Smurto prieš 5 mėnesių kūdikį istorijoje vis aiškėja naujų detalių. Nors tarnyboms šeima buvo žinoma ir periodiškai lankoma, tėvo išpuoliui kelio užkirsti nepavyko. Dabar bus bandoma rasti atsakymą į klausimą, ar iš tiesų institucijos padarė viską, kad praeityje ne kartą teistas ir prieš vaiko mamą smurtavęs vyras, pastaruoju metu pasižymėjęs klausimų dėl psichinės sveikatos kėlusiu elgesiu, neįvykdytų šiurpaus nusikaltimo. Vaiko teisių gynėjai pripažįsta – aplinkoje, kur yra smurtaujama, pavojus gresia ir vaikui, tačiau vaiko perkelti kitur nebuvo siekiama.
Praėjusios savaitės pabaigoje už uždarų Laukininkų gatvėje esančio buto durų vyko šiurpi drama, tikėtina, negrįžtamai pakeisianti joje dalyvavusių žmonių likimus.
Pirmieji ženklai, kuriuos veikiausiai galima laikyti kraupaus nusikaltimo pranašais, Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) pasiekė šeštadienį prieš dar prieš 11 val.
LRT.lt jau skelbė, kad savo paties 5 mėnesių amžiaus vaiką per langą, kaip įtariama, išmetęs jo tėvas pats susisiekė su pagalbos tarnybomis.
Kaip teigė BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė, pirmasis mįslingas vyro skambutis centrą pasiekė apie 10.54 val.
„Tas jo skambutis buvo neadekvatus. Jis prašė atsiųsti jam į pagalbą kariuomenę. Bet fone dar girdėjosi moters balsas, kuri prašė greitosios pagalbos“, – teigė Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė.
Itin neaiškus skambutis buvo priskirtas neklasifikuotų kategorijai, informacija perduota greitosios pagalbos medikams ir policijai.
Medikai pranešimą priskyrė 1 kategorijai. Tai reiškia, kad į pranešimą turi būti sureaguota itin skubiai ir nedelsiant.
„Skambutis buvo gautas per BPC, skambino, kad yra neaiški priežastis bute, pasakė adresą, vyras kalba neadekvačiai, bet šalia girdėjosi moteris, kuri prašo pagalbos kūdikiui. Daugiau kvietimo priežasties nežinojome, bet kadangi fone girdėjosi, kad reikia pagalbos vaikui, tai buvo 1 kategorijos iškvietimas ir brigada išvyko nedelsiant“, – teigė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo vadovę pavaduojanti Regina Pocienė.
Tuo tarpu policija įvykį priskyrė C kategorijai, kuriai priskiriamos problemos kartais gali būti sprendžiamos netgi nevykstant į vietą. Vis dėlto Policijos departamento atstovams telefonu susisiekus su BPC skambinusiu vyru nuspręsta išsiųsti pajėgas į įvykio vietą.
Po pokalbio su Policijos departamento atstove įtariamas vaiko skriaudikas ir vėl susisiekė su BPC ir teiravosi, ar šio centro darbuotojai perdavė informaciją policijai.
LRT.lt žiniomis, lapkritį buvo dar bent pora tokių keistų to paties vyro skambučių pagalbos tarnyboms.
Medikus į butą įsileido ne iškart
Butą, kur tėvas, kaip įtariama, ir nuskriaudė mažylį, pirmieji pasiekė greitosios pagalbos medikai. Nurodytą adresą jie pasiekė per maždaug 7 minutes.
Tiesa, akimirksniu į butą patekti nepavyko.
„Atvykus brigadai, durys iš pradžių nebuvo atidarytos. Paskui vyriškis atidarė duris, moteris buvo išstumta iš buto, o vaikelis buvo išmestas per pirmo aukšto langą. Negalėčiau pasakyti, ar tai įvyko prie greitosios pagalbos, ar tai jau buvo įvykę“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo vadovę pavaduojanti R. Pocienė.
Tuomet medikai nubėgo už namo ir po buto langu rado gulintį kūdikį. Nuskriaustas mažylis buvo, kaip teigia medikai, įmobilizuotas, o jo patirta trauma buvo traktuojama kaip patirta nukritus iš aukščio.
„Vaikelis buvo pritemusios sąmonės. Jis neverkė. Ar jis buvo muštas prieš tai, negalime pasakyti, bet buvo ant kūnelio stebimos keletas kraujosruvų“, – paklausta, ar medikai pastebėjo daugiau smurto prieš vaiką požymių, sakė R. Pocienė.
Įvykio metu medikai buvo susitelkę nedelsiant padėti nuskriaustam mažyliui, todėl tiksliai nekomentuojama, kokios būklės buvo tėvas ir ar jis atrodė apsvaigęs. Kūdikio mama į ligoninę vyko greitosios pagalbos automobiliu kartu su kūdikiu.
Vaikas į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežtas 11.40 val. Čia kūdikį jau perėmė medikai.
LRT.lt jau skelbė, kad, anot Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einančio gydytojo Lino Mikelio, į gydymo įstaigą atvežto vaiko būklė buvo labai sunki.
„Būklė artėjo prie kritiškos, bet po truputį pavyko stabilizuoti, ištirti, buvo derinta su Kauno klinikų reanimatologais, kūdikis pervežtas į Kauno klinikas“, – sakė gydytojas.
Šiuo metu Kauno medikai vis dar kovoja dėl vaiko gyvybės. Jo būklė išlieka kritinė.
L. Mikelio teigimu, greičiausiai tokių sužalojimų atsirado ne dėl to, kad kūdikis buvo išmestas pro langą, tikėtina, kad galėjo būti naudotas smurtas prieš kūdikį.
Išpuolio prieš kūdikį išvakarėse į butą patekti nepavyko
Žinoma, kad vaiko tėvas buvo linkęs nusikalsti. Dar 2014 m. būdamas nepilnametis jis buvo nuteistas už nužudymą ir jam buvo skirta 8-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos vyras netruko nusikalsti ir dar kartą – 2022 m. jis buvo nuteistas už turto sugadinimą.
Nuo vyro kentėjo ir patys artimiausi jam žmonės – klaipėdietis smurtavo prieš kūdikio motiną. Šeima buvo patekusi ir į vaiko teisių gynėjų akiratį.
„Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir ji buvo taikoma dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir konfliktų tarp suaugusių asmenų. Šeimai taikoma atvejo vadyba šiuo metu nuo 2021 m.“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
Šeimoje lankytis, teikti pagalbą turėjo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.
„Socialiniai darbuotojai lankėsi kartą per savaitę ir individualios priežiūros darbuotojas taip pat kartą per savaitę. Kai šeimoje auga tokio amžiaus kūdikėlis, teisės aktais yra reglamentuotas darbuotojų lankymasis ir individualios priežiūros. Tai lankėsi du mūsų įstaigos specialistai – socialinis darbuotojas ir individualios priežiūros darbuotojas“, – aiškino biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė.
Aiškėja, kad paskutinį kartą prieš nelaimę šeimą bandyta aplankyti penktadienį, tačiau nesėkmingai.
„Šitoje šeimoje buvo lankytasi penktadienį. Tik tiek, kad šeima durų neatidarė. Tokiais atvejais policiją kviečiame, kai už durų girdime įvykius, kurie sukeltų mums įtarimą, kad šeimoje vyksta smurtinis atvejis ir yra šeimoje kažkas negerai. Šeimoje lankantis mums nekilo įtarimų, kad vaikui gali kilti grėsmė. Penktadienį tiesiog buvo nepatekta į šeimos aplinką ir pirmadienį, tikėtina, darbuotojai būtų ėmęsi kažkokių veiksmų spręsti, ką toliau daryti“, – dėstė R. Bratėnaitė-Vitkienė.
Niekam neatidarius durų, buvo bandoma telefonu susisiekti su šeimos nariais, tačiau, pasak centro vadovės, į skambutį niekas neatsakė.
Taigi, panašu, žvelgiant formaliai, pagrindo bandyti patekti į būstą nebuvo. O šeštadienį jau įvyko žiaurumu sukrečiantis nusikaltimas.
R. Bratėnaitė-Vitkienė neslepia, kad tam tikrą atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos jaučia jos vadovaujama komanda ir nuspręsta įvertinti, ar tikrai buvo imtasi visų veiksmų, kurie yra būtini tokiose situacijose.
„(Atsakingas – LRT.lt) jaučiasi ne tik šitas darbuotojas, visa įstaiga jaučiasi tragiškai. Mano, kaip įstaigos vadovo, užduotis – organizuoti emocinę paramą darbuotojams, aišku, šalia to analizuojant visą pagalbos šeimai procesą, kaip jis buvo sudėliotas“, – sakė pašnekovė.
Imamasi aiškintis situaciją
Nors vaikų teisių gynėjai teigia, kad šeima žinoma jau nuo 2021-ųjų, tačiau Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui būtent šio vyro, moters ir 5 mėnesių kūdikio šeima žinoma tik nuo šių metų rugsėjo.
Tiesa, pati vaiko motina, kaip minėta, auginanti dar vieną vyresnį vaiką, žinoma gerokai seniau – jai pagalba dėl įgūdžių stokos teikiama visą jos motinystės laiką – maždaug 8-erius metus.
Tvirtinama, kad pas 5 mėnesių kūdikį ir dar vieną vaiką auginančią šeimą vis apsilankydavę įstaigos darbuotojai nematė ten sąlygų, kurios būtų netinkamos augti vaikui toje šeimoje.
Dėl įvykio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo tyrimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė LRT.lt teigė, kad bus analizuojama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ar kokių teisės aktų pokyčių reikia, kad tokios situacijos nepasikartotų.
– Signalų buvo ir jų buvo ne vienas. Kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje. Buvo smurtaujama ne prieš vaiką, o prieš vaiko mamą. Tai šeimai specialistai teikė paslaugas. Ar tai nėra signalas, kad vaikų teisių gynėjams reikėtų atkreipti dėmesį? Jeigu buvo mušama motina, ar tai yra saugi aplinka vaikui gyventi?
– Labai svarbu pasakyti, kad pranešimas, vienas iš tų, kur buvo inicijuota atvejo vadyba, tai ir buvo mums 2021 m. Mes, įvertinę vaiko situaciją, visas aplinkybes, įvertinę, kad tai yra smurtas artimoje aplinkoje, inicijavome atvejo vadybą.
Atvejo vadybą teikia Klaipėdos socialinių paslaugų centras, pasitelkdamas visą komandą. Ir, aišku, esame vieni iš dalyvių atvejo vadybos procese. Per visą tą laikotarpį nuo 2018 m., kai buvo reorganizuota Vaiko teisių tarnyba, apie tai, kad būtų vaikui – tuo metu dar buvo vienas – nesaugu, būtų naudojamas smurtas prieš jį, būtų neprižiūrimas vaikas, nebuvome gavę informacijos nei iš darželių, nei iš gydytojų, nei kitų institucijų. Taip, pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje buvo. Buvo signalų. Galimas smurtas buvo. Ir dėl to buvo inicijuota atvejo vadyba ir atvejo vadybos metu buvo sudėliotos reikalingos paslaugos šeimai įveikti krizinę situaciją.
– Kodėl gimus šiam kūdikiui, dėl kurio gyvybės dabar kovoja medikai, tarnyba nevertino, ar šiam vaikui saugu augti tokioje aplinkoje? Nes tiesiog nebuvo pranešimų apie smurtą prieš vaiką? Ar nepakanka to, kad vyras smurtauja prieš moterį, ar tai nėra grėsmė vaikui?
– 2023 m. nebuvo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kad mes būtume gavę. Paskutinis pranešimas buvo 2022 m. apie šeimą.
2023 m. nebuvo jokios papildomos informacijos dėl smurto ar kažkokių rizikos veiksnių, kuriuos identifikuotume kaip riziką. Kalbu apie tai, kad būtų tarnyba gavusi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šeimai nebuvo nutraukta atvejo vadyba. Atvirkščiai, šeimai rugpjūčio mėnesį buvo inicijuota atvejo vadyba ir atvejo vadybos procese buvo įtrauktas vaikelis, pats tėtis ir sudėliotos paslaugos pagal poreikį.
Atvejo vadybos protokole buvo dėmesys ir vyresniam vaikui, buvo dėmesys ir gimusiam kūdikiui, buvo skiriamas socialinis darbuotojas, individualios priežiūros specialistas atsižvelgiant į tą situaciją, kad šeimoje yra gimęs kūdikis.
– Kai kalbame apie saugią aplinką vaikui augti, turbūt namai, kuriuose yra smurtaujama prieš moterį, neskamba kaip labai saugi aplinka. Ar vertinant pačią aplinką yra vertinama charakteristika tėvo, motinos? Tėvo praeitis, kaip žinoma, nėra pati gražiausia.
– Tikrai vertinama vaiko aplinka iš esmės. Visi rizikos veiksniai. Net tai, kaip tėvai pasiruošę, ar bendradarbiauja, ar rūpinasi vaiku, ar užtikrinama jo teisė į švietimą, sveikatą ir pan. Visi veiksniai yra vertinami. Ar vertinama atskirai – negaliu pasakyti, ar tas žmogus tuo metu jau gyveno, ar buvo draugas, ar sugyventinis. Šiuo metu labai sunku pasakyti. Peržiūrėsime dar dokumentus ir pasižiūrėsime, ar tuo metu buvo vertinama. <…>
Kokie tie santykiai buvo 2021 m. – negalėčiau pasakyti. Bet šiaip paprastai draugų charakteristika, kurie neįsitraukia į vaikų gyvenimą, bendrą gyvenimą, nėra vertinama. Šiuo konkrečiu atveju matau pagal dokumentus, kad jau 2023 m. pats tėvas yra įtrauktas į atvejo vadybos procesą.
Psichologinis smurtas / E.Blaževič/LRT nuotr.
– Paskutinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje tarp suaugusiųjų buvo prieš metus. Vaikui yra 5 mėnesiai. Buvo smurtaujama prieš besilaukiančią moterį?
– Pas mus paskutinis pranešimas buvo 2022 m. spalį – „žodinis konfliktas tarp vaiko mamos ir sugyventinio“. Šią informaciją mes turime.
– Konfliktai tarp besilaukiančios moters ir kito asmens nėra grėsmė vaikui?
– Dabar esame susitelkę į dabartinę situaciją: kaip padėti vaikui, kuris yra vyresnis, įvertinti, užtikrinti jo situaciją, peržiūrėti, kaip padėti mamai, kreipti dėmesį į kūdikį. Esame pakėlę visus susijusius dokumentus, analizuojame, ką galėjome padaryti kitaip, ką galime padaryti daugiau. Lygiagrečiai su ministerija dalyvausime darbo grupėje būtent to atvejo analizei.
Kūdikis / BNS nuotr.
Taip išsamiai smulkių duomenų, ar jau tikrai fiksuota, ar jau mama pasakė, kad ji laukiasi, galbūt ji nepateikė informacijos – tikrai negalėčiau atsakyti tiksliai.
Bet taip, 2022 m. spalio mėnesį yra pažymėta kaip paskutinis žodinis konfliktas, kuris buvo tuo metu tarp sugyventinių.
– Ar galima labai konkrečiai pasakyti, ar konfliktai šeimoje, galimas smurtas šeimoje yra grėsmė vaikui, kol jo tai neliečia?
– Vaikui, gyvenančiam smurtinėje aplinkoje, yra reali grėsmė. Vaikui tikrai yra ir tam tikros traumos.
Kai yra smurtas artimoje aplinkoje, visuomet yra informuojamos Vaiko teisės. Yra ir smurto orderis, kuris yra dėl galimos grėsmės, kai tik ji kyla vienam iš tėvų. Visuomet mes gauname pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir visuomet vertiname labai rimtai tuos pranešimus, kalbame su vaiku, kalbame su tėvais, vertiname situaciją.
Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, kai 2021 m. gegužę buvo gauta informacija apie tai, kad yra konfliktai tarp tėvų, ir mes po kelių dienų inicijavome atvejo vadybą.
– Jeigu vaikui yra grėsmė ten, kur yra konfliktų tarp tėvų, kodėl vaikas dar augo toje aplinkoje, kodėl mamai nebuvo pasiūlyta persikelti į saugesnę aplinką?
– Kiekviena situacija yra individuali, kiekviena situacija yra kitokia ir kiekvienoje situacijoje dėliojamos individualios paslaugos mamai, vaikui, tėvui, kas gali padėti įveikti. Mes visuomet pasveriame rizikos veiksnius ir vaiko apsaugos veiksnius. Ar smurto artimoje aplinkoje yra daug? Tikrai jo yra daug. Ar visuomet yra tokia rizika – kalbu ne būtent apie šį atvejį – paimti vaikus? Tikrai ne visuomet.
Ilma Skuodienė / E. Blaževič / LRT nuotr.
Svarbu pasakyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos – kai yra reali grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai, jo vystymuisi, raidai. Ir tą paėmimą suteikia tik teismas. Tik teismas mūsų paruoštus dokumentus įvertina.
Ar šiuo atveju buvo tokia reali grėsmė – dar aiškinamės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas lankė ugdymo įstaigą, vaikai lankėsi sveikatos priežiūros įstaigoje. Individualios priežiūros specialistas lankėsi namuose ir matė situaciją. Mes nebuvome gavę pranešimo ar papildomos informacijos, kad vaikams nesaugu, vaikai nepamaitinti, neprižiūrėti. <…>
– Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai nelaimės išvakarėse ketino aplankyti šeimą, tačiau niekas neatidarė durų ir nekėlė ragelio. Algoritmas yra toks, kad jeigu už durų negirdėti riksmų ar nepastebima kitų nerimą keliančių ženklų, policija nekviečiama, į būstą patekti nebandoma. Vertintumėte tai kaip spragą?
Šeštadienį Klaipėdoje per pirmo aukšto langą vyras išmetė savo paties penkių mėnesių amžiaus vaiką / R. Rumšienės / LRT nuotr.
– Labai svarbus pastebėjimas ir labai svarbu mums visiems aptarti – galbūt mamai skambino, galbūt mamai rašė, galbūt reikėjo susisiekti su vaiko tėvu. Kiek tas skambutis ir kokius dar papildomus veiksmus atliko – pirma. Antra, kokius papildomus skambučius ir veiksmus tokiais atvejais mes dar galėtume atlikti įsitikindami, kad tikrai smurtas artimoje aplinkoje yra fiksuotas ir namuose auga mažametis, ypač pažeidžiamas vaikas – kūdikis. Tuos veiksmus mes tikrai aptarsime.
