
Europoje vis garsiau kalbama apie darbo savaitės trumpinimą iki keturių dienų. Viena trumpiausių darbo savaičių džiaugiasi olandai, mažiau valandų dirbama ir Prancūzijoje. Ispanijoje trumpinti darbo savaitę siūlo vietos valdžia. Lietuvoje tokia tvarka galioja keliose įmonėse.
Daugumoje Europos valstybių darbo laiko norma siekia 40 valandų per savaitę. Visgi kai kuriose valstybėse darbo savaitė yra trumpesnė. Pavyzdžiui, Nyderlanduose per savaitę vidutiniškai dirbama 29 valandas. LRT bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė-Huijben sako, kad papildomas laisvadienis darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti asmeniniam gyvenimui.
„Nyderlandai pasižymi tuo, kad jie labai atvirai leidžia darbuotojams pasirinkti darbo laiką ir sutinka, jei darbuotojas dirba 16 ar 12 valandų per savaitę. Keturių dienų darbo savaitė yra labai normalus reiškinys ir niekas tuo nesistebi. Trumpesnė darbo savaitė leidžia žmogui pasiekti geresnę pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Tai įgalina žmones produktyviau dirbti, jie yra sveikesni, skiria daugiau laiko sportui ir asmeniniams reikalams. Tie dalykai kitaip būtų darbdavio sąskaita. Niekur nesu mačiusi tiek tėvelių, dalyvaujančių mažųjų gyvenime, jie nepraleidžia nieko, nes dirba 4 dienas ar net mažiau. Aš kalbu apie jaunas šeimas, kurioms tai yra labai aktualu ir reikalinga, ir tai veikia“, – dėsto ji.

LRT bendradarbės Nyderlanduose teigimu, didelę reikšmę tokiam darbo ritmui turi aktyviai savo teises ginančios darbuotojų profesinės sąjungos bei gera valstybės ekonominė padėtis. Prancūzijoje nuo 2000-ųjų darbo valandų skaičius sumažintas iki 35 per
LRT bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė sako, kad prancūzai itin vertina poilsio laiką, o viena svarbiausių dienos dalių jiems yra pietų pertrauka, kartais trunkanti ir kelias valandas.
„Prancūzams pietų pertrauka yra šventas dalykas. Jie savo gyvenimo neįsivaizduoja be pietų pertraukos. Nėra taip, kad prancūzai būtų dideli tinginiai ir nenorėtų dirbti. Jie tiesiog labai už savo teises kovoja. Kai pamatė, kad per 35 valandas gali padaryti visus darbus, tai kodėl dirbti ilgiau?
Prancūzai tikrai labai gerai moka atsipalaiduoti. Tai nereiškia, kad jie raudono vyno prisigeria tiek, kad nebepaeina. Jei kitaip tą raudoną vyną gyvenime vartoja. Dabar jiems labai sudėtinga, nes tai, kad dabar yra tie suvaržymai, tai prancūzams tikrai yra psichologiškai sunku išgyventi. Darbas nuotoliu pakeitė įprastinį darbo ritmą. Yra labai daug žmonių, kurie negali sustoti dirbti ir dėl to atsiranda daug psichologinių problemų“, – mano ji.

Siekiant pagerinti darbo efektyvumą ir padidinti darbuotojų motyvaciją, Ispanijoje planuojama įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio metu darbo savaitė bus trumpinama iki keturių dienų. Trejus metus truksiančiame bandyme dalyvaus per 200 įmonių, o Ispanijos Vyriausybė skirs 50 milijonų eurų.
„Ispanijos Vyriausybė yra atvira šiam projektui, kurią siūlo kairiųjų partija. Čia buvo jų rinkiminės kampanijos vienas pagrindinių punktų – pradėti įgyvendinti Ispanijoje keturių darbo dienų savaitę, kas būtų 32 darbo valandos per savaitę. Ispanijoje yra didžiulė bėda, ispanai dirba labai daug valandų, bet anaiptol Ispanija nėra pati produktyviausia šalis Europoje.
Iš čia ir kyla klausimas – ką daryti? Juk nebūtina dirbti tiek daug valandų, svarbu dirbti efektyviai. Iš čia ir gimsta tas projektas. Vyriausybė duotų šioms įmonėms paramą, padengtų visas patiriamas išlaidas ir tam siūloma skirti 50 milijonų eurų“, – pasakoja LRT bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.
K. Nastopkaitė sako, kad projekte dalyvaus programavimo ir architektų įmonės, advokatų kontoros.

„Sumažinti darbuotojų krūvį, kad žmonės galėtų suderinti savo šeimyninį gyvenimą su darbiniu. Tokia formulė, kai darbuotojas yra patenkintas, kai darbuotojas gerai jaučiasi, kai jaučiasi motyvuotas, tai ir darbo produktyvumas yra visiškai kitoks. Daugybė ekspertų sako, kad 40 darbo valandų modelis yra atgyvenęs.
Laikmetis yra labai pasikeitęs, todėl reikėtų prisitaikyti prie naujos epochos, prie naujos eros. Jeigu mes daugiau valandų sėdime kėdėje, tai nereiškia, kad mes geriau dirbsime. Aišku, yra daug kritikos. Ispanijoje yra daug konservatorių, kuriems bet kokie pakeitimai neatrodo reikalingi, ypatingai tokie radikalūs pakeitimai“, – supažindina LRT bendradarbė Ispanijoje.
Švedijoje jau dešimtmetį tyrinėjama, kaip trumpinant darbo valandas keičiasi darbuotojų psichologinė būsena. Paaiškėjo, kad nors tokia tvarka priimtina daugumai dirbančiųjų, darbdaviams trumpinti darbo laiką gali būti nuostolinga.
„Dauguma tyrimų rodo, kad trumpesnė darbo savaitė padidintų darbuotojų efektyvumą, sumažintų stresą ir nuovargį. Šią idėją praktikoje buvo bandoma įgyvendinti jau keletą kartų Švedijoje, tačiau vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų buvo prieš šešerius metus, kai antrame pagal dydį Švedijos mieste 70 senelių globos namų darbuotojų darbo diena buvo sutrumpinta iki 6 valandų. Šis eksperimentas truko pusantrų metų ir vėliau Geteborgo savivaldybė paskelbė rezultatus, kad slaugytojų sveikata ir produktyvumas pagerėjo, nedarbingumo dėl ligos dienų sumažėjo.
Visgi ekonomiškai šis eksperimentas nepasiteisino, nes dėl sutrumpintų slaugytojų pamainų teko priimti daugiau darbuotojų. Tai reiškia, kad darbdaviams reikėjo paskirti daugiau biudžeto naujų darbuotojų atlyginimams. Suskaičiavus paaiškėjo, kad išlaidos darbuotojų atlyginimams padidėjo maždaug penktadaliu“, – teigia LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Ražaitytė.

LRT bendradarbės Švedijoje teigimu, maždaug trečdalis Švedijos darbuotojų sutiktų dirbti trumpiau net jei už tai gautų mažesnį atlyginimą. Visgi tokius siūlymus darbdaviai vertina skeptiškai ir mieliau darbuotojams atsilygina kitais būdais.
„Švedijoje labai daug dėmesio skiriama darbuotojų gerovei. Per metus darbuotojai gauna apie dvidešimt penkias dienas atostogų ir su didesniu amžiumi tų atostogų dienų daugėja. Taip pat yra tokia praktika atsidėkoti už viršvalandžius laisvu laiku. Daugelyje įmonių darbuotojai turi registruoti, kiek dirbo prie tam tikros užduoties. Elektroninių sistemų pagalba galima pamatyti, kiek žmonės dirbo viršvalandžių ir tą laiką galima iškeisti į laisvą laiką. Jeigu per savaitę susikaupė 8 valandos viršvalandžių, tai artimiausiu metu darbuotojas gali pasiimti vieną laisvą dieną“, – papildo LRT bendradarbė Švedijoje.
Darbo diena Lietuvoje trunka 8 valandas.
Šaltinis: lrt.lt