Parlamentaro Andriaus Kupčinsko Seime įregistruotas siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti prekybą dideliems prekybos centrams ir toliau sulaukia kritikos. Štai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė LRT RADIJUI sako, kad tokia tvarka įmones pastūmėtų atleisti dalį savo darbuotojų, o produkcijos šviežumui palaikyti būtų naudojama daugiau cheminių medžiagų.
Seime įregistruotos įstatymo pataisos numato, kad sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirbtų tie prekybos centrai, kurių prekybos plotas didesnis arba lygus 500 kvadratinių metrų. Diskusijų apie tai, kiek toks žingsnis paveiktų pačius prekybos tinklus, jų darbuotojus ir pirkėjus, netrūksta. Didžiuma viešojoje erdvėje pasigirstančių nuomonių – neigiamos.
LRT RADIJO kalbinta LPĮA vadovė R. Vainienė pastebi, kad pasiūlymas uždrausti prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis Lietuvoje pasirodo ne pirmą kartą. Visgi, pasak jos, didelės naudos jis neduotų. Pašnekovės neįtikina ir parlamentaro A. Kupčinsko reiškiamas noras, kad darbuotojams būtų užtikrintos sąlygos turėti daugiau poilsio.
„Šis pasiūlymas yra vienas iš keistesnių. Reguliavimas yra numatytas tik penkiems didiesiems prekybos tinklams ir [yra] labai prieštaringas viduje. Jeigu Seimo narys sako, kad reikia darbuotojams duoti išeiginę dieną, tai susidaro toks įspūdis, kad tie darbuotojai dirba be išeiginių dienų. Prekyboje darbuotojai irgi ilsisi, tiesiog kai kurie iš jų ilsisi ne šeštadienį ir sekmadienį, o kitomis dienomis.
Jeigu jau norima suteikti būtent sekmadienį, tą šventą dieną, visiems prekybininkams laisvą, tai prie ko čia tada parduotuvių plotas? Kodėl tada turi dirbti mažų parduotuvių darbuotojai? Jie ką – kitokie darbuotojai?“, – svarsto ekspertė.
Prekybos įmonių atstovė pabrėžia, kad tokią tvarką galimai lydėtų ir kitos neigiamos pasekmės, tarp kurių – mažesnis reikalingų darbuotojų skaičius ir krentanti šviežių produktų kokybė.
„Visi sekmadieniai, išskyrus tuos du, kur prieš Velykas ir prieš Kalėdas galima dirbti, ir visos šventinės dienos sudaro beveik 20 proc. darbo laiko. Tai yra labai daug – tai tas pats, kas žmogui nedirbti vieną darbo dieną per savaitę Tai reikš, kad tiesiog nereikės tiek darbuotojų. Be to, gali būti, kad žmonės plūstelės į elektroninę prekybą.
Tada bus ir visi kiti virsmai. Įsivaizduokit, kaip atrodys tie greitai gendantys produktai, kuriais negalima prekiauti vieną dieną, kartais dvi dienas, o kartais ir trys dienos gali būti aplink tą kalėdinį ir Vėlinių laikotarpį. Tai, iš pradžių, turbūt padaugės to išmetamo maisto, kol [prekybos tinklai] sustyguos visas savo procedūras ir procesus. (…) Arba nutiks kaip kitose valstybėse, kur nedarbas yra praktikuojamas, – ilgesnio galiojimo duoną, pieno produktus padarys pridėdami konservantų, bus duona mėnesį galiojanti ir panašiai“, – aiškina R. Vainienė.
Ji sako nemananti, kad prekybininkai tokiu reguliavimu išspręstų kokias nors savo ekonomines problemas, pavyzdžiui, dabar fiksuojamą darbuotojų trūkumą. Gerų rezultatų, anot jos, tokiai tvarkai nežada ir anksčiau atlikti tyrimai.
„Darėme tyrimus 2018 m., tai pasirodė, kad apie trečdalis apyvartos nukeliaus į kitas dienas, maždaug po 10 proc. į degalines (…) ir į mažąsias parduotuves, o visa kita – tokie grynieji praradimai“, – sako R. Vainienė.
Pašnekovė akcentuoja, kad šioje vietoje svarbiausia atsižvelgti į tai, ko nori patys pirkėjai – kokie yra jų apsipirkimo įpročiai, kokiomis dienomis jie dažniausiai lankosi prekybos centruose. Visgi pati specialistė tiki, kad didžioji dalis gyventojų siūloma tvarka patenkinti nebūtų.
„Aš manau, kad toks sprendimas papiktintų ir gyventojus, nes tos didžiojo formato, didžiųjų tinklų parduotuvės yra tos parduotuvės, kur pirkėjas turi didžiausią perkamąją galią – ten atėjęs su savo tam tikra pinigų suma gali nusipirkti daugiausiai prekių. Tai tą sekmadienį, tomis šventėmis žmonės turės pirkti brangesnių prekių, taip išeina“, – teigia ekspertė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius LRT RADIJUI savo ruožtu tikina, kad parlamentaro A. Kupčinsko Seime įregistruotas įstatymo projektas yra parengtas „nesilaikant kokybiškos teisėkūros principų“. Tai, pasak pašnekovo, rodo net keletas aspektų.
„Pasiūlymo rengėjai neatliko teisinio reguliavimo neigiamo poveikio vertinimo – tai reiškia, kad negalvojo, kokias neigiamas pasekmes apskritai gali sukelti šis siūlymas. Jie pateikė aiškinamajame rašte tik teigiamas jo pasekmes. O tai, mano asmeniniu ir instituto vertinimu, sukurs naštą tiek įmonėms, tiek vartotojams, tiek patiems darbuotojams.
(…) Yra numatytos išimtys – du sekmadieniai prieš Velykas ir du sekmadieniai prieš Kalėdas. Aiškinamajame rašte nėra jokio paaiškinimo, kodėl pasirinktos būtent šios dienos. (…) Nenurodyti ir jokie tyrimai, jokios studijos, joks pagrindimas, kuo ypatingas yra būtent 500 kvadratinių metrų plotas“, – tvirtina LLRI atstovas.
Nors įstatymo pataisas įregistravęs A. Kupčinskas aiškina, kad naujoji tvarka skatintų smulkųjį verslą, pasak L. Marcinkevičiaus, įstatymo formuluotė kaip tik apribotų dalies smulkaus verslo atstovų galimybes.
„Pagal šio įstatymo formuluotę būtų draudžiama dirbti ne tik didiesiems prekybos centrams, bet ir, pavyzdžiui, didžiosioms turgavietėms, kuriose prekiaujama maistu. Vilniuje jų žinau bent keletą – tai Halės turgus, Benedikto turgus, kuriuose daugiausiai dirba smulkūs verslininkai.
(…) Šis siūlymas paveiktų ne tik turgavietes. Pavyzdžiui, įsivaizduokime standartinio dydžio parduotuvę, šalia kurios, tose pačiose patalpose, veikia daugybė smulkių parduotuvių, pavyzdžiui, gėlių parduotuvės, kavinukės ir taip toliau. Viena vertus, gali būti taip, kad tiesiog sumažėjus pirkėjų srautui, tarkim, sekmadienį, jos tiesiog nuspręstų neveikti arba veiktų nuostolingai. (…) Antra vertus, gali būti, kad sekmadieniais joms tiesiog nebūtų nuomojamos patalpos, o tai irgi apribotų smulkaus verslo galimybes“, – komentuoja L. Marcinkevičius.
LRT.lt primena, kad parlamentaro A. Kupčinsko įregistruotomis įstatymo pataisomis siūloma sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti prekybą tiems prekybos centrams, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kvadratinių metrų.
Seimo nario siūlymu, toks ribojimas negaliotų du sekmadieniai iki Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmųjų dienų, taip pat prekybos vietose, „organizuotose tik festivalių, mugių ir kitų ypatingų, teminių ar sporto bei pramogų renginių reikmėms“. Išimtį siūloma taikyti ir prekybos vietoms oro uostose, geležinkelio, autobusų stotyse.
Šaltinis: LRT.LT
