Šią savaitę karantino režimas nebebus keičiamas, tačiau iškart po Velykų, jau kitos savaitės pradžioje, Vyriausybėje bus sprendžiama, kokia tvarka Lietuvoje toliau turėtų galioti judėjimo ribojimai, tvirtina premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, bus svarstoma, ar judėjimo kontrolę po balandžio 6 dienos palikti bent dalyje savivaldybių, taip pat – ar į išimtis, kada asmenys gali vykti į kitą savivaldybę, įtraukti turinčius neigiamą COVID-19 testo rezultatą bei jau pasiskiepijusius žmones. „Balandžio 6 dieną baigsis judėjimo ribojimų galiojimas toks, koks yra dabar, nes dabar jis yra visoms savivaldybėms, o prieš tai jis buvo daliai savivaldybių. Tai tuo metu jau kitos savaitės pradžioje žinosime, kokia yra situacija, ar reikia daliai savivaldybių tą ribojimą palikti. Galbūt jį modifikuoti, t.y. leisti judėti žmonėms, kurie turi vakcinacijos ar neigiamo testo rezultatą, jeigu tai bus įmanoma per tiek laiko techniškai įgyvendinti, kad policija galėtų tai patikrinti. Yra tų idėjų tikrai labai daug. Visas jas bandome tikrinti, kai kurias ir įgyvendinti“, – informavo I.Šimonytė.
Kartu Vyriausybės vadovė patikino, kad judėjimo ribojimų po švenčių tokia apimtimi, kokia yra taikomi dabar, nebeliks, nes ši priemonė buvo skirta būtent velykiniam laikotarpiui: „Iš esmės tas apribojimas yra turbūt labiau orientuotas į šventes ir į tai, kad buvo daug diskusijų, kaip tos šventės turėtų atrodyti. Tai tiesiog per šventes prašome visų pabūti dar namuose“. Karantinas galėtų švelnėti tik dienos metu? Pirmadienį susitikusi su Vyriausybei patarinėjančiais ekspertais ministrė pirmininkė išgirdo ir siūlymus karantino ribojimus kai kurioms veikloms švelninti dieną, neleidžiant dirbti vakare. Anot I.Šimonytės, tai būtų gana sąžiningas susitarimas su verslu ir žmonėmis, kurie dienos metu turėtų daugiau ką veikti, tačiau vakare privalėtų saugiai likti namuose. „Tai reiškia, kad mainais į veiklų atidarymą būtų sutarimas, jog veiklos po pamokų, kaip sakant, vyksta namuose. Bet toks siūlymas svarstytinas tuo požiūriu, kad, matyt, nei aš taip negalvoju, nei turbūt niekas labai negalvoja, jog didžiausias atvejų skaičius ateina iš to, kad žmonės eina į knygyną, į muziejų ar net į parduotuvę. Veikiausiai tai ateina iš to, kad tiesiog yra nesilaikoma vieno namų ūkio taisyklių. Dėl ko yra nesilaikoma, matyt, dėl to, kad pavargo dalis žmonių laikytis. Labai gaila, bet realybės nepripažinti, matyt, kad irgi neišeitų. Tai būtų būdas susitarti, kad dieną turime daugiau pasirinkimų, ką veikti, bet vis dėlto vakare kontaktai yra mažinami, per kuriuos užsikrėtimas plinta“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tačiau I.Šimonytė pažymėjo, kad karantino nurodymai iki Velykų tikrai nesikeis. „Dabar tikrai jokių siūlymų šią savaitę nebus, nes svarbu saugiai išgyventi, atšvęsti ir sutikti Velykas. Kitą savaitę, priklausomai nuo to, kokius matysime skaičius, kažkokių siūlymų iš Vyriausybės gali būti. Šią savaitę tikrai nekeisime karantino režimo“, – patikino ji. Ar sulaukėme trečiosios bangos? Premjerė sakė blogėjančios situacijos kol kas dar nevadinanti trečiąja viruso banga, o didžiausią nerimą išreiškė dėl padėties Vilniaus apskrityje.
„Aš tikrai nenoriu spekuliuoti epitetais. Taip, atvejų skaičius didėja jau kurį laiką. Kaip tai vadinti, nežinau, aš tai vadinu tiesiog epidemiologinės situacijos blogėjimu. Objektyviai epidemiologinė situacija blogėja aplink sostinę ir šitose savivaldybėse. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur dinamika yra priešinga. Tuo turime skirtumą nuo kitų gruodžio mėnesio, kai blogėjimas buvo visur. Turime dalį savivaldybių, kurios sugeba išlaikyti geresnę situaciją. Žinoma, kai kur tai yra paprasčiau, todėl, kad gyventojų tankumas yra mažesnis ir tų atvejų yra mažiau, juos lengviau suvaldyti kontaktų atsekimo ir izoliacijos metodais. Bet Vilniuje situacija yra tikrai kelianti nerimą. Miestas didelis, žmonių tikrai daug, kontaktų irgi atitinkamai daug. Net jeigu čia vien būtų ta situacija prasta, tai keltų nerimą. Pagrindinis būdas, kaip tai sustabdyti – tiesiog apmažinti šiek tiek bendravimą. Jeigu jau yra bendraujama, tai bendrauti su kaukėmis, saugiu atstumu, atviroje erdvėje, ten, kur rizika užsikrėsti yra mažesnė, nei uždarose erdvėse keliems namų ūkiams kažką tarpusavyje veikiant“, – apibendrino ji.
Šaltinis: lrytas.lt
