Skaitau vis naujus A Dulkio planus ir kas kartą ateina vis didesnis suvokimas, kad jam per metus pavyko sutrypti tai, kas medicinos etikoje ir teisėje buvo kruopščiai kuriama šimtmečiais, ką universitetuose dėstėme studentams kaip neliečiamus ir šventus medicinai dalykus. Ir tikrai nejauku pagalvojus, kad ne tik Hipokratas, bet ir kiti medicinos tėvai vartosi kapuose matydami, kaip medicinos esmė, brėžusi jos santykį su žmogumi – žmogaus autonomija, kūno neliečiamumo principas, laisvo ir informuoto sutikimo principas, žmogaus viršenybės prieš visuomenę principas – krito po A. Dulkio ir I. Šimonytės Vyriausybės kojomis.
Gal A. Dulkiui tai ir ne svarbu, bet apie kokią žmogaus autonomiją medicinoje galima kalbėti, kai sprendimai už žmogų priimami jam už akių ir jis paverčiamas tik paklusiu bei aklu jų vykdytoju? Avimi, o ne oriu asmeniu, kuris yra protingas ir gali apsispręsti be ministro grūmojimų už nugaros.
Laisvo ir informuoto sutikimo principas (ir toks buvo, kol į valdžią neatėjo laisvę uzurpavusi partija) šiuo metu išvirto į tai, kad ne tik objektyvios informacijos nebeliko ir prigąsdinti žmonės buvo pastumti link visokių mitų ir dezinformacijos skleidėjų (A.Dulkys vakar LRT eteryje pareiškė netikįs informacinėmis kampanijomis), bet ir pačios laisvės iš esmės nebeliko. Kaip senoje sovietų diktatūroje, iš kurios prieš 30 metų pabėgome, viskas tampa PRIVALOMA vykdyti, nes Leninas (atsiprašau, vienas ministras) žino geriau.
Yra baisu, kaip žmogaus kūnas per tokį trumpą laikotarpį ėmė priklausyti ne žmogui, o valstybei. Ministras, nacionalizavęs žmonių kūnus, daug šneka apie būtinybę apsaugoti visuomenę nuo COVID, kaip visos tos žmogaus kūno prichvatizacijos priežastį.
Klausimas tik, ar visuomenės jau nereikia saugoti nuo paties ministro? Juolab, kad jis sistemingai ignoruoja tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Antai, Europos Tarybos Oviedo konvencija, kuri nustato žmogaus teisių apsaugą biomedicinos srityje, savo 2 straipsnyje labai aiškiai sako, kad „Žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus.“ Ir šios konvencijos kol kas konservatoriai neatšaukė. O gal bandys atšaukti, nes pateisinti valstybės prievartą juk reikia? Juolab, kad vertybinė politika pas juos, kaip matėme iš trąšų skandalo, yra labai selektyvi: čia yra, o čia ėmė ir pasimiršo.
Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį aktualu.com neatsako.
