Viešųjų ryšių srityje dirbanti britė Rebecca Moss (37 m.) ruošėsi važiuoti į planinę Cezario pjūvio operaciją ir pamatė, kad jos partneris Thomas Gibsonas (40 m.) negyvas.
Šiandien bus pirmasis Harper Moss gimtadienis, o jos šeima planuoja surengti nedidelį vakarėlį sode prie namų.
Bus ir balionų, ir tortas, ir dovanų, bet šventė bus paženklinta ir liūdesio, nes tą pačią dieną sueis ir lygiai metai, kai mirė jos tėtis Thomas.
2023 m. birželio 7 d., likus vos kelioms valandoms iki suplanuoto Cezario pjūvio, Rebecca Moss nulipo laiptais žemyn ir rado savo partnerį, su kuriuo kartu buvo jau septynerius metus, gulintį negyvą ant sofos.
Buvo galima išvengti
Sėdėdama savo namuose Mančesteryje, kuriuose gausu Thomo nuotraukų ir jų dukros žaislų, Rebecca verkia prisimindama dieną, kuri pakeitė jos gyvenimą visiems laikams.
„Apie 5 val. 15 min. pabudau ir nusiprausiau. Nulipau į apačią išleisti šuns. Thomas miegojo ant sofos. Priėjau prie jo sakydama: „Pabusk, tai kūdikio diena“. Jis neatsakė, – prisiminė Rebecca. – Taigi, užlipau ant sofos pabučiuoti jį“.
Tada Rebecca suprato, kad jis nekvėpuoja, ir paskambino pagalbos tarnyboms. Buvo bandoma Thomą gaivinti, bet jis mirė, nepaisant visų pastangų. Jo širdis sustojo likus kelioms valandoms iki dukters Harper – pirmojo ir vienintelio jo vaiko – gimimo.
Netrukus paaiškėjo, kad jo mirties buvo galima išvengti – vyrui buvo aplaidžiai suteikta medicininė priežiūra.
Thomas mirė staiga sustojus širdžiai dėl miokardo fibrozės. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jeigu ligoninėje atliekant sveikatos tyrimus būtų buvusi pastebėta jo širdies yda, jis galėjo gyventi – jam būtų buvę galima pritaikyti širdies stimuliatorių.
Nepastebėjo elektrokardiogramos rodmenų
2023 m. gegužės 18 d., likus trims savaitėms iki mirties, Thomui pradėjo streikuoti skrandis, kai dirbdamas miško aikštelėje jis iš kavinės užsisakė ir suvalgė sumuštinį, kurį pristatinėjo tris valandas. Blogumas nepraėjo, naktį Thomas viduriavo ir jautėsi apskritai blogai.
Thomo bendrosios praktikos gydytojas jo asmeniškai neapžiūrėjo, paskambinus po kelių dienų telefonu, jam buvo liepta gerti simptominį viduriavimą gydantį vaistą ir pristatyti išmatų mėginį.
Daugiau gydytojo skambučių jis nesulaukė, o būklė tik blogėjo. Praėjus devynioms dienoms po simptomų atsiradimo jis paskambino pagalbos telefonu, ir jam buvo liepta vykti į ligoninę.
„Thomas sirgo disleksija ir kartais jam būdavo sunku susikalbėti, todėl surašiau simptomų sąrašą, kurį jis turėjo pasiimti su savimi“, – sakė Rebecca. Jis taip pat nufotografavo kraują išmatose, kad parodytų gydytojams, kurie galiausiai rado jo mėginį ir diagnozavo kampilobakterinę infekciją, kuri gali sukelti viduriavimą.
Ligoninėje Thomui buvo atliktas elektrokardiogramos tyrimas, kurio rezultatai buvo nenormalūs – parodė visišką širdies blokadą. Tai trečiojo laipsnio širdies blokada, pats rimčiausias tipas, galintis sukelti staigią mirtį, kuri ištiko ir Thomą. Tačiau elektrokardiogramos nukrypimo nuo normos nepastebėjo net du ją peržiūrėję ligoninės gydytojai.
Thomas po 12 valandų buvo išrašytas ir paliktas šeimos gydytojo stebėjimui, nors būtų reikėję jį skubiai paguldyti į kardiologijos stacionarą ir įdėti širdies stimuliatorių, kuris greičiausiai būtų išgelbėjęs jo gyvybę.
Darėsi vis blogiau
Grįžęs namo, jis vis labiau sirgo. Birželio 6 d. paskambinus šeimos gydytojui, jam pagaliau buvo paskirtas tiesioginis susitikimas – praėjus 19 dienų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
„Iki to laiko Thomas keturis kartus susisiekė su bendrosios praktikos gydytoju, skambino 111, lankėsi ligoninėje, ir vis dar nebuvo vertinamas rimtai. Jautėmės beviltiškai, aš nežinojau, kuo dar galėčiau padėti“, – sakė Rebecca.
Ji palydėjo Thomą pas šeimos gydytoją, vėl surašė jo simptomų sąrašą.
Pasak Rebeccos, šeimos gydytojas atrodė labiau susirūpinęs dėl to, kad aplinkai nebūtų perduota kampilobakterinė infekcija, nei dėl paciento simptomų, ir nematavo nei kraujospūdžio, nei temperatūros.
„Thomui buvo skirta antibiotikų, šeimos gydytojas pasakė, kad po dviejų dozių jis turėtų pasijusti geriau. Tą vakarą Thomas vis dar nesijautė gerai, todėl nusprendėme, kad jis su manimi į Cezario pjūvį neatvažiuos, dėl to abu nusivylėme. Thomas jautėsi taip prastai, kad nusprendė praleisti savo pirmo vaiko gimimą“, – pasakojo Rebecca.
Jis nusprendė miegoti apačioje, kad infekcija neužkrėstų Rebeccos, kurios mama ketino nuvežti ją į gimdyti ligoninę – tą pačią, kuri jį išsiuntė namo.
Ryte ji rado Thomą gulintį negyvą.
Skyrė dėmesį dukrai
„Mes su Harper pratinamės prie gyvenimo tik dviese, – sakė ji. – Niekada nemaniau, kad turėsiu gyventi be Thomo.
Niekaip negalėjau nuspėti, kad sveikas ir stiprus vyras taip staigiai ir netikėtai mirs – ir dar blogiau dabar, kai žinome, kad to būtų buvę galima išvengti, jei jam būtų suteikta tokia priežiūra, kurios jis nusipelnė.“
Gimdymo palatoje Rebecca, nors ir patyrė traumą dėl to, kad prarado savo gyvenimo meilę, turėjo sutelkti dėmesį į jų vaiko atėjimą.
„Tiesiog jaučiausi sustingusi ir nelabai susivokiau, bet buvau tvirtai įsitikinusi, kad noriu, jog Harper čia būtų saugi, nepaisant to, kas nutiko Thomui. Tuo metu ji buvo mano prioritetas, – sakė ji. – Kai ji gimė, man labai palengvėjo. Tai baisiausią dieną mano gyvenime pavertė ir geriausia diena mano gyvenime.“
Šiuo metu vyksta teismas dėl medikų aplaidumo.
Parengta pagal mirror.co.uk
