Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad su Lietuva reikia kalbėtis griežtai, bet pragmatiškai.
A. Lukašenka penktadienį skelbdamas metinį pranešimą pagrasino, kad Baltijos šalys praras valstybingumą, jeigu aštrėjanti įtampa tarp Vakarų šalių ir Rusijos bei jos sąjungininko Minsko peraugtų į karą. A. Lukašenka pareiškė, kad Lenkija ir Lietuva veikia pagal Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinę strategiją, pablogino santykius netgi su Kinija.
„Noriu žmogiškai pasakyti mūsų draugams lietuviams: neduok Dieve, pradėsite karą kartu su kitomis Baltijos valstybėmis – tai reikš jūsų valstybingumo ir vystymosi galą“, – Lietuvai pagrasino A. Lukašenka. Šie jo žodžiai buvo palydėti salėje susirinkusių žmonių aplodismentais. A. Lukašenka kalbėjo neva tai ne grasinimas, o perspėjimas, kurį jis adresuoja ne Baltijos šalių vyriausybėms, o žmonėms. A. Lukašenka papasakojo, kokiais atvejais įmanomas karas.
„Taip, jis bus. Bet tik dviem atvejais. Vienas iš jų – jeigu prieš Baltarusiją bus pradėta tiesioginė agresija ir kils karštasis karas. Antrasis – jeigu bus užpulta sąjungininkė Rusija. Tada Baltarusija įsitrauks į karą vadovaudamasi dvišaliais susitarimais“, – pareiškė A. Lukašenka, tačiau tikino esą karas jam yra kategoriškai nepriimtinas. „Karas – tai labai blogai, tai baisu“, – pabrėžė jis. Be JAV paramos, pasak A. Lukašenkos, Lenkija ir Lietuva amžiams liks „niūriu Europos pakraščiu“. „Kaimyninėse šalyse kalbama apie branduolinį ginklą galinčių gabenti orlaivių dislokavimą. Mūsų vakarinės kaimynės – Lenkija ir Lietuva – aktyviai veikia pagal Vašingtono politiką. Joms tai yra išgyvenimo strategija. Alternatyva – amžiams likti niūriu Europos pakraščiu. Štai jos ir renkasi“, – pareiškė jis.
Jeigu Baltarusija bus užpulta, ją gins „šimtai tūkstančių“ Baltarusijos ir Rusijos karių, pareiškė A. Lukašenka. „Noriu duoti atsakymą kolektyviniams Vakarams į jiems labai svarbų klausimą: ar Baltarusijos teritorijoje bus pajėgų? Jeigu mūsų šalis bus užpulta, čia bus šimtai tūkstančių Rusijos karių, kurie kartu su šimtais tūkstančių baltarusių gins šią šventą žemę. Štai jums atsakymas“, – nurodė A. Lukašenka. Jis pridūrė, kad tokių veiksmų pagrindas – sąjunginiai santykiai tarp Maskvos ir Minsko. Jo pasisakymai nuskambėjo tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Ukrainos ir baiminantis, kad Rusija ketina įsiveržti į savo buvusią sovietinę kaimynę. „Mes stosime ginti savo žemę – savo tėvynę“, – pridūrė A. Lukašenka. Vis dėlto jis sakė, kad „šiame kare nebus nugalėtojų“, „viskas bus prarasta“. Rusija yra pagrindinė Baltarusijos politinė ir finansinė sąjungininkė. Maskva palaikė A. Lukašenką 2020 m. kilus didžiuliams protestams prieš jo perrinkimą, jie buvo žiauriai numalšinti. Vakarai kaltina Rusiją sutelkus 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos ir žada precedento neturinčias sankcijas, jei Maskva įsiverš. Rusija neigia planus pulti, bet reikalauja iš Vakarų plataus masto saugumo garantijų. A. Lukašenka perspėjo, kad kilus karui jis priims Rusijos armiją Baltarusijoje.
„Jei prieš Baltarusiją bus vykdoma agresija, čia bus šimtai tūkstančių Rusijos karių, kurie kartu su šimtais tūkstančių baltarusių gins šią žemę“, – sakė jis. Jo kalba truko tris su puse valandos. Kitą mėnesį Baltarusija ir Rusija rengia karines pratybas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama scenarijui, pagal kurį Baltarusija turi atremti Vakarų puolimą. Maskva nemaloniai nustebino Vakarus, gruodį pateikusi dviejų sutarčių projektus Jungtinėms Valstijoms ir NATO. Pagal juos būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje. Reikalavimai pateikti Rusijai sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina. Vakarai įspėja, kad tai gali būti didelio masto invazijos preliudija. Tuo pat metu Rusija pasiuntė daug karių ir sunkiosios technikos į Baltarusiją, kaip skelbiama, dalyvauti pratybose. Kreipimasis į tautą A. Lukašenka penktadienį kreipėsi į tautą ir parlamentą. Kalbą tiesiogiai transliuoja nacionalinės televizijos ir radijo stotys. Anksčiau A. Lukašenka skelbė, kad ketina kalbėti apie referendumui siūlomų konstitucijos pataisų esmę. Atnaujintos konstitucijos projektas buvo paskelbtas gruodžio 27 dieną. Referendumas dėl konstitucijos pataisų paskirtas vasario 27-ąją, jame priimtas sprendimas įsigalios praėjus 10 dienų po oficialaus rezultatų paskelbimo. Baltarusių opozicija parengė savo konstitucijos projektą; pagal jį šalis taptų parlamentine respublika. Baltarusijoje po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų daugiau nei pusę metų vyko masiniai protestai prieš rinkimų rezultatus, nugalėtoju paskelbus nuo 1994 metų šalį valdantį A. Lukašenką. Oficialiais duomenimis, A. Lukašenką palaikė 80,1 proc. rinkėjų, o pagrindinė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rezultatus laiko suklastotais.
Šaltinis: delfi.lt
