Vis garsiau kalbama apie tai, kad artėja dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų pabaiga. Prieš metus apie tai užsiminė JAV gyvenantis mūsų tautietis Valdas Anelauskas. Dabar analogišką informaciją paskelbė apžvalgininkas Donas Federas leidinyje „The Washington Times”.
Apžvalgininko teigimu, Amerikos žlugimą lems kelios, pastaraisiais metais ypač išryškėjusios, aplinkybės – atsakomybės išvengiantys nusikaltėliai, narkotikų paplitimas, tradicinių vertybių, iš kurių juokiasi naujasis elitas, naikinimas, nelegali migracija ir mažėjantis gimstamumas.
Straipsnyje teigiama, kad „civilizacija pati savaime negali atgimti. Tam reikia žmonių valios ir darbo, tačiau šiandieninėse Valstijose niekas nenori nei dirbti, nei elgtis valingai”.
JAV sparčiai plinta naujo tipo nusikalstama veika – masiniai marodierių išpuoliai. Didžiulės piktavalių minios veržiasi į parduotuves ir netrukdomos iš ten išsineša viską, ką tik nori. Policija vis dažniau tokius nusikaltimus ignoruoja, nes žino, kad net valstybės kaltinimą turintys palaikyti teisininkai bus geranoriški suimtųjų atžvilgiu.
D.Federas taip pat atkreipia dėmesį į tradicinių amerikietiškų vertybių nuopuolį. Neseniai Virdžinijos universiteto studentų leidžiamame laikraštyje pasirodė raginimas panaikinti Tomo Džefersono (Thomas Jefferson) įsteigtai mokyklai suteiktą įkūrėjo vardą. (T.Džefersonas 3-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, pagrindinis Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracijos autorius).
„Tame slypi kažkokia iškreipta prasmė. Jeigu mes nustojome tikėti Aukščiausiojo mums suteiktomis teisėmis, kodėl Nepriklausomybės deklaracijos autorius turėtų būti siejamas su aukštuoju mokslu”, – retoriškai teiraujasi autorius.
Atkreipiamas dėmesys ir į sparčiai plintančius narkotikus. Tiesa, dėl šalyje sparčiai plintančio fentanilio (sintetinis opioidas, naudojamas malšinti itin stiprų skausmą, tačiau veikiantis trumpą laiką) D.Federas linkęs kaltinti Kiniją. Šis chemikalas tapo pagrindine 18-45-erių metų amerikiečių mirčių priežastimi.
Pagrindinėms neigiamoms problemoms priskiriamas ir gimstamumo mažėjimas. Jo koeficientas nukrito iki žemiausio per visą stebėjimo istoriją lygio – dabar vienai galinčiai gimdyti amerikietei tenka 1,78 vaiko. Norint, kad vyktų natūrali kartų kaita, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis negu 2,1. Laikraštis pabrėžia, kad vis mažiau amerikiečių tuokiasi ir vis rečiau jie nori susilaukti vaikų. Verslininkas Ilonas Maskas (Elon Musk) jau pareiškė, kad civilizacijai didžiausią pavojų kelia būtent demografinis kolapsas.
Amerikos nuosmukio požymiui priskiriamas ir benamių, daugelis iš kurių turi psichikos sutrikimų ar yra priklausomi nuo narkotikų, skaičiaus augimas. Šie žmonės kelią rimtą pavojų aplinkiniams, kadangi tarp jų – nemažai savo gyvenimo būdo neplanuojančių keisti plėšikų ir prievartautojų.
Apie tai, kiek analogiškas scenarijus tikėtinas Lietuvoje, „Respublika” kalbasi su filosofe Nida VASILIAUSKAITE.
– Lietuvoje dar turime ne visus „žlugimo simptomus”, bet akivaizdu, kad link to esame stumiami. Kaip manote, kodėl?
– Nesutikčiau su būtent tokiu „žlugimo simptomų” dėliojimu (tuo labiau tai – ne priežastys), bet visiškai sutinku, kad JAV atsidūrė ant pilietinio karo arba anomijos ribos ir virsta tuo, kas vadinama failed state (žlugusia, nepavykusia valstybe). Klasikiniai simptomai: teritorijos kontrolės (teisėto fizinės galios panaudojimo monopolio) praradimas, valdžios atstovai ir pagrindinės institucijos didelės dalies gyventojų akyse – nebelegitimios, viešos paslaugos stringa, smarkiai pašlijusi reputacija tarptautiniame lygmenyje. Naujausia prezidento Džo Baideno (Joe Biden) kalba (neatsitiktinai kraujo spalva nušviestoje scenoje) Floridoje iš esmės skelbia ketinimą dvipartinę sistemą paversti vienpartine, likviduojant opoziciją, išvadintą šalyje vietos neturinčiu turėti priešu. Tai reikštų atvirą JAV virsmą diktatūra, nuo kurios didysis pasaulio policininkas taip veržėsi vaduoti Iraką ar Afganistaną. Diktatūra, kurios pusė visuomenės taikiai ir pasyviai nepriims.
Lietuva tam tikra prasme seniai yra 51-oji JAV valstija: ne tik besąlygiškai klusnus JAV įrankis tarptautinėje politikoje (neretai priešingai bendrai ES laikysenai reiškiantis lojalumą visais kontroversiškais klausimais ar įsirengęs slaptus CŽV kalėjimus), bet ir JAV politinės kultūros, joje dominuojančių temų ir taktikų bei „kultūrinių karų” perėmėja. Pradedant „šeimos vertybėmis” (family values) ir niekada mūsų kraštuose nebuvusiu ultrakonservatizmu ir baigiant „progresyviuoju” sparnu – „Black Lives Matter”, „Cancel Culture” ir „MeToo”. Šiuo metu matome akivaizdžią galios koncentraciją vienos – valdančios – politinės jėgos rankose ir tokias pat pastangas apšaukti valstybės ir visuomenės priešais, „grėsme nacionaliniam saugumui” bei „tamsuoliais” visus, kas tą mato ir nesutinka. Taigi, imituojamas tas pats procesas. O tai ir yra atsakymas į klausimą „Kodėl?” Nes taip „liepė” naujos politinės eros scenaristai. Lietuva imitavo demokratiją tol, kol ji buvo geras tonas metropolijoje; dabar vėjai metropolijoje keičiasi (todėl ir tyčiojamasi iš Founding Fathers, konstitucinių JAV „Tėvų steigėjų”).
– Ar įmanoma, kad pas mus atsikartos JAV scenarijus?
– Jau kartojasi. Tiesa, kaip minėjau, nesutinku su „The Washington Times” pateiktu „kaltųjų” (migrantai, narkomanai, kriminaliniai nusikaltėliai, per mažai vaikų susilaukiančios moterys ir netgi benamiai) sąrašu – kaltieji, atsakingieji yra visai kiti ir visai kitur. Pavyzdžiui, demografinės problemos yra šalutinis ekonominių ir politinių sunkumų efektas. Nemėgstu žmonių lyginimų su gyvūnais, bet čia tas galioja: zoologijos sodo gyventojų demografinės problemos išsprendžiamos labai paprastai – ne geresniu maistu, medicina, didesniais voljerais ir dar intensyvesne priežiūra, o vartų atidarymu ir paleidimu į laisvę. Zoologijos sode visada permanentinė demografinė krizė todėl, kad tai – zoologijos sodas.
O laikyti valstybės žlugimo priežastimi benamius (užuot klausus, kas negerai su ta valstybe ir visuomene, jog vis daugiau žmonių tampa benamiais) yra taip groteskiška, kad kyla klausimas: kokiu būdu taip manantys drįsta (o juk drįsta) laikyti save krikščionimis ir kalbėti „krikščioniškų vertybių” vardu?
– Tai reiškia, kad judame į Lietuvos žlugimą?
– Tiksliau, į Lietuvos Respublikos, politinio projekto, pradėto prieš trisdešimt metų, žlugimą. Tai jau nebe respublika, nebe demokratinė ir tikrai ne nepriklausoma. Lietuva yra veikiau valia steigti valstybę ir tą valią turintys, save atskira nacija laikantys žmonės. Žlugus esamų institucijų legitimumui ir mokykliniam valstybiniam pasakojimui apie „save”, gali nutikti daug kas.
– Kas būtų po to?
– Vienas variantas – tiesiog ši šalis sėkmingai virsta atvira oficialia diktatūra (su neribotam laikui „laikina” ta pačia valdžia), kartu gilėjant ekonominei krizei. Intensyvėja masinė emigracija, gyventojų stygius pildomas migrantais iš Ukrainos ir Artimųjų Rytų, bet tik laikinai, nes šiems irgi nebūtų jokių priežasčių čia pasilikti. Galop vienaip ar kitaip pervadinti valstybės likučiai prijungiami prie kokio nors didesnio darinio kaip gubernija, tiesiogiai valdoma jau visai kitur reziduojančio „centro”, su Lietuva ar sentimentais jai nebeturinčio nieko bendra.
Kitas variantas – šios slinktys tampa proga kažkam panašaus į revoliuciją, ir valstybė kuriasi dar kartą, kitų žmonių rankomis.
– Vadinasi, kažką dar galima pakeisti. Kas turėtų paskatinti žmones stabdyti katastrofą?
– Dar galima. Bet tik grass roots – organizuotis ir kurti naujo tipo tikrai opozicines partijas (ne iš tų pačių, persivadinusių ar perbėgusių, žaidėjų, jie – jokia opozicija, jie – pozicija). Jos, užuot pagal primestą scenarijų žaidusios „kultūrinius karus”, turėtų tiksliai įvardinti tikras problemas ir išardyti Lietuvos viešoje erdvėje viešųjų ryšių agentūrų pastangomis jau įdiegtą „dvipartinę” amerikietišką logiką. Jos privalėtų neleisti suklastoti rinkimų, neleisti, kad jie neįvyktų, ir padaryti viską, kad taptume nauja valdžia. Viską. Kitos progos nebeturėsime.
Iki metų pabaigos neramumai gali kilti 101-oje šalyje
Trečiąjį 2022 metų ketvirtį smarkiai padidėjo masinių neramumų 101-oje pasaulio šalyje rizika. Tokią informaciją, remdamasi britų konsultacinės įmonės „Verisk Maplecroft” ataskaita, išplatino agentūra „Bloomberg”.
Remiantis ekspertų išvadomis, iš 198 šalių 101-oje visuomenės nuotaikos sparčiai prastėja, kas gali peraugti į masinius neramumus. Tai – didžiausias ketvirčio augimas nuo pat tokių stebėjimų pradžios – 2016-ųjų. Tuo pat metu 42-ose šalyse analogiškos rizikos sumažėjo.
„Bloomberg” atkreipia dėmesį į tai, kad, augant energetinių išteklių kainoms, didėja riaušių tikimybė Europos Sąjungos šalyse. Besivystančių šalių gyventojams didžiausią pasipiktinimą kelia brangstantys maisto produktai ir baimė, kad pasaulis gali susidurti su globaliu maisto trūkumu. Pabrėžiama, kad artimiausiais mėnesiais rizikos tik didės.
Prognozuojama, kad rudenį ir žiemą Europos šalyse gilės energetinė krizė ir brangs būsto išlaikymas. Daugelį pasaulio šalių užklupusi sausra ir vandens stygius lems maisto prekių brangimą, todėl labiausiai nukentėjusiuose rajonuose tikėtini lokalūs protestai.
Specialistų vertinimu, su didžiausia protestų ir neramumų rizika susidurs tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Norvegija, Lenkija ir Ukraina. 2023 metais prie jų gali prisijungti Nyderlandai ir Šveicarija.
Šaltinis: respublika.lt
