? Daug kam jis atrodė atviras linksmuolis.
– Jis būdavo linksmas, pritapdavo prie kompanijų. Mėgdavo ir pokštą numesti, buvo draugiškas, ištikimas. Bet tuo pačiu turėjo tvirtą charakterį. Nebuvo skystas žmogus.
Ne veltui tokios ir dainos. Ypač paskutinė daina atspindi jo gyvenimą – „juk esu aš žmogus, darau aš klaidas, atleiskit, jei kas ne taip“.
Buvo rimtas, geras žmogus, tėtis, vyras, draugas. Plevėsa tikrai nebuvo. O kas viduje, giliai negalėjau lįsti. Pasikalbėdavome apie buities, šeimos problemas, kai vaikai susirgdavo. Bet jis per daug neatviraudavo.
Pokalbiuose tikrai nepastebėjau jokių požymių, kad būtų palūžęs ar nežinotų, ką daryti. Taip, jis buvo pavargęs, aš jį vis raginau pailsėti. Sakydavau – rask savyje ramybės. Toks buvo paskutinis palinkėjimas jam. O išėjo kaip išėjo.
– 2023-ieji turėjo būti intensyvūs metai jūsų grupei.
– Taip, tikrai, net kalbėdavome, jog tai bus mūsų auksiniai metai. Net vasaros koncertai jau buvo suplanuoti. Turėjome daug darbo, idėjų, buvo sudėlioti turai, pasirodymai arenose.
Mes labai mylėjom savo darbą, darėm, ruošėmės. Ir va – nežinau, kas nutiko. Ar širdelė, ar kas. (Graudinasi). Gaila ir labai skaudu sieloje.
Šaltinis: LRT.LT
