Pastaruoju metu į daugiabučių namų gyventojų butus vaikštinėja namo įgaliotiniais prisistatantys asmenys ir ragina butų savininkus pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį (JVS). Nors tokia valdymo forma iš principo yra teisėta, tačiau įvairaus plauko veikėjai naudojasi teisės aktuose esančiomis spragomis ir gyventojus mulkina, siekdami jų sąskaita pasipelnyti. Mulkinti yra lengva, nes situacijos niekas nekontroliuoja. Vienintelė išeitis – kreiptis į teisėsaugą, tik bėda ta, kad mulkinimo atvejus sunku atsekti.
Sukčiavimas populiarėja
Į „Vakaro žinių” redakciją kreipėsi vilnietis Arnoldas.
„Gyvename Saltoniškių kvartale. Mūsų daugiabutyje atsirado žmonės, kurie, apeidami įstatymus, norėjo, kad gyventojai pasirašytų JVS ir paskirtų namo įgaliotinį, nors nebuvo jokių susirinkimų, kaip nurodo teisės aktai. Parašai buvo renkami gyvai – einant iš buto į butą. Buvo bandyta ir klastoti parašus, o vyresniems žmonėms siūlyta už juos pasirašyti. Tačiau dalis žmonių parašų rinkėjus išvarė. O kadangi JVS nepavyko prastumti, į nieką dėl galimo klastojimo ir nesikreipėme”, – trumpai savo istoriją išdėstė ponas Arnoldas.
Panašią istoriją, tik jau vykusią Klaipėdoje, „Vakaro žinios” ir „Vakarų ekspresas” aprašė prieš mėnesį.
Debreceno gatvės daugiabutyje gyvenantys žmonės jau beveik metus nežino, kuriam administratoriui privalo mokėti mokesčius, nes sąskaitas siunčia dvi įmonės – buvęs administratorius „Civinity” ir naujuoju administratoriumi apsiskelbusi įmonė „Green admin”.
„Kaip ji tapo administruojančia įmone, iki šiol nesuvokiame. Mes neturėjome teisės nei pasirinkti, nei balsuoti, nieko nežinojome. Jie sakė, kad buvo daroma kažkokia apklausa, bet mes tos apklausos nė karto nematėme”, – skundėsi viena namo gyventoja.
Paaiškėjo, kad karantino laikotarpiu, kai namo administratoriams buvo draudžiama organizuoti susirinkimus, kita įmonė siuntė asmenį rinkti parašų einant pas gyventojus dėl JVS pasirašymo ir sutarties sudarymo su naujuoju administratoriumi. Galimai apgaulės būdu, bandydami įtikinti vyresnio amžiaus gyventojus pasirašyti dokumentus, kuriuose nebuvo pateikta jokios informacijos, naująja administratore pasiskelbusi įmonė surinko daugumos parašus ir įregistravo JVS. Dauguma gyventojų nesuprato, po kuo pasirašė. Pasirašinėjo tik dėl to, kad kaimynas pasirašė. O senasis administratorius irgi jaučiasi teisus, todėl gyventojams ir toliau siunčia sąskaitas.
Proga lupikauti
Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba „Vakaro žinioms” paaiškino, kad JVS – iš esmės teisėta valdymo forma. Tačiau tik tuo atveju, jei ji pasirašoma teisėtai. Deja, pastaruoju metu įvairūs veikėjai vis dažniau pasinaudoja teisės aktų spragomis.
„Tai – praktika, kuri retkarčiais atgyja. Didžiulė banga Vilniuje kilo, kai Vilnius 2017 m. organizavo masišką daugiabučių namų administratorių atranką. Tada įmonės, pamačiusios, kad nesurenka reikiamo parašų skaičiaus, ėmė praktikuoti JVS inicijavimą. Pasirašius JVS namo įgaliotinis kontroliuoja visus namo priežiūros reikalus. O kai namo valdymas atiduodamas į vieno asmens rankas, kyla pavojus, kad iš gyventojų bus lupikaujama”, – sakė S.Čirba.
Anot jo, JVS valdymo modelis įrašytas į Civilinį kodeksą.
„Tačiau įstatymų leidėjai nesuvokė, kad JVS sukurti 108 ar 80 butų name įmanoma, bet netikslinga. JVS į kodeksą įrašytas turėjus mintyje, kad šiuo modeliu bus valdomi 4-6 butų namai. Tada vienas kaimynas kitą pažįsta ir gali kontroliuoti. O milžiniškame name vieni kitų nepažįsta, yra pilna nuomininkų, nieko kontroliuoti neįmanoma. Įgaliotinis yra faktiškai nepagaunamas.
Nuo kitų būsto priežiūros valdymo formų JVS skiriasi tuo, kad jai įsteigti užtenka išsirinkti namo įgaliotinį ir, surinkus namo savininkų daugumos parašus, Registrų centre įregistruoti JVS. Tačiau čia ir prasideda manipuliacijos netobulais teisės aktais. O didžiausias pavojus gyventojams – įgaliotinis gali namo kaupiamosiomis lėšomis nekontroliuojamai disponuoti, kaip panorėjęs”, – dėstė S.Čirba.
Niekas netikrina
Anot jo, didžiausia problema, kad, priešingai nei steigiant bendriją ar renkantis namo administratorių, JVS atveju niekas netikrina balsavimo protokole esančių parašų autentiškumo.
Todėl tikrą ar tariamą protokolą užtenka pristatyti į Registrų centrą ir JVS bus įregistruota savaime. Tą, S.Čirbos teigimu, numato Aplinkos ministerijos patvirtinta Pavyzdinė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros JVS forma.
„Formoje nėra parašyta, kad turi būti nurodytas asmens kodas ar panašūs dalykai – užtenka sutartį pasirašiusio žmogaus pavardės, parašo, elektroninio pašto adreso.
Nei Registrų centras, nei savivaldybės, nei mes, namų administratoriai, nesame prokurorai, kad galėtume nustatyti, ar Vardenio Pavardenio parašu pasirašė būtent Vardenis Pavardenis. Parašo autentiškumo niekas netikrina. Registrų centras tik patikrina, ar toks Vardenis Pavardenis tikrai yra buto savininkas ir parašą užskaito. Trūkstamus balsus galima suklastoti, nes, kaip minėjau, niekas parašų autentiškumo netikrina. O štai steigiant bendriją ar renkantis kitą namo administravimo formą, protokolus žiūri ir tikrina savivaldybės komisija”, – akcentavo S.Čirba.
Paprastai parašams surinkti samdomi pašaliniai žmonės, kuriems už tai mokama. Schema tokia: tarkime, į ketvirtos laiptinės butus atėjęs žmogus prisistato pirmos laiptinės kaimynu, renkančiu parašus, ar norite, jog savivaldybė asfaltuotų namo kiemą. Dauguma parašo, kad sutinka, ir pasirašo. O paskui tie parašai pateikiami kaip JVS parašai.
„Aišku, tai yra dokumentų klastojimas, tačiau tai įrodyti be galo sunku. Juo labiau kad gyventojai dažnai net nežino, už ką pasirašė ir ar iš viso pasirašė. Tokios schemos pasitaiko ne tik Vilniuje, bet ir kituose didmiesčiuose. Mažesniuose miestuose, kur daugiabučiai maži, tokia schema sunkiai įmanoma”, – tvirtino S.Čirba.
„Dėl parašų klastojimo gyventojai turėtų kreiptis į policiją, tačiau tam reikia gauti JVS sutarties kopiją, įrodančią klastojimą. O tai – faktiškai neįmanoma, nes namo įgaliotinis jos paprasčiausiai neduos.
Aišku, galima kreiptis į Registrų centrą, bet jų kopijos yra mokamos. Tačiau jei žmogaus parašas suklastotas ir jūs niekur nepasirašėte, tai nė mintis neateis reikalauti sutarties”, – pridūrė S.Čirba.
Anot S.Čirbos, vienintelė išeitis, – kad Aplinkos ministerija sugriežtintų teisės aktus ir JVS galėtų pasirašyti tik butų savininkai, kuriuos būtų lengva identifikuoti ir kad suklastoti būtų neįmanoma – kad būtų reikalavimas, pavyzdžiui, pasirašyti per elektroninę bankininkystę.
Neturi galimybių
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus „Vakaro žinioms” pripažino, kad ši įstaiga JVS esančių parašų autentiškumo netikrina.
„Tokia prievolė nėra kažkur reglamentuota, o ir techniškai nebūtų įmanoma sutikrinti. Kaip ir bet kurioje sutartyje mes neturime nei kompetencijų, nei įgaliojimų, nei techninių galimybių patikrinti, ar parašas yra to žmogaus, kuris neva pasirašė.
JVS registravimas vyksta NT registre – prie konkretaus objekto įrašoma, kad yra toks juridinis faktas. Tik todėl per mus tai vyksta”, – paaiškino M.Samkus.
Komentuoja būsto sektorių kuruojantis aplinkos viceministras Darius KVEDARAVIČIUS:
Būsto sektorių kuruojantis aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius „Vakaro žinioms” sakė, kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Aplinkos ministerijos nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti ir vertinti konkrečias situacijas.
„Pagal kompetenciją teikiame nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu ir neturi privalomos galios asmenims, institucijoms ar sprendžiant ginčą teisme. Vieningą ir privalomą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką gali suformuoti tik teismas”, – raštiškame atsakyme nurodė viceministras.
Pasak jo, ministro įsakymu patvirtintoje pavyzdinėje formoje nurodyta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirašo susirinkime, kurį turi teisę šaukti savininkai ar esamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius).
„Šaukiant susirinkimą, pagal aprašo nuostatas privaloma informuoti savininkus apie susirinkimo darbotvarkę, pateikti susipažinti JVS projektą ir pan. Susirinkime pasirašant sutartį, pagal asmens tapatybės ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus identifikuojama, ar asmuo yra buto ar kitos patalpos savininkas, ar turintis teisę jį atstovauti asmuo. Manytina, kad šios nuostatos sudaro galimybę tinkamai įvertinti susirinkime sutartį pasirašančiųjų asmenų tapatybę.
Sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Sutartis visam daugiabučiui namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo datą ir galiojimo terminą. Savininkų sprendimai taip pat ir apie sudarytą sutartį, skelbiami apraše nurodyta tvarka. Savininkai turi teisę civilinio proceso tvarka skųsti savininkų priimtus sprendimus, ginčyti sutarties teisėtumą ir pan.” – paaiškino D.Kvedaravičius.
Šaltinis: respublika.lt
Komentarai