Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savaitę Rusijos armijos gyvosios jėgos nuostoliai pasiekė maždaug 9 tūkst. žmonių, praneša naujienų agentūra UNIAN.
Valstybės vadovas naktį į ketvirtadienį pasirodžiusiame vaizdo kreipimesi pabrėžė, jog Ukrainos armija daro visa, kad galutinai palaužtų priešą.
„Beveik 9 tūkst. nukautų rusų per vieną savaitę”, – sakė jis.
Prezidentas teigė, kad, pavyzdžiui, Mykolajivo ruože okupantams tenka dešimtimis sraigtasparnių išgabenti savo kariškius – žuvusius ir sužeistus.
„19-mečiai, 20-mečiai – ką jie matė gyvenime, išskyrus šitą įsiveržimą į svetimą žemę?” – klausė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nenori būti padengta kareivių lavonais.
„Nešdinkitės namo – visa armija. Pasakykite savo vadovybei, kad norite gyventi, kad nenorite mirti”, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
2022-03-04 ĮVYKIAI
16:55 Šį savaitgalį planuojamas trečias Ukrainos ir Rusijos derybų etapas
Šį savaitgalį Ukraina planuoja surengti trečiąjį derybų su Rusijos pareigūnais raundą, kad pabandytų užbaigti kovas, prasidėjusias dėl Maskvos invazijos, penktadienį sakė vienas iš Kijevo derybininkų.
„Trečiasis etapas gali įvykti rytoj arba poryt, mes nuolat palaikome ryšį”, – aštuntą karo dieną sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.
16:20 Kijeve nuo karo pradžios gimė beveik 400 kūdikių
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios jos sostinėje Kijeve gimė beveik 400 kūdikių. „199 berniukai ir 191 mergaitė”, – vaizdo žinutėje penktadienį sakė meras Vitalijus Klyčko. Dieną prieš tai jis kartu su savo broliu Vladimiru apsilankė metro stotyje, kuri tarnauja kaip slėptuvė, ir drąsino žmones.
Kyla grėsmė, kad rusų pajėgos apsups 3 mln. turintį miestą. „Naktis sostinėje buvo rami. Kelis kartus suveikė oro gynyba”, – sakė Kijevo meras. Nors mieste įvesta karo padėtis, čia važinėja automobiliai, veikia maisto produktų parduotuvės ir daug municipalinių vaistinių. V. Klyčko kreipėsi į privačių vaistinių savininkus: „Atsidarykite. Tai labai svarbu”. Kijeviečiai priversti kelias valandas prie miesto vaistinių laukti eilėje medikamentų.
Kartu V. Klyčko paragino žmones be reikalo nebūti lauke. „Neignoruokite oro pavojaus signalų. Iš karto eikite į slėptuves”, – pabrėžė meras. Miestas toliau ruošiasi gynybai. „Gatvėse yra kontrolės punktų, betono blokų ir tankų užtvarų”, – pažymėjo V. Klyčko. Kijevas, pasak jo, nepasiduos.
Rusija prieš savaitę užpuolė Ukrainą. JT duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 240 civilių.
15:20 NATO atmetė raginimus sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kijevo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje”, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.
13:35 Baltarusijos prezidentas neigia, kad jo šalies kariuomenė dalyvauja kare Ukrainoje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kategoriškai neigia, kad jo šalis dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.
„Baltarusijos kariuomenė specialiosiose operacijose nedalyvavo ir nedalyvaus, – penktadienį valstybinei žiniasklaidai pareiškė A. Lukašenka. – Nėra reikalo.”
Pasak jo, Baltarusija net negavo prašymų įsitraukti. „Jums nėra ko nerimauti”, – sakė jis, kreipdamasis į Baltarusijos žmones.
Tačiau tuo pat metu A. Lukašenka pabrėžė, kad bus stiprinama Baltarusijos siena su Ukraina. Jis taip pat kalbėjo apie tariamus mėginimus įtraukti jo šalį į konfliktą.
A. Lukašenka kartais įvardijamas paskutiniu Europos diktatoriumi. Jis leido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudotis savo šalies teritorija vykdant invaziją. Baltarusijos teritorijoje dislokuota Rusijos lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų. Šalies teritorijoje taip pat vyksta Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybos.
Ukrainos vyriausybė vienu metu buvo pranešusi, kad Baltarusijos pajėgos rengiasi dalyvauti ar jau dalyvauja konflikte.
12:15 JT branduolinio stebėtojo vadovas siūlosi vykti į Černobylį
Jungtinių Tautų branduolinės energijos priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį, kad būtų galima derėtis su Ukraina ir Rusija dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.
„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau, kad esu pasirengęs (…) kuo greičiau keliauti į Černobylį”, – žurnalistams sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi. „Abi šalys svarsto” tokią galimybę, pridūrė jis.
12:10 NATO vadovas smerkia Rusijos „beatodairiškumą” apšaudant atominę elektrinę Ukrainoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė „beatodairišką” Rusijos elgesį apšaudant Ukrainos atominę elektrinę ir pareikalavo, kad Maskva nutrauktų karą prieš kaimynę.
„Per naktį sulaukėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir kaip svarbu jį užbaigti, išvesti visas Rusijos pajėgas bei pasitelkti sąžiningumą diplomatinėse pastangose”, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų užsienio reikalų ministrais.
Sąjungininkės penktadienį susitinka į įtemptą diplomatijos dieną Briuselyje, siekdamos išlaikyti tolesnį spaudimą, kai jau paskelbė Maskvai baudžiamųjų sankcijų bangą dėl invazijos į Ukrainą.
NATO narės skubiai siunčia tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir tiekia ginklus, kad padėtų Ukrainai apsiginti. Tačiau NATO atmetė karinį įsikišimą, nes vengia tiesioginio konflikto su Maskva, galinčio peraugti į branduolinį karą. Dėl to iki šiol atmetami Ukrainos raginimai virš jų šalies įvesti neskraidymo zoną, kad būtų sustabdyti Kremliaus pajėgų vykdomi bombardavimai.
„Žinome, kad mūsų raudonoji linija yra užtikrinti, kad nebūtų tarptautinio konflikto, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. – Kartu, sakyčiau, norime užtikrinti, kad būtų aptariami scenarijai, taip pat norime užtikrinti, kad galėtume diskutuoti visame Aljanse ir visose Ukrainą remiančiose šalyse, nes šį karą turime sustabdyti”.
Penktadienį susitikę NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7) ministrai įvertins sankcijų Rusijai poveikį ir pasvers griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus paveikti pagrindines Rusijos naftos ir dujų eksporto sritis. „Viskas lieka ant stalo”, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tvirtino, kad asmenims iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo rato bus taikoma daugiau sankcijų. „Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš V. Putino valdžios centrą”, – sakė ji.
Vis dėlto pagrindinės Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, vis dar nenori nusitaikyti į Rusijos energetikos eksportą, kuris sudaro apie 40 proc. į ES patenkančių dujų ir 10 proc. naftos.
12:05 Vokietija teigia rengianti tolesnes sankcijas Rusijai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per NATO šalių diplomatijos vadovų susitikimą teigė, kad jos šalis rengia tolesnes sankcijas Rusijai.
„Imsimės tolesnių priemonių, konkrečiai nukreiptų prieš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino galios centrą”, – nurodė A. Baerbock, tačiau nedetalizavo.
Pasak ministrės, bus daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų galima sustabdyti Ukrainos žmonių kančias.
Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui, teigė, kad jos „tebėra diskutuotinos”.
12:00 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie išmokas žuvusių karių šeimoms
Pranešama, kad žuvusių Rusijos karių šeimos nariams bus išmokamos vienkartinės 7 milijonų 421 tūkst. rublių išmokos. Taip pat kiekvienam mirusiojo šeimos nariui bus mokama mėnesinė piniginė kompensacija. Be to, kariams, dirbantiems pagal kontraktą, kurie bus netinkami karinei tarnybai dėl traumų, bus išmokėta, 2,6 mln. rublių.
10:25 Ukrainos ginkluotosios pajėgos: Rusijos kariai mėgina apsupti Kijevą
Rusijos kariai tęsia Kijevo puolimą, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Kijevo apsupimą”, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinėje ataskaitoje, tačiau joje detalių apie galimas kautynes pačiame mieste nepateikta.
Mieste po vidurnakčio kelis kartus gaudė apie oro antskrydžius perspėjančios sirenos, o vietos gyventojams buvo nurodyta vykti į slėptuves.
Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, Rusijos kariai atsitraukė iš strategiškai svarbaus Hostomelio aerodromo į šiaurės vakarus nuo Kijevo. Tačiau esą visiškai apsuptas Mariupolis, kur Rusijos pajėgos turi „didelį techninį pranašumą”.
Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
10:05 SBA grupė stabdo įmonės Baltarusijoje veiklą
Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain” stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių
„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain” jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą. Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiama linkme”, – sako SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
„Mebelain” veiklą pradėjo 2013-aisiais, o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taikos metu „Mebelain” eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas. SBA grupės pateiktais duomenimis, įmonės Baltarusijoje pardavimai pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. eurų, arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus pardavimų, kurie 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų.
SBA grupės baldų sektorius yra didžiausias baldų gamintojas Baltijos šalyse. Išskyrus „Mebelain”, visos baldų gamybos įmonės veikia Lietuvoje – „Klaipėdos baldai”, „Kauno baldai”, „Šilutės baldai”, „Inno Line” (Klaipėdos r.), „Visagino Linija”.
„Jau dabar akivaizdu, kad karas Ukrainoje turės plataus masto pasekmes tiek Lietuvos baldų sektoriui, tiek kitiems verslams. Stoja žaliavų tiekimas iš Ukrainos, gilėja transportavimo problemos. Susitelkusios mūsų verslų komandos deda visas pastangas, kad įmonių Lietuvoje veikla vyktų be pertrūkių, tačiau ruošiamės įvairiems scenarijams. Krizės akivaizdoje koordinuotas ir operatyvus ES ir Lietuvos vyriausybės atsakas padedant gelbėti darbo vietas bus labai reikalingas”, – SBA grupės pranešime cituojamas E. Valentinavičius.
SBA badų sektoriuje šių metų pradžioje dirbo 4 350 darbuotojų.
09:15 JT: dėl Rusijos invazijos savo namus Ukrainoje gali palikti iki 10 mln. žmonių
Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos savo namus Ukrainoje gali palikti dar iki 10 mln. žmonių.
Iš jų apie 4 mln. gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse, Niujorke teigė JT. Tačiau atstovas Stephane’as Dujarricas pabrėžė, kad tai yra tik apytiksliai skaičiavimai.
Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi, iš Ukrainos jau pasitraukė apie 1 mln. žmonių. Oficialiais duomenimis, 575 tūkst. ukrainiečių atvyko į Lenkiją, o dar 5 tūkst. – į Vokietiją.
08:50 Zaporožės atominę elektrinę užėmė Rusijos kariai, tai paskelbė BBC, remiantis Ukrainos valstybine branduolinio reguliavimo inspekcija. Taip pat pranešama, kad stoties personalas toliau dirba ir stebi energetinių blokų būklę.
08:20 Iš Ukrainos į Lenkiją evakuoti liūtai, tigrai ir kiti gyvūnai
Šeši liūtai ir šeši tigrai, evakuoti iš vietovės netoli Kijevo, ketvirtadienį atvyko į Lenkiją po dvi dienas trukusios odisėjos, kai teko kirsti frontą, kur vyko mūšiai, ir akis į akį susidurti su Rusijos tankais, pranešė Lenkijos zoologijos sodo atstovė.
Ukrainos sunkvežimis nuvežė šiuos gyvūnus kartu su dviem laukinėmis katėmis ir laukiniu šunimi beveik 1000 kilometrų iki Lenkijos sienos, vengdamas Žytomyro regiono, kurį bombardavo įsiveržusios Rusijos pajėgos, naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai Malgorzata Chodyla.
Vienu metu sunkvežimis turėjo per naktį stovėti priešais rusų tankus.
Vairuotojas ilsėjosi po savo transporto priemone, o Ukrainos prieglaudos savininkas šėrė gyvūnus, nes transporto ekipažas nežinojo, kaip tai padaryti, sakė atstovė.
Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į Lenkijos sunkvežimį, o ukrainietis vairuotojas grįžo namo pas savo vaikus.
Kol kas gyvūnai bus prižiūrimi Poznanės zoologijos sode. Zoologijos sodo direktorė Ewa Zgrabczynska, padėjusi surengti evakuaciją, sakė, kad jau palaiko ryšius su keliomis Vakarų organizacijomis, kurios nori priimti gyvūnus. Ji taip pat pradėjo lėšų rinkimo akciją, nes Poznanės miestui, kuriame yra zoologijos sodas, evakuotiems gyvūnams trūksta biudžeto.
07:05 Ukrainos energetikos ministras paragino NATO įsikišti
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.
„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų”, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.
Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. „Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu”, – sakė H. Haluščenka.
J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos”, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.
06:55 Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad gaisras atominėje elektrinėje užgesintas
Ukrainos avarinės tarnybos penktadienį pranešė užgesinusios gaisrą didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje, Kijevas dėl gaisro apkaltino Rusijos kariuomenę, apšaudžiusią elektrinę.
„06:20 (04:20 GMT laiku) gaisras Zaporožės atominės elektrinės mokymo pastate Energodare buvo užgesintas. Aukų nėra”, – sakoma feisbuke paskelbtame pagalbos tarnybų pranešime.
06:20 Po elektrinės apšaudymo V. Zelenskis apkaltino Rusiją „branduoliniu teroru”
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą, kad ši ėmėsi „branduolinio teroro” ir nori „pakartoti” Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo atominę elektrinę.
Jis maldavo pasaulio lyderių pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės”, kai po apšaudymo užsidegė didžiausia žemyno branduolinė jėgainė.
„Nė viena kita šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus”, – sakoma jo biuro išplatintame vaizdo pranešime. „Tai pirmas kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro”.
Pietryčių pramoniniame Zaporožės mieste esanti stotis tiekia maždaug 40 proc. šalies branduolinės energijos ir, kaip sakė V. Zelenskis, joje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių.
Kijevo teigimu, gaisras kilo Rusijos kariuomenei apšaudžius objektą. „Tai rezervuarai su termovizoriais, todėl jie žino, kur šaudo”, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau „svarbiausia” stoties įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis buvo normalus, vietos pareigūnai sakė Jungtinių Tautų atominės elektrinės priežiūros tarnybai.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
„Jei įvyks sprogimas, tai bus visko pabaiga. Europos pabaiga”, – sakė V. Zelenskis. „Tik neatidėliotini Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos kariuomenę”.
2022-03-03 ĮVYKIAI
22:00 Žuvo Rusijos desantininkas, vyr. leitenantas N. Gadžiamagonedovas.
21:55 JK įvedė sankcijas Rusijos oligarchams A. Usmanovui ir I. Šuvalovui
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos milijardieriui verslininkui Ališerui Usmanovui ir buvusiam ministro pirmininko pavaduotojui Igoriui Šuvalovui kaip dalį baudžiamųjų priemonių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Šiems dviem asmenims, kurių turto bendra vertė siekia 19 mlrd. dolerių ir kurie turi „svarbių interesų Jungtinėje Karalystėje bei glaudžius ryšius su Kremliumi, sankcijos pritaikomos nedelsiant”, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Jiems taikomas visiškas turto įšaldymas ir draudimas keliauti, o užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigė, kad šiomis sankcijomis siunčiamas „aiškus signalas, kad smogsime oligarchams ir asmenims, glaudžiai susijusiems su Putino režimu”.
JK ėmė taikyti sankcijas Rusijos oligarchams nuo invazijos pradžios ir į savo sąrašą įtraukė 13 asmenų, taigi dabar jų yra 15.
20:40 Maskva ir Kijevas susitarė dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje
Antrajame derybų rate Rusija ir Ukraina susitarė dėl humanitarinių koridorių sukūrimo tose Ukrainos teritorijose, kuriose vyksta nuožmiausi mūšiai. Tai ketvirtadienį po susitikimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pareiškė abiejų pusių atstovai. Netrukus turėtų būti surengtas trečiasis pokalbių ratas.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas kartu pabrėžė, kad kai kurių rezultatų, kurių tikėtasi, nepasiekta. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „galimą laikiną” karo veiksmų nutraukimą atitinkamose teritorijose, kol vyks žmonių evakuacija.
Pasak M. Podoljako, humanitarinei koridoriai turėtų būti naudojami ir gyventojų aprūpinimui maisto produktais ir medikamentais. Platesnės paliaubos neplanuojamos. „Tai reiškia, ne visur, tačiau tose vietose, kur bus humanitariniai koridoriai, galimai galios paliaubos šios operacijos vykdymo laikotarpiu”, – sakė M. Podoljakas.
Kol kas neaišku, kokios tai teritorijos. Šiuo metu virtinėje regionų vyksta nuožmūs mūšiai, smarkiausi – į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo bei netoli rytuose esančio milijoninio Charkivo bei Mariupolio uostamiesčio pietuose.
Tačiau M. Podoljakas iš esmės nebuvo patenkintas pokalbiais. „Dideliam mūsų apgailestavimui, nepasiekėme rezultatų, kurių tikėjomės, – sakė jis. – Susitarėme artimiausiu metu tęsti derybas”.
20:35 Kanada teigia priimsianti „neribotą” pabėgėlių iš Ukrainos skaičių
Kanada yra pasirengusi priimti „neribotą” pabėgėlių iš Ukrainos skaičių, pranešė šios šalies imigracijos ministras Seanas Fraseris.
Jis pridūrė, kad jo vadovaujama ministerija šiam tikslui sukūrė naują vizų kategoriją, kuri leis ukrainiečiams gyventi, dirbti ar mokytis Kanadoje iki dvejų metų. Ministras nurodė, kad tai taip pat sudarys lengvesnes persikėlimo į Kanadą sąlygas čia artimųjų jau turintiems Ukrainos piliečiams.
S. Fraseris apie tai pranešė praėjus dienai po to, kai Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainą jau paliko milijonas žmonių.
20:10 V. Putinas: Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje „vyksta pagal planą”
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje „vyksta pagal planą”, ir kartu pranešė įsakęs žuvusių Rusijos karių šeimoms skirti dideles išmokas.
„Noriu pasakyti, kad speciali karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą”, – teigė V. Putinas per savo šalies Saugumo tarybos posėdį. Jis pareiškė, kad Rusija „kariauja su neonaciais”, ir pridūrė niekuomet neatsisakysiąs savo įsitikinimo, jog „rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta”.
Pasak V. Putino, Rusijos kariuomenė kaunasi „drąsiai, kaip tikri didvyriai”. Jis taip pat įsakė Ukrainoje žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti kompensacijas. „Turime pareigą paremti kovotojų už Rusijos žmones šeimas”, – teigė V. Putinas.
Ankstesnę dieną Rusija pirmą kartą nuo karo pradžios ėmėsi kalbėti apie žuvusių šalies karių skaičius ir pareiškė, neva žuvo 498 kareiviai. Ukraina teigia, kad šis skaičius yra gerokai didesnis.
Rusija tvirtina, kad Ukrainoje nesitaiko į civilių apgyvendintas vietas, tačiau turimi įrodymai rodo priešingai.
V. Putinas, be kita ko, apkaltino ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų narius, neva šie naudojasi civiliais kaip „skydu” ir elgiasi kaip „fašistai”.
Ukraina kiek anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad Černihivo mieste per Rusijos atakas prieš gyvenamuosius rajonus ir mokyklas žuvo 22 žmonės. Kijevo duomenimis, nuo invazijos pradžios praėjusią savaitę Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 350 civilių.
19:57 Rusija izoliuota ir Arkties taryboje
Arkties tarybos narės iki atskiro sprendimo nedalyvaus susitikimuose su Rusija. Pagrindiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai, grindžiami tarptautine teise, jau seniai yra darbo Taryboje pagrindas, ketvirtadienį pareiškė Švedija, Danija, Suomija, Islandija, Kanada, Norvegija ir JAV. „Rusijai akivaizdžiai pažeidžiant šiuos principus, mūsų atstovai nevyks į Arkties tarybos susitikimus Rusijoje”, – sakoma bendrame septynių šalių pareiškime.
Taip pat laikinai nebus dalyvaujama jokiuose Tarybos bei jai pavaldžių institucijų posėdžiuose, kol bus įvertinta, kaip, esant dabartinei situacijai, gali būti tęsiamas svarbus Arkties tarybos darnas.
Rusija šiuo metu pirmininkauja Arkties tarybai. Taryba laikoma svarbiausiu bendradarbiavimo Arkties regione forumu.
19:50 JAV: į Ukrainą iki šiol įvesta 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių
JAV gynybos pareigūnų skaičiavimu, į Ukrainą iki šiol įvesta apie 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių.
Remiantis Vakarų duomenimis, prieš vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją Rusija prie Ukrainos sienų galimai sutelkė apie 150 tūkst. karių.
JAV pareigūnai taip pat pažymėjo, kad nuo Maskvos puolimo pradžios Rusija paleido daugiau kaip 480 raketų. Iš jų per 230 paleista pačios Ukrainos teritorijoje, dar per 160 paleista iš Rusijos, 70 iš Baltarusijos ir dar kiek mažiau nei dešimt iš Juodosios jūros.
19:25 Švedija dėl jos oro erdvės pažeidimo išsikvies Rusijos ambasadorių
Švedija ketvirtadienį pranešė, kad dėl jos oro erdvės pažeidimo, kurį trečiadienį įvykdė keturi Rusijos naikintuvai, į Užsienio reikalų ministeriją išsikvies Rusijos ambasadorių.
„Tokiems klausimams numatytos įtvirtintos procedūros, apimančios pažeidimą įvykdžiusios šalies atstovo iškvietimą”, – naujienų agentūrai AFP teigė Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Klara Hook.
„Šios procedūros bus taikomos ir šiuo atveju”, – pridūrė K. Hook, tačiau atsisakė pakomentuoti, ar Rusijos ambasadorius jau buvo iškviestas.
Nors Rusija yra pažeidusi Švedijos oro erdvę ir anksčiau, pastarasis incidentas dėl situacijos Ukrainoje vertinamas itin rimtai. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šį incidentą vertiname itin rimtai”, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Švedijos karinių oro pajėgų vado Carlo-Johano Edstromo pranešime.
Pasak karinių oro pajėgų, „pažeidimas” buvo trumpas, tačiau incidentui užfiksuoti buvo pakelti Švedijos naikintuvai.
Švedijos gynybos ministras trečiadienį pasmerkė naujausią pažeidimą kaip „visiškai nepriimtiną”. „Švedija pasiųs labai aiškų diplomatinį signalą”, – AFP atsiųstame pranešime teigė Peteris Hultqvistas.
19:00 Černihivo mieste per Rusijos smūgius žuvo 22 žmonės
Ketvirtadienį Rusijos pajėgoms smogus šiaurinio Černihivo miesto gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiaaukštį gyvenamąjį namą, žuvo 22 žmonės, pranešė pagalbos tarnyba.
Tarnybos paskelbtuose vaizduose matyti iš smarkiai apgriautų daugiabučių kylantys dūmų kamuoliai, kieme išsibarsčiusios nuolaužos ir gelbėtojai, nešantys kūnus ant neštuvų.
Ukrainos naujienų agentūra unian.net pranešė, kad iš po griuvėsių ištraukta jau 33 žuvusieji ir 18 sužeistųjų.
17:15 Ukraina praneša apie derybų su Rusija pradžią
Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos prasidėjo Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter” paskelbė nuotrauką, kurioje matyti rusų ir ukrainiečių atstovai. Jis nurodė, kad į darbotvarkę įtrauktos „skubios paliaubos” ir „humanitariniai koridoriai” civiliams.
16:40 Mariupolio meras įspėja dėl apsiausties „kaip Leningrade”
Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras įspėjo dėl miesto apsiausties „kaip Leningrade”. „Jie mėgina čia įvykdyti blokadą, visai kaip Leningrade”, – sakė Vadymas Boičenka ketvirtadienį apie Rusijos dalinius. Jie esą mėgina atkirsti Mariupolį nuo elektros, maisto produktų, vandens, šildymo ir infrastruktūros.
„Šitie bjaurybės nerado būdų mus palaužti. Dabar jie mėgina neleisti mums atkurti elektros, vandens tiekimo ir šildymo, – kalbėjo meras. – Jie sunaikino traukinius, kad negalėtume išvežti iš miesto savo moterų, vaikų ir senyvų žmonių”. Nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdyta „Leningrado blokada” pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių.
Mariupolis, svarbus uostamiestis su 400 000 gyventojų Ukrainos pietryčiuose šiuo metu spaudžiant šalčiui neturi vandens ir elektros.
16:30 Suspenduota Rusijos veikla Tarptautiniuose prekybos rūmuose
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palaiko Tarptautinių prekybos rūmų („ICC – International Chamber of Commerce”) sprendimą suspenduoti Nacionalinio Rusijos komiteto veiklą organizacijoje dėl karinių veiksmų Ukrainoje. Verslo atstovai, palaikydami didžiausios verslo organizacijos pasaulyje sprendimą, kviečia aktyviai verslo bendruomenes įsitraukti į paramą Ukrainos piliečiams.
„Kviečiame Tarptautinius prekybos rūmus įsitraukti į paramą Ukrainai: skatinti verslo bendruomenes aukoti Ukrainos gynybos pajėgoms, siekiant teikti karinę ir humanitarinę pagalbą. Taip pat verslo organizacijos turėtų vienytis ir teikti siūlymus teisėkūrai, kurie leistų lengvinti gyvenimo bei įsidarbinimo sąlygas karo pabėgėliams, kaip tai jau padarė Lietuva”, – pranešime sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Kaip organizacija, kurios tikslas yra skatinti taiką ir klestėjimą per tarptautinę prekybą ir teisinės valstybės principus, mes griežčiausiai smerkiame Rusijos padarytą tarptautinės teisės pažeidimą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir grįžti prie diplomatinių veiksmų”, – pažymėjo Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius Johnas W.H. Dentonas AO.
Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius pastebi, kad Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą neabejotinai turės reikšmingų padarinių pasaulinei tiekimo grandinei. Poveikį pajus ne tik maisto bei energijos rinkos, tačiau bus sutrikdytas ir gamybos sektoriaus darbas.
Tarptautiniai prekybos rūmai yra didžiausia ir reprezentatyviausia verslo organizacija pasaulyje. Organizacija vienija daugiau nei 45 milijonus narių, veikiančiu daugiau nei 100 šalių.
15:48 Prie Odesos krantų po sprogimo nuskendo Estijos krovininis laivas
Prie Ukrainos Odesos uostamiesčio po sprogimo nuskendo Estijos krovininis laivas. „Helt” galėjo užplaukti ant minos, sakė Taline įsikūrusios operatorės „Vista Shipping Agency” atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters”.
Dviem įgulos nariams pavyko pasiekti gelbėjimo plaustą, keturi laikomi dingusiais.
15:45 V. Putinas pokalbyje su E. Macronu: Rusija tęs savo „bekompromisę” kovą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo tęsti savo kovą su, pasak jo, nacionalistais Ukrainoje, ir pareiškė, kad Kremlius gali išplėsti savo reikalavimų derybose sąrašą.
„Rusija ketina tęsti savo bekompromisę kovą su nacionalistinių ginkluotų grupuočių kovotojais”, – V. Putinas pareiškė savo pokalbyje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir pridūrė, kad bandymai sulėtinti derybas dėl konflikto gali išprovokuoti „papildomus reikalavimus Kijevui”.
V. Putinas pokalbio metu esą taip pat pareiškė E. Macronui, kad nesutinka su jo ankstesnę dieną pasakyta kalba apie Ukrainą.
15:00 S. Lavrovas: Rusija pasiruošusi dialogui su Vakarais
Augant įtampai su Vakarais dėl Ukrainos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui. „Esu įsitikinęs, kad ši isterija praeis, (…) mūsų Vakarų partneriai ateis į protą”, – sakė jis ketvirtadienį per pokalbį su užsienio žiniasklaidos priemonių žurnalistais, tikriausiai turėdamas omenyje ir sankcijas prieš Rusiją kare su Ukraina.
„Mes visada pasiruošę dialogui”, – pabrėžė S. Lavrovas. Tačiau yra sąlyga – kad būtų kalbama lygiateisiškumo pagrindu ir gerbiant abipusius interesus. Kartu ministras pažymėjo, kad „specialioji karinė operacija” Ukrainoje bus užbaigta iki galo. Maskva pasirengusi deryboms ir su Kijevu. Galimoje taikos sutartyje su Ukraina esą turi būti ir punktas dėl šalies demilitarizacijos.
„Mes negalime sau leisti, kad Ukrainoje būtų infrastruktūra, kuri kelia grėsmę Rusijos Federacijos saugumui. Demilitarizacija bus įgyvendinta iki galo – t. y. sunaikinta mums grėsmę kelianti infrastruktūra ir ginklai”, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą pats pasiūlė neutralų šalies statusą po to, kai kelerius metus reikalavo narystės NATO.
14:55 E. Macronas atskirai pasikalbėjo su V. Putinu ir V. Zelenskiu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, patvirtino Maskva ir Paryžius, tačiau nedetalizavo.
Pasak Eliziejaus rūmų, prezidentų skambutis truko pusantro valandos ir vyko ryte. Po to E. Macronas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Trečiadienio vakarą E. Macronas televizijos transliuotame kreipimesi pabrėžė norįs toliau kalbėtis su V. Putinu. „Nusprendžiau palaikyti ryšį su prezidentu V. Putinu tiek, kiek galėsiu, ir tiek, kiek reikės, kad galėčiau dėti visas pastangas įtikinti jį atsisakyti smurto… ir užkirsti kelią konflikto išplitimui”, – teigė E. Macronas.
14:30 Ukraina praneša, kad jos delegacija yra pakeliui į derybų su Rusija vietą
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos delegacija yra pakeliui į antrojo derybų rato su Rusija vietą Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.
„Esame pakeliui į derybų su Rusijos Federacija vietą. Jau esame sraigtasparniuose”, – socialiniame tinkle „Twitter” pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
13:30 „Ikea” stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, tai paveiks 15 tūkst. darbuotojų
Švedijos baldų milžinė „Ikea” ketvirtadienį pranešė, kad, reaguodama į karą Ukrainoje, sustabdys savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, tai paveiks beveik 15 tūkst. darbuotojų, 17 parduotuvių ir tris gamybos vietas.
„Karas jau padarė didžiulį poveikį žmonėms. Jis taip pat sukelia rimtus tiekimo grandinės ir prekybos sąlygų sutrikimus. Dėl visų šių priežasčių „Ikea” nusprendė laikinai sustabdyti veiklą Rusijoje”, – sakoma bendrovės pranešime naujienų agentūrai AFP.
13:25 Prie Odesos artėja Rusų desantas
Ukrainos naujienų portalas Gazeta.ua praneša, kad Rusijos desantas artėja prie Odesos. 4 dideli desantiniai laivai ir pagalbiniai laivai.
13:10 Kinija neigia, kad prašė Rusijos atidėti invaziją po olimpiados pabaigos
Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašė Rusijos atidėti invaziją į Ukrainą iki pasibaigs Pekino žiemos olimpinės žaidynės. Tarptautinė bendruomenė kreipia vis daugiau dėmesio į šiltėjančius abiejų valstybių santykius.
Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų, tačiau prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos kolega ir abu sutarė dėl „neribotos” partnerystės. Nuo to laiko Pekinas nepasmerkė invazijos į Ukrainą, bet tiesioginės paramos nesuteikė.
„The New York Times” trečiadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai sakė aukštiems Rusijos pareigūnams nesiveržti į Ukrainą iki žiemos olimpinių žaidynių pabaigos, laikraštis citavo aukštus JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnus ir vieną Europos pareigūną. Straipsnyje sakoma, kad Pekinas turėjo tam tikro lygio tiesioginės informacijos apie Rusijos karinius planus ar ketinimus prieš invazijai prasidedant praėjusią savaitę, praėjus keturioms dienoms po olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos.
Ketvirtadienį apie tai paklaustas per spaudos konferenciją, Pekinas šį pranešimą paneigė.
„The New York Times” pranešimas yra visiškai melaginga naujiena. Tokios apgaulingos, kaltę nukreipiančios pastabos yra visiškai niekingos”, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.
Likus savaitėms iki invazijos vasario 24 d., Kinijos valstybinė žiniasklaida ne kartą atmetė Vakarų įspėjimus kaip JAV keliamą ažiotažą ir neevakavo savo piliečių iš Ukrainos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pirmasis pasaulio lyderis, susitikęs su Xi Jinpingu per beveik dvejus metus, jis buvo žiemos žaidynių atidarymo ceremonijos garbės svečias.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didžiule balsų dauguma priėmė Maskvos invaziją smerkiančią rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusija „nedelsdama” pasitrauktų iš Ukrainos. Kinija buvo tarp 35 šalių, kurios balsuojant susilaikė, tik penkios valstybės – Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir Rusija – balsavo prieš.
Jungtinių Tautų duomenimis, dėl karo iš Ukrainos pabėgo daugiau nei milijonas žmonių.
12:30 S. Lavrovas kaltina Vakarus „įkyria idėja apie branduolinį karą”
Naujienų agentūra ELTA praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus „įkyria idėja” apie branduolinį karą – po savaitės, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.
„Akivaizdu, kad Trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis”, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai internetu sakė S. Lavrovas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad branduolinio karo idėja nuolat sukasi Vakarų politikų, o ne rusų galvose”, – sakė jis. „Todėl užtikrinu jus, kad neleisime jokioms provokacijoms išvesti mūsų iš pusiausvyros”, – pridūrė S. Lavrovas.
11:50 I. Šimonytė: neskraidymo zona Ukrainoje įtrauktų NATO į karą
Rusijos sukeltą karą jau savaitę kenčiančiai Ukrainai prašant Vakarų užtikrinti neskraidymo zoną šalies teritorijoje, Ingrida Šimonytė pažymi, kad realybėje toks sprendimas keltų riziką NATO įsivelti į vykstantį konfliktą.
„Aš nenoriu to labai detaliai komentuoti. Tiesiog atkreipčiau dėmesį, kad daugeliui atrodo, jog neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai jau yra neskraidymo zona. Neskraidymo zoną kažkas dar turėtų ir užtikrinti. Įvertinant, kas realiai tą gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte”, – ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė I.Šimonytė.
„Apie tai kažkodėl truputį yra nutylima ir to nesakoma”, – pridūrė ji.
Pasak Šimonytės, tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra tragedija, todėl reikėtų rūpintis humanitarinių koridorių atidarymu civiliams gyventojams.
„Yra didelė tragedija tai, kas vyksta Ukrainoje ir Ukrainos miestuose, ypač kai yra apšaudomi miestai (…) Ir per Jungtines Tautas turbūt, per kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų žmonėms pasitraukti iš tų vietų, kur yra nesaugu”, – sakė I. Šimonytė.
11:45 Pirmieji nuo karo Ukrainoje bėgantys vaikai jau pasiekė Lietuvą
Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs.
Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jau ketvirtadienį bus vertinama vaikų situacija ir teikiama jiems reikiama pagalba – pirmiausia psichologinė.
„Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę priimti visus nuo karo bėgančius vaikus, kuriems reikia pagalbos ir jais bus rūpinamasi lygiai taip, kaip rūpinamės ir Lietuvos vaikais. Prisidėti gali ir visuomenė, tad labai kviečiu žmones įsivertinti galimybę tapti laikinais globėjais, registruotis ir suteikti vaikams saugius namus, kol jie galės grįžti į savo šalį”, – sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Šiuo metu laukiama ir daugiau atvykstančių vaikų – yra žinoma apie kelis šimtus vaikų iš Ukrainos globos namų, kurie per Lenkiją atvyksta į Baltijos šalis.
Pasak Tarnybos vadovės, gali būti, kad šiuo metu šalyje jau yra žmonių su vaikais, kurie dar nėra užsiregistravę.
„Labai kviečiu žmones, kurie žino apie jau anksčiau atvykusius žmones ir pamiršusius užsiregistruoti, priminti ir padėti jiems tai padaryti. Vaiko teisių gynėjams labai svarbu žinoti, kad visi nuo karo bėgantys vaikai būtų užregistruoti ir būtų galima suteikti jiems visas būtinas paslaugas – švietimo, socialines ir kitą pagalbą”, – sako I. Skuodienė.
Norint tapti laikinu vaikų globėju reikėtų kreiptis į artimiausią teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistai pakonsultuos ir suteiks visą reikiamą informaciją apie galimybes tapti globėju.
08:00 Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą
Naujienų agentūra ELTA praneša, kad Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą, patvirtino vietos pareigūnai. Tai – pirmas didelis Ukrainos miestas, kurį užėmė Maskva, Rusijos kariuomenei aštuntą dieną puolant Ukrainą.
„Okupantai yra visose miesto dalyse ir yra labai pavojingi”, – vėlai trečiadienį per susirašinėjimo programėlę „Telegram” parašė regiono administracijos vadovas Genadijus Lachuta.
290 tūkst. gyventojų turinčio uostamiesčio meras Igoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais” Chersono miesto administracijoje. „Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, kad dirbame, jog apsaugotume miestą, ir stengiamės susidoroti su invazijos padariniais”, – parašė jis feisbuke. „Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir kt.”, – tęsė jis.
I. Kolychajevas sakė nieko „nežadėjęs” įsiveržusioms pajėgoms, bet prašęs „nešaudyti žmonių”, taip pat paskelbęs naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą. „Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuoja Ukrainos vėliava. O kad taip ir liktų, šie reikalavimai turi būti įvykdyti”, – pridūrė jis. Rusijos kariuomenė trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, esantį netoli nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Juodosios jūros miestas buvo apgultas, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis ir puolant kitus miestus.
Rusijos kariuomenės užimtas ir kitas svarbus Ukrainos uostas Berdianskas, o Mariupolis „garbingai” atmuša atakas, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka. „Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo visus mus sunaikinti”, – sakė jis per „Telegram” vaizdo įrašą, apkaltinęs Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus. V. Boičenka sakė, kad per puolimą pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens ar šildymo.
Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą – puolimas buvo lyginamas su civilių žudynėmis Sarajeve 1990-aisiais.
Per savaitę trukusias intensyvias kovas žuvo šimtai civilių, nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo milijonas žmonių.
07:00 JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius pasiekė 1 mln.
Per pastarąsias septynias dienas į kaimynines šalis išvykusių Ukrainos gyventojų skaičius pasiekė 1 mln. Tai naktį į ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.
„Viso labo per septynias dienas matėme milijono pabėgėlių išvykimą iš Ukrainos į kaimynines šalis”, – parašė F. Grandis savo tviteryje.
„Metas nutilti ginklams, kad daugeliui milijonų žmonių Ukrainos teritorijoje būtų galima suteikti gyvybę gelbstinčią humanitarinę pagalbą”, – pabrėžė vyriausiasis komisaras.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
06:25 Ispanija nusiųs Ukrainai daugiau kaip tūkstantį granatsvaidžių ir kulkosvaidžių
Ispanijos vyriausybė nusiųs Ukrainai puolamosios ginkluotės partiją, kurioje bus ir daugiau kaip tūkstantis granatsvaidžių bei kulkosvaidžių ir šimtai tūkstančių šovinių šaulių ginklams.
Tai trečiadienio vakarą interviu televizijos kanalui „Antena 3″ pareiškė karalystės Gynybos ministerijos vadovė Margarita Robles.
Pasak jos, kovo 4 d. Ukrainos kryptimi išskris „du lėktuvai su puolamąja ginkluote: 1 370 granatsvaidžių, 700 tūkst. šovinių šautuvams ir kulkosvaidžiams, taip pat lengvaisiais kulkosvaidžiais”. Ministrė paaiškino, kad ginklų ir šovinių siunta bus nugabenta į Lenkijos pasienį su Ukraina, kur ją paims Ukrainos pareigūnai.
Trečiadienį Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas pareiškė, kad šalis patieks Ukrainai puolamosios ginkluotės.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
2022-03-02 ĮVYKIAI
21:55 Vokietijos prezidentas kreipėsi į V. Putiną, ragindamas jį atrasti „drąsos” nutraukti karą Ukrainoje
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris teigė, kad karas Ukrainoje yra „nepateisinamas”, ir kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas jį skubiai nutraukti.
Pasak F. W. Steinmeierio, niekas, netgi pats V. Putinas, „negali prieš istoriją pateisinti to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kad bėga šimtai tūkstančių žmonių, miršta nekalti gyventojai ir naikinama pati šalis. Būtent dėl to kreipiamės į Rusijos prezidentą: tuojau pat nutraukite šį karą”.
Vokietijos prezidento teigimu, įsiveržti į mažesnę kaimyninę šalį drąsos nereikia. „Tačiau reikia drąsos šį karą nutraukti. Būtent to dabar ir reikalaujame”, – tvirtino F. W. Steinmeieris.
21:30 Čekija dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio įsiveda nepaprastąją padėtį
Čekijos vyriausybė dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį.
Ši priemonė įsigalios penktadienį, po Ministrų kabineto susitikimo teigė vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas. Vyriausybė nuo tada galės priimti sprendimus be išankstinių konsultacijų su parlamentu.
Šalis Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje taip pat padidins savo gynybos biudžetą maždaug 1 mlrd. Čekijos kronų (39 mln. eurų). Tačiau premjeras Petras Fiala pabrėžė, kad šalies saugumui pavojaus šiuo metu nėra.
„Noriu patikinti visus piliečius, kad jiems bijoti nereikia”, – teigė P. Fiala.
21:25 Švedija praneša, kad jos oro erdvę virš Baltijos jūros pažeidė keturi Rusijos naikintuvai
Švedijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad šalies oro erdvę į rytus nuo Baltijos jūroje išsidėsčiusios Gotlando salos pažeidė keturi Rusijos naikintuvai.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šį incidentą vertiname itin rimtai”, – sakoma Švedijos karinių oro pajėgų vado Carlo-Johano Edstromo pranešime ir priduriama, kad „pažeidimas” buvo trumpas, tačiau incidentui užfiksuoti buvo pakelti Švedijos orlaiviai.
21:05 JAV įveda naujas sankcijas Baltarusijai, Rusijos gynybos sektoriui
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė įvedančios naujas sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, kuriomis šįkart nusitaikė į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę.
Baltieji rūmai pristatė „griežtus ribojimus Baltarusijai, kurių tikslas – sustabdyti jos technologinių prekių importą dėl jos paramos” Rusijos pradėtam karui.
Vašingtonas taip pat paskelbė apie „sankcijas, kurių taikinyje – Rusijos gynybos sektorius”. Pastarosiomis priemonėmis bus siekiama sutrikdyti ginklų vystymą šalyje.
20:50 V. Putinas telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru
Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, po invazijos į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl telefonu kalbėjo su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu. Tai trečiadienio vakarą pranešė Kremlius. Esą buvo kalbama apie Rusijos vykdomą „specialiąją karinę operaciją”.
V. Putinas, Kremliaus duomenimis, išdėstė Rusijos poziciją ir dar kartą įvardijo sąlygas konfliktui sureguliuoti. Vyriausybė Kijeve turi pripažinti Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas” Rytų Ukrainoje bei Rusijos suverenitetą Kryme. Be to, V. Putinas reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos”.
V. Putinas jau sekmadienį kalbėjo telefonu su N. Bennettu. Izraelis kol kas nekomentavo žiniasklaidos pranešimų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė N. Bennetto Izraelyje surengti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
20:40 S. Lavrovas apie Vakarų sankcijas: tai vagystė
Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „vagyste” pavadino Rusijos turto įšaldymą užsienyje. „Jie spjauna į visus savo principus, kuriuos įtvirtino tarptautinėje arenoje”, – sakė jis interviu TV stočiai „Al Jazeera”, kurio ištraukas trečiadienį cituoja agentūra „Interfax”.
Vakarai pradėjo konfiskuoti Rusijos centrinio banko ir privačių verslininkų turtą, kalbėjo S. Labrovas ir pridūrė, kad „tai vagystė”.
Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, ES, pavyzdžiui, įšaldė ir rusų oligarchų bei asmenų iš prezidento Vladimiro Putino aplinkos turtą, taip pat apribojo jų kelionių laisvę. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft” vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa” banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.
20:25 JAV atstovė JT: Rusija gabena į Ukrainą kasetinius ir kitus uždraustus šaudmenis
Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus pagal Ženevos konvenciją draudžiamus ginklus, Maskvai siekiant eskaluoti puolimą prieš kaimyninę valstybę.
Linda Thomas-Greenfield kalbėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kijevo, keldamos baimę dėl galimo puolimo.
„Panašu, kad Rusija ruošiasi didinti savo kampanijos prieš Ukrainą brutalumą”, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė L. Thomas-Greenfield.
„Matėme vaizdo įrašus, kaip Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena itin mirtiną ginkluotę, kuriai mūšio lauke ne vieta. Tai yra ir kasetinė amunicija, ir vakuuminės bombos, kurios pagal Ženevos konvenciją yra uždraustos”, – sakė ji.
Taip pat ji rėmėsi paviešintomis nuotraukomis, kuriose matyti 65 km ilgio Rusijos karių kolona, kuri, pasak jos, „traukia Kijevo link”.
L. Thomas-Greenfield kalbėjo prieš neeilinį balsavimą, kuriuo Generalinė Asamblėja pareikalavo, kad Rusija „nedelsiant” išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.
Didžioji dauguma pasaulio valstybių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją, smerkiančią Maskvos išpuolį, o tai akivaizdžiai rodo Rusijos izoliaciją pasaulio arenoje.
Rusija, nepaisydama didžiulių ekonominių ir diplomatinių sankcijų, toliau veržiasi į provakarietišką Ukrainą, kur jos pajėgos susidūrė su dideliu pasipriešinimu.
20:20 Kijevas ir Maskva derybas tęs ketvirtadienį
Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradėtos derybos tarp Kijevo ir Maskvos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienio rytą Baltarusijoje. Ukrainos delegacija jau vyksta į derybų vietą, trečiadienį sakė Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Susitikime turėtų būti kalbama ir apie paliaubas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba patvirtino, kad delegacija vyksta į derybų vietą. Anot V. Medinskio, dėl derybų vietos „kartu” susitarė abi pusės.
Pirmasis derybų ratas tarp Kijevo ir Maskvos Baltarusijos Gomelio pasienio regione pirmadienį baigėsi be rezultatų. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prieš pokalbius pakartojo savo reikalavimą dėl Ukrainos „demilitarizacijos” bei aneksuoto Krymo pripažinimo Rusijos teritorija. V. Zelenkis savo ruožtu pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų” bei rusų pajėgų išvedimo iš šalies.
18:50 Lenkijos ligoninės paruošė 7 000 lovų sužeistiems ukrainiečiams
Lenkija paruošė 7 000 ligoninių lovų ukrainiečiams. Jos skirtos ir sergantiems pabėgėliams, ir tiems, kurie buvo sužeisti per karinius veiksmus kaimyninėje šalyje, trečiadienį Varšuvoje sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Vyriausybė, be to, rengia įstatymo projektą, reglamentuojantį pabėgėlių medicininę priežiūrą pagal valstybinės sveikatos sistemos NFZ taisykles.
Lenkija nuo karo pradžios, premjero Mateuszo Morawieckio duomenimis, jau priėmė apie 500 000 pabėgėlių iš Ukrainos. Ne tik institucijos, bet ir gyventojai rūpinasi atvykėliais. Aukojama daug drabužių ir daiktų, siūloma apgyvendinimo ir transporto pagalba.
Lenkijos geležinkelis PKP visus Ukrainos piliečius veža nemokamai.
18:10 Ukraina: per 1 000 užsieniečių jau prisijungė prie karo su Rusija
Daugiau kaip 1 000 užsieniečių, Ukrainos duomenimis, jungiasi prie karo su Rusija. „Į Ukrainą jau atvyko savanoriai iš 16 šalių, kurie pasirengę petys petin kovoti su ukrainiečiais prieš agresorius, – žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. – Jų skaičius jau viršijo 1 000″.
Ministras pabrėžė, kad iki šiol 19 šalių pažadėjo Ukrainai ginklų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė dekretą, leidžiantį be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Rusijos piliečiams tai netaikoma.
17:25 ES įvedė naujas sankcijas Baltarusijai
Europos Sąjunga (ES) įvedė Baltarusijai naujas sankcijas dėl paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Tai trečiadienį pranešė ES, tačiau atskirų baudžiamųjų priemonių kol kas neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters”.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija tviteryje rašė, kad priemonės apima naujas ekonomines sankcijas bei naujus baltarusių pareigūnų ir kariškių, kurie dalyvauja agresijoje prieš Ukrainą, sąrašus. Sankcijos „palies kai kuriuos ekonomikos sektorius, ypač – medienos, plieno ir kalio”, sakoma pareiškime. Vienas ES pareigūnas agentūrai „Reuters” teigė, kad sankcijos apims kai kurių prekių, įskaitant mineralinį kurą, importo draudimą, taip pat draudimą eksportuoti iš ES į Baltarusiją įrangą bei kitas eksporto kontrolės priemones.
Priešingai nei Rusijos bankai, Baltarusijos kredito institutai kol kas neatjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, sakė ES pareigūnas ir pridūrė, kad „tam dar ateis eilė”.
Vakarai kaltina Baltarusiją bent jau netiesiogiai padėjus Rusijai įžengti į Ukrainą. Nes ir iš Baltarusijos teritorijos rusų pajėgos pateko į kaimyninę šalį.
16:30 Rusija: susirėmimų su NATO pavojus auga
Dėl NATO paramos Ukrainai Rusija įspėjo dėl konflikto su Aljansu. „Žinoma, kad kyla rizikos, – trečiadienį valstybinei stočiai „Rossija 24″ sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. – Žinoma, kad mums nerimą kelia ginklų tiekimo programa, tai šioje situacijoje labai pavojinga”. Esą nėra garantijų, kad nebus incidentų.
Virtinė NATO šalių po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie ginklų siuntas Kijevui. Rusija pabrėžia, kad Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija” Rusijos piliečiams apsaugoti ir Rusijos saugumo interesams įgyvendinti.
A. Gruško apkaltino NATO siekiant sukurti naują pasaulio tvarką. Vakarai laiko save Šaltojo karo nugalėtoju ir todėl nusprendė, kad tik jie gali nustatyti globalias taisykles”, – kalbėjo viceministras. Jis paragino ES atsiskirti nuo NATO. „ES neturės šansų būti nepriklausoma veikėja globalioje ir Europos scenoje”, – tęsė A. Gruško.
