Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai palaiko Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų ir atsiskaitant grynaisiais galutinę prekių krepšelio sumą apvalinti. Reforma planuojama nuo 2025 metų gegužės. Visgi kai kuriems vartotojams toks sprendimas kelia nerimą – ar tai nebus dar vienas pretekstas prekeiviams kelti kainas? Lietuvos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė įvertino tokį siūlymą.
Anot I.Ruginienės, kainų suapvalinimas nulemtų brangesnes prekes vartotojams.
„Iškėliau hipotezę pamąstymui. Atrodo, 1 ar 2 centai gal kai kuriai žmonių grupei beveik nieko nereikš, tačiau ką tai galėtų reikšti nemažai daliai darbuotojų ar skurdžiai gyvenančių piliečių, kurie iš tiesų skaičiuoja centą po cento ir stengiasi vieną ar kitą mėnesį išgyventi?
Kainų suapvalinimą Lietuvos istorijoje turėjome ne vieną kartą, drastiškiausia buvo, kai perėjome prie euro, jis piliečių lūkesčius atliepė tikrai ne teigiamai. Visuomet, kai apvalindavome sumas, jos persisverdavo į didesnę pusę“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ šnekėjo I.Ruginienė.
Pašnekovė neigiamai vertino ir siūlymą, kad banko kortele atsiskaitantys pirkėjai mokėtų cento tikslumu, o atsiskaitinėjantiems grynaisiais taisyklės būtų kitokios – jiems suma būtų apvalinama.
„Norint sumokėti grynaisiais, tau sumą apvalins, ir apvalins greičiausiai ne į geriausią pusę. Netikiu, kad prekybos centrai nepasinaudos šia proga. Matėme drastiškus kainų šuolius ir popandeminiame laikotarpyje, ir praėjusiais metais. Verslininkai tuo tikrai pasinaudos ir tikrai ne mums geriausia linkme.
Be to, mes patys žinome, ką reiškia beprotiškas stūmimas pereiti prie elektroninių pinigų, tapti banko klientais – tai reiškia didelius mokesčius, bangiai laikomus sunkiai uždirbamus pinigus. Nežinau, ar visi labai džiaugtųsi tokia alternatyva“, – sakė I.Ruginienė.
Pasak jos, verslininkams bus labai lengva apskaičiuoti, kokios turi būti kainos, kad jos apvalintųsi į jiems palankesnę pusę.
„Lengva sudėlioti kainas taip, kad tas apvalinimas tikrai būtų tinkamas verslininkams, bet ne gyventojams.
Be to, mes patys žinome, ką reiškia beprotiškas stūmimas pereiti prie elektroninių pinigų, tapti banko klientais – tai reiškia didelius mokesčius, bangiai laikomus sunkiai uždirbamus pinigus. Nežinau, ar visi labai džiaugtųsi tokia alternatyva“, – sakė I.Ruginienė.
Pasak jos, verslininkams bus labai lengva apskaičiuoti, kokios turi būti kainos, kad jos apvalintųsi į jiems palankesnę pusę.
„Lengva sudėlioti kainas taip, kad tas apvalinimas tikrai būtų tinkamas verslininkams, bet ne gyventojams.
Lengvabūdiškas turtingųjų sprendimas atsisakyti monetų, nes nepatogu nešioti. Nesuprantu, kodėl nebuvo pasirinktas kelias nekalti pakankamai daug monetų, būtų galima natūraliai nueiti į nebūtį. Apvalinimas galėtų eiti į mažesnę pusę, kodėl nebuvo priimta tokio sprendimo? Tai – abejotinas pasiūlymas, kuris iš esmės vieniems bus geras, bet gyventojams – ne“, – kalbėjo I.Ruginienė.
„Jei sprendimas būtų orientuotas į gyventojų gerovę, tai pasiūlymas būtų svarstytinas ir tobulintinas. Bet dabar šitą pasiūlymą išanalizavus matome, kad tai bus dar viena galimybė kelti kainas“, – pridūrė ji.
I.Ruginienė pabrėžė: nemaža dalis lietuvių pajustų, jei kainos pakiltų 1 ar 2 centais.
„Duok Dieve, kad mūsų verslininkai kainas pakeltų tik 1 ar 2 centais. Bet bijau, kad, žiūrint į praeitį, tai bus eilinė proga mūsų prekybininkams gerokai kilstelėti kainas“, – manė ji.
I.Ruginienė pridūrė, kad šiuo metu šalyje – ypač jautrus momentas, tad laikas priimti įstatymui visiškai netinkamas.
„Galbūt aukščiausiame ekonomikos pakilimo laipsnyje, kai mūsų algos staiga prilygs Vokietijos, galėtume šį klausimą vystyti ir jis nebūtų skausmingas. Bet šiandien turime ekonominį sunkmetį, žmonės tikrai nėra atsigavę nuo infliacijos, todėl dabar vystyti šį klausimą, manau, ne laikas ir ne vieta“, – sakė pašnekovė.
Šaltinis: lrytas.lt
