Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir švaistantis įvairiais kaltinimais Baltijos šalims, Lietuvoje įtampą dėl monopolistės Rusijos dujų politikos veiksmų iki minimumo sumažino Klaipėdoje esantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“. Aiškinama, kad, turėdama šį terminalą, Lietuva tampa svarbi visame regione. Prognozuojama, kad Lietuvos sprendimas nulipti nuo rusiškų dujų adatos dabar šaliai žada ir ekonominės naudos.
Nuspręsta nepriimti „Novotek“ krovinių
Dar pirmosiomis kovo dienomis SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ informavo SGD terminalo naudotojus, kad SGD terminale stabdomas „Novatek“ krovinių priėmimas.
„Klaipėdos naftos“ vertinimu, į ES sankcijų sąrašą įtrauktas Gennadijus Nikolayevichus Timchenko, vadovaujantis ES teisės normomis, gali būti laikomas „Novatek“ grupės kontroliuojančiu asmeniu. Turimais duomenimis „Novatek“ grupės įmonės tiekia SGD krovinius terminalo naudotojams. Pritaikytos sankcijos numato draudimą subjektams dalyvauti veikloje, kurios tikslas ar poveikis yra išvengti ribojančiųjų priemonių“, – praėjusią savaitę pranešė „Klaipėdos nafta“.
Bendrovės komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė LRT.lt informavo, jog 2021 m. SGD terminalo klientai SGD daugiausiai importavo iš JAV – šios kilmės dujų importas sudarė apie 60 proc. viso per terminalą importuoto dujų kiekio, dar apie 20 proc. SGD importuota iš tokių šalių kaip Egiptas, Trinidadas ir Tobagas, Pusiaujo Gvinėja. Likusi dalis dujų importuota iš Rusijos. Minėtos „Novatek“ dujos atgabenamos iš Vysotsko SGD gamyklos.
Gamtines dujas per terminalą Klaipėdoje importavo ir Lietuvos, ir Estijos įmonės.
Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti visą metinį Lietuvos gamtinių dujų poreikį
„Klaipėdos nafta“ akcentuoja, kad SGD terminalas Lietuvai teikia neabejotiną naudą, o Rusijai užpuolus Ukrainą „Independence“ tapo dar reikšmingesnis, nes užtikrina ne tik energetinę, bet ir ekonominę nepriklausomybę.
„Mūsų atlikta išlaidų ir naudos analizė rodo, kad eksploatuodama SGD terminalą Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir naudojamo dujų kiekio, kasmet dujų vartotojams sutaupo apie 140–150 mln. eurų. Be šios infrastruktūros mūsų pramonė ir vartotojai patirtų ne tik ekonominių nuostolių dėl galimų kainų manipuliacijų iš monopolinio tiekėjo, bet ir turėtų prisiimti tiekimo patikimumo ir veiklos tęstinumo rizikas. Šiuo metu pasaulis, tarp jų ir Europos didžiosios valstybės, atsisuka į SGD terminalus kaip vieną iš pagrindinių energetinio saugumo garantų, o Lietuva joms šiuo atveju gali būti pavyzdys“, – dėstė O. Barkauskaitė.
Ji taip pat aiškino, kad esamas Klaipėdos terminalo dydis atitinka valstybės energetinio saugumo interesus – Klaipėdos SGD terminalas gali per parą patiekti tiek, kiek Lietuvai reikėtų šalčiausiu metų laiku.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvoje sunaudojamą dujų kiekį, Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti visą metinį Lietuvos gamtinių dujų poreikį.
Šiomis dienomis „Klaipėdos nafta“ pranešė, jog Klaipėdos SGD terminalo klientai rezervavo SGD terminalo dujų tiekimo pajėgumus šiems dujų metams, t. y. iki rugsėjo 30 d.
Šiais metais nuo kovo iki rugsėjo SGD terminale Klaipėdoje numatoma priimti 20 didelės apimties SGD krovinių ir atlikti 1 perkrovos operaciją. Visi suplanuoti krovinių priėmimo langai numatyti didiesiems dujovežiams, atgabenantiems ne mažesnius kaip 138 tūkst. kub. m. SGD krovinius.
„Pastebimai išaugusį susidomėjimą SGD terminalo paslaugomis lėmė du veiksniai. Visų pirma, dėl karo Ukrainoje Baltijos regione veikiančioms įmonėms tapo dar svarbiau užsitikrinti patikimą alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Be to, paskelbta ir ankstesnė Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio (GIPL) jungties veiklos pradžia, kuri leidžia verslui pasinaudoti naujomis atsirandančiomis galimybėmis. Verta pažymėti, kad nors terminalo pajėgumai jau rezervuoti, tačiau to nespėję padaryti rinkos dalyviai gali tarpusavyje susitarti dėl iš terminalo gautų dujų kiekių įsigijimo ar mainų sandorių arba įsigyti terminalo pajėgumų antrinėje rinkoje. „Klaipėdos nafta“ taip pat vertina papildomas terminalo veiklos galimybes, kad patenkintume besikeičiančią rinkos paklausą“, – sako „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Be „Independence“ dabar Lietuvai galbūt tektų verstis be dujų arba mokėti itin didelę kainą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad turėdama SGD laivą-saugyklą „Independence“ Lietuva tampa lydere regione.
„Reikšmė yra milžiniška, sakyčiau, begalinė esamoje situacijoje. Baltijos šalys iki atsirandant terminalui 100 proc. gamtinių dujų importuodavo iš Rusijos ir neturėjo jokios kitos alternatyvos importuoti iš kitų šalių. Vertinant tai, kad Rusija Baltijos šalis įtraukė į nedraugiškų šalių sąrašą, esant tokiai eskalacijai, turbūt sunku įsivaizduoti, kokios būtų buvusios dujų kainos ir apskritai galbūt nebūtume jų turėję. Mūsų energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra žymiai didesnė, taip pat ekonominė ir politinė. Tie trys dalykai eina koja kojon. Kadangi turime terminalą, beveik 100 proc. galime apsirūpinti dujomis“, – teigė Ž. Mauricas.
Pastebima, kad Lietuva, jeigu prireiks, galės bendradarbiauti su Latvija, kur veikia dujų saugykla, ir dirbti tandemu.
„Kai dujos bus šiek tiek pigesnės, tikėtina, vasarą, mes galėsime jų importuoti, dalį sunaudoti, o dalį, kuri bus nesunaudota, saugoti Inčukalno dujų saugykloje ir sutarti, kad vėliau iš Latvijos tas dujas importuosime atgal. Estijai dujos nėra aktualios, nes Estija naudoja skalūnus ir pramonė naudoja labai mažai dujų“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jis taip pat pastebėjo, kad jau šiemet Lietuva turės dujotiekį su Lenkija. Ji iki šių metų pabaigos planuoja baigti jungties statybas su Norvegija, tai leis tiesiogiai importuoti dujas iš Norvegijos į Lenkiją.
Tiesa, tai, jog Lietuva nebėra priklausoma nuo rusiškų dujų ir jomis gali apsirūpinti iš kitų šalių, nereiškia, jog bus mažesnė kaina, mat dujų kainos visame pasaulyje yra panašios ir veikia paklausos bei pasiūlos dėsniai.
„Bet rinkai persiorientuojant iš dujotiekių į terminalus, manau, Lietuva platesniame regione gali vaidinti didesnį vaidmenį. Kai turėsime jungtį su Lenkija, taip pat ir į Lenkiją gali būti eksportuojama dujų ir importuojama iš Lenkijos. Lietuva tapo svarbia viso regiono gamtinių dujų rinkos dalimi. Jeigu būtume priklausomi nuo Rusijos, šiuo metu Lietuvai būtų sudėtinga“, – aiškino Ž. Mauricas.
Lietuvos situacija yra geresnė negu Vokietijos
Anot pašnekovo, jeigu Lietuva iki šiol būtų priklausoma nuo rusiškų dujų, esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai jau dabar, tikėtina, tektų verstis be dujų arba jų kaina būtų pakilusi į neregėtas aukštumas.
„Būti susidėjus visus kiaušinius į vieną Rusijos pintinę jau ilgą laiką buvo labai rizikinga, bet šiais metais tai yra tiesiog savižudiška strategija ir tą jaučia daugybė Europos Sąjungos šalių, kurios padarė didžiulę klaidą, pasitikėdamos Rusija“, – sakė ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos situacija, energetine prasme, yra geresnė negu Vokietijos ir dalies kitų Europos senbuvių.
Ž. Mauricui kyla klausimų, ar tikrai kai kurių šalių anksčiau priimtais sprendimais buvo siekiama didinti visuomenės gerovę.
„Arba buvo tiesiog nemaža kvailumo dedamoji, naivumo ar pan., bet manau, kad ir korupcijos buvo labai didelė dedamoji. Vokietija neturi nė vieno SGD terminalo. Ir neturi nemaža dalimi dėl to, kad ta dalis žaliųjų, kurie yra žali išore, o viduje raudoni, priešinosi ilgą laiką tokio tipo statyboms, nes neva neekologiška. O dujos iš Sibiro – ekologiškos neva. Aš šaržuoju, bet tokia strategija. Ir dėl to dabar Europa gali patirti nemažą ekonominę krizę“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Dar vienas klaidingas Vokietijos žingsnis – sprendimas uždaryti atomines elektrines. Dabar ši šalis, anot pašnekovo, bando deginti anglis, kurios nemaža dalimi taip pat yra iš Rusijos.
„Jie importuoja anglį, kurią Rusija parduoda taip pat labai brangiai, nes kaina pakilo, degins ją, terš gamtą ir dar už tai brangiai sumokės Rusijai“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Lietuva nebėra ES energetinė sala, kurios padėtis buvo kritinė
Tai, jog Lietuvoje situacija kur kas geresnė, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, įsitikinęs ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) partnerystės docentas Romas Švedas.
Anot jo, dar visai neseniai, kai Lietuva sustabdė Ignalinos atominės elektrinės antrąjį reaktorių, 2010–2015 metais mūsų šalies energetinio saugumo padėtis buvo kritinė ir Lietuva buvo tapusi ES energetine sala. Šis terminas buvo vartojamas net oficialiuose ES dokumentuose.
Tuomet Lietuvos energetinė priklausomybė nuo vienintelio išorinio tiekėjo – Rusijos Federacijos – siekė net iki 80 proc. valstybės mastu.
„Padėtis buvo tokia, jog žodis „bloga“ jau buvo nepakankamas apibūdinti padėčiai tuo metu. Padėtis buvo labai bloga, iš esmės – kritinė“, – sakė R. Švedas.
Lietuvai atsidūrus, kaip buvo sakoma, ant rusiškų dujų adatos, svarstyta, galbūt šalis galėtų nieko nedaryti ir toliau pirkti dujas bei elektrą iš Kremliaus. Buvo ir kita alternatyva – dėti išskirtines pastangas ir statyti naujus energetikos objektus.
Viešojoje erdvėje ir politiniuose debatuose, pabrėžė mokslininkas, dominavo nuomonė, kam Lietuvai reikia statyti brangias jungtis skersai Baltijos jūros į Švediją, kai turime jungčių tiek su Baltarusija, tiek per Latviją, Estiją su Rusija, Kaliningradu? Klausta, nejaugi Lietuvai neužteks Baltarusijos ir Rusijos pajėgumų ir tvirtinta, jog tikrai pakaks.
„Dar daugiau, mūsų „Lietuvos dujų“ įmonės reikšminga akcijų dalis buvo parduota „Gazprom“, viliantis, kad „Gazprom“, kaip akcininkas, bus suinteresuotas geru bendradarbiavimu ir užtikrins gamtinių dujų tiekimą. Bet iš tikrųjų viskas atsitiko priešingai. „Gazprom“ atstovai valdyboje balsavo dėl gamtinių dujų kainos, kuria „Lietuvos dujos“ pirkdavo gamtines dujas iš „Gazprom“. Realiai „Gazprom“ atstovai Lietuvos valdyboje pirko dujas patys iš savęs. Tai buvo baisinga vertikaliai integruota monopolija, kuria „Gazprom“ akivaizdžiai ir viešai piktnaudžiavo“, – aiškino R. Švedas.
Tuo metu Lietuvai numatyta dujų kaina buvo nepagrįstai aukšta, buvo laikas, kai mūsų šaliai ji buvo 20 proc. didesnė nei kitoms Baltijos šalims. Kaina buvo politiškai motyvuota ir kaitaliojama dažnai.
Lietuva – maža šalis, suardžiusi pasaulio dujų milžinės monopoliją
Nepaisant to, vis dar buvo politikų, kurie pasisakė už tai, jog padėtis nebūtų keičiama. Anot pašnekovo, situaciją Lietuvoje pavyko pakeisti tik išskirtinėmis politinėmis pastangomis.
Tuomet nuspręsta pastatyti jau minėtą SGD terminalą ir žengti kitą svarbų žingsnį vieno tiekėjo monopolijai sugriauti: Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių perkėlė ES nuostatas į Lietuvos gamtinių dujų įstatymą – priėmė vadinamąjį trečiąjį ES gamtinių dujų paketą. Šiuo sprendimu buvo atskirtas perdavimas nuo tiekimo ir išskirstymo „Lietuvos dujose“ ir ši įmonė turėjo reorganizuotis.
„Tokiu būdu Lietuva pirmoji buvusioje Sovietų Sąjungoje pasiekė, kad „Gazprom“ monopolijos Lietuvoje nebeliktų. Šį išskirtinį pasiekimą mes neretai pamirštame, nes mažai valstybei suardyti didžiausios pasaulyje gamtinių dujų įmonės monopolį, kuris realiai yra valdomas Kremliaus, – išskirtinis pasiekimas. Ji sukūrė precendentą ir tik po to tokį patį įstatymą priėmė Estija ir dar po kelerių metų – Latvija. Lietuvos pasiekimas buvo ne vien tai, kad pastatė terminalą. Lietuva, pastatydama terminalą, pirmoji šiame regione sukūrė langą į pasaulio gamtinių dujų rinką. Antra, Lietuva pirmoji panaikino „Gazprom“ – didžiausios dujų kompanijos pasaulyje – monopolį Lietuvoje“, – akcentavo R. Švedas.
Vis dėlto, šie žingsniai patiko ne visiems šalies politikams – pasikeitus Seimo daugumai, buvo sukurta speciali komisija, kuri kvestionavo permainas ir žmones, dirbusius su minėtais pokyčiais, kvietė pasiaiškinti.
Dėl SGD laivo-saugyklos daugybę klausimų kėlė politikas Artūras Skardžius, dėl kurio šeimos verslo Baltarusijoje ir galimų sąsajų su „Gasprom“ buvo kilęs skandalas.
Lietuva prisideda užtikrinant saugumą visame regione
Lietuvai žengus minėtus du žingsnius buvo padaryti ir kiti svarbūs darbai – iš esmės buvo sukurta rinka, leidžianti gamtinėms dujoms judėti tarp trijų Baltijos šalių.
Ši rinka sukurta Estijos ir Suomijos jungtimi „Balticconnector“ ir jau netrukus turinčia pradėti veikti Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungtimi GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania).
„Šia prasme padėtis yra labai gera, nes yra veikianti trijų Baltijos šalių rinka, yra langas į pasaulį ir yra jungtys tiek su Lenkija, tiek su Suomija“, – pastebėjo R. Švedas.
Pasak pašnekovo, Lietuvos SGD terminalas yra pagrindinis garantas, užtikrinantis energijos tiekimo saugumą Baltijos šalių regione.
Svarbus ir Lietuvos pašonėje esančio Kaliningrado veiksnys. Šis kraštas anksčiau buvo laikomas tam tikru draudimo polisu dujų tiekimo iš Rusijos prasme – esą Rusija bus suinteresuota tiekti dujas per Lietuvą, jog aprūpintų Kaliningradą.
Tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi – Kaliningradas jau maždaug metus gali išsiversti be gamtinių dujų tranzito per Lietuvą, nes Kremlius pastatė į Lietuvoje esantį „Independence“ panašų terminalą ir taip užtikrino Kaliningrado energetinę autonomiją. Be to, Kaliningrade yra požeminė gamtinių dujų saugykla, buvo pastatytos 4 naujos šiluminės elektrinės.
„Šia prasme Lietuvos SGD terminalo svarba padidėja keleriopai. Tai yra nacionalinis saugumas“, – pabrėžė mokslininkas.
Išmušė SGD terminalo valanda: susidomėjimas augs, prognozuojama ekonominė nauda
Pašnekovas akcentuoja „Independence“ svarbą ne tik Lietuvos mastu, Vidurio Europos kontekste Lietuvoje esantis terminalas yra svarbus dėl jungties su Lenkija.
Svyruojant gamtinių dujų tiekimo stabilumui ir ES kalbant apie rusiškų gamtinių dujų atsisakymą, auga dujų ir tiekimo alternatyvų paklausa.
„Pavyzdžiui, jeigu Ukrainai reikėtų gamtinių dujų gauti globalioje rinkoje, tai ji galėtų padaryti per Lietuvos SGD terminalą. Per Lenkiją transportuoti galima labai lengvai. Pati Lenkija nori anglį pakeisti švaresniu kuru, o dujos yra švaresnis kuras. Taigi, dujų poreikis Lenkijoje yra didelis. Dujų poreikis Vokietijoje yra didelis“, – sakė R. Švedas
Taigi, SGD terminalo, kuris buvo pastatytas ir išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų kaip energetinio pastovumo ir nepriklausomybės garantas, paklausa šiuo metu auga ir jis turėtų sukurti ekonominę naudą per pajamas ir mokesčius.
„Dabar terminalas yra ant bangos. Atėjo SGD terminalo diena, epocha. Tai liudija pasaulinės energetikos tendencijos, nes pasaulyje ir Europoje vis dar elektra yra gaminama iš anglies. Europa vis dar turi atsisakyti anglies. Taip pat naudoja labai daug dujų, o tos dujos yra „Gazprom“ dujos, kurių mes dabar nebenorime pirkti dėl Rusijos agresijos. Gamtinės dujos yra tas tiltas, kuris padės Europai atsisakyti visų pirma taršios anglies ir mazuto, naftos produktų“, – aiškino pašnekovas.
Prognozuojama, kad per artimiausius du dešimtmečius gamtinių dujų paklausa augs.
„Independence“ – Lietuvos ginklas, užkertantis kelią Rusijos ar Baltarusijos diktatui
SGD terminalą R. Švedas vadina tam tikru Lietuvos ginklu, kuris preventyviai atremia galimą Kremliaus ar Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos puolimą.
„Lietuva laiku investavo, laiku nusipirko šį ginklą ir ne tik, kad atgrasė, bet ir preventyviai užkardė bet kokias Kremliaus atakas. Lietuva dabar svarsto ir didina mūsų gynybos biudžetą ir perka daugiau įvairios ginkluotės, kad atgrasytų priešą. Bet energetika irgi yra ginklas ir SGD terminalo pavyzdys yra labai geras, parodantis, kad Lietuva laiku nusipirko ginklą. Ir kai daug kas kelia terminalo išlaidų ir naudos analizės klausimus, esą jis per didelis ir kam jis reikalingas, atsakymas į tokius klausimus: o kiek tada ir kaip įvertinti nacionalinio saugumo dedamąją šiame terminale? Nes nacionalinio saugumo dedamoji šiame terminale yra ypač didelė, o karas Ukrainoje parodė ir sukūrė pačią didžiausią vertę. A. Lukašenka grasino nutraukti gamtinių dujų tiekimą tiek Vakarams, tiek Lietuvai. Mes net nesureagavome, net nekrūptelėjome“, – aiškino mokslininkas.
Elektros energijos gamyba Lietuvai išlieka iššūkiu
Nors dujų rinkoje Lietuvos padėtis yra gera, elektros srityje – dar yra kur tobulėti. Gerai tai, kad Lietuva turi daug jungčių su kitomis šalimis ir laiku spėjo pastatyti jungtis su Švedija, Lenkija ir jungtį per Estiją su Suomija. Vis dėlto Lietuva vis dar išlieka didžiausia elektros energijos importuotoja procentine dalimi Europos Sąjungoje.
„Bazinė elektros energijos gamyba Lietuvai šiuo metu yra didžiausias iššūkis“, – neabejojo R. Švedas.
Prognozės rodo, kad ateityje elektros poreikis vis augs – artėja elektromobilių laikas, pereinama prie šildymo elektra, šios energijos taip pat reikia ir pramonės sektoriui, tad užsitikrinti elektros energijos gamybą yra labai svarbu.
Būta planų Lietuvoje atidaryti naują atominę elektrinę, tačiau 2012 m. per referendumą gyventojai pasisakė prieš tokius planus.
„Mano nuomone, jeigu branduolinės energetikos dar nėra, tai gal jos geriau ir nepradėti. Bet Lietuva jau turėjo atominę elektrinę, jau turėjo aikštelę, visas reikiamas jungtis, infrastruktūrą, aušinimo įrenginius, žmones, priežiūrą. Lietuva turi pakankamai atominės energetikos inžinierių. Mano vertinimu, papildomas naujas atominės energetikos reaktorius labai gerai būtų derėjęs Lietuvoje ir dabar pagal ankstesnius planus jau būtų turėjęs veikti keletą metų. Bet žmonės nusprendė, kad to nereikia“, – dėstė R. Švedas.
Šiuo metu Lietuva yra pasirinkusi atsinaujinančios energetikos kelią, tačiau, pasak pašnekovo, nors mūsų šalis šiuo keliu eina sparčiai, tačiau, kaip ir visas pasaulis, nepakankamai sparčiai.
Šaltinis: lrt.lt
