Jungtinėje Karalystėje ir vėl sparčiai daugėja užsikrėtusių COVID-19. Šios šalies ekspertai įspėja, kad „labai tikėtina“, jog tai dar viena koronaviruso banga, ir pasiūlė žmonėms dėvėti veido kaukes. Vis daugiau koronaviruso atvejų fiksuojama ir Kinijoje bei JAV. Tokia situacija siejama su nauja atmaina, kilusia iš omikron.
Visgi, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), remiantis dabartiniais įrodymais, ši atmaina kelia mažą pavojų visuomenės sveikatai, kaip ir kiti šiuo metu cirkuliuojantys variantai. Gegužės mėnesį PSO apskritai pareiškė, kad COVID-19 dabar yra „nusistovėjusi ir besitęsianti sveikatos problema, kuri nebekelia tarptautinio masto grėsmės visuomenės sveikatai“.
Nauja atmaina šiuo metu nustatyta jau 51 šalyje, tačiau PSO teigia, kad taip yra dėl to, jog šios šalys aktyviau tiria koronavirusą, todėl kitose šalyse atmaina kol kas liko tiesiog nepastebėta.
Kai kurie ekspertai JK ragina dėvėti kaukes
Jungtinėje Karalystėje, kaip skelbia portalas „Independent“, pastarosiomis savaitėmis padaugėjo hospitalizacijų dėl koronaviruso. Tai siejama ir su susilpnėjusiu vakcinų veikimu, mat skiepijamasi dažniausiai tik šaltuoju metų laiku, ir su nauja atmaina.
Mokslininkė Christina Pagel prognozuoja, kad naujoji banga gali sukelti didžiulį krūvį sveikatos priežiūros tarnyboms ir pakartoti praėjusios žiemos precedento neturinčią britų Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos krizę, kurią sukėlė tuo pačiu metu užklupęs koronavirusas, gripas ir kvėpavimo takų virusas.
Be to, mokslininkė primena ir apie ilgalaikes koronaviruso pasekmes, kurios prasideda žmogui jau pasveikus. Ji taip pat perspėjo, kad naujas variantas, labai besiskiriantis nuo ankstesnių atmainų, gali padaryti „sunkiai pasiektą apsaugą daug mažiau apsaugančia“.
Dr. Trisha Greenhalgh, Oksfordo universiteto sveikatos priežiūros ekspertė, socialiniame tinkle rašė: „Atrodo, kad vėl atėjo metas dėvėti kaukes. Didelės rizikos situacijose aš asmeniškai jas tikrai dėvėčiau. Be to, šiuo metu aš vengiu tokių situacijų, pvz. neinu į kiną“.
Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūros duomenimis, nauja atmaina šiuo metu sudaro nuo 10 iki 16,74 proc. atvejų ir yra antra pagal paplitimą Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvoje didesnis sergamumas dar nepastebimas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės teigimu, Valstybės duomenų agentūra (VDA) duomenimis, sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje išlieka stabiliai žemas – vasaros mėnesiais vidutiniškai per savaitę užregistruojama iki 150 atvejų šalyje.
„Šiuo metu Europoje stebimas sergamumo COVID-19 liga didėjimas. JAV ir Jungtinėje Karalystėje registruojami susirgimo atvejai, kurie susiję su SARS-CoV-2 nauju subvariantu. Naujas subvariantas nėra grėsmingesnis, nei šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sergamumas COVID-19 liga, kaip ir kitomis ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), didžiausią piką pasiekia žiemos mėnesiais. Registruotas sergamumas priklauso ir nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, t. y. oficiali statistika atspindi tik tuos ligos atvejus, dėl kurių žmonės kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Vadovaujantis ŪVKTI sergamumo tendencijomis, vasara registruojama daug mažiau atvejų, nes ŪVKTI būdingas sezoniškumas. COVID-19 liga yra viena iš ŪVKTI, todėl rudens-žiemos sezoną matysime sergamumo kilimą, tačiau koks jis bus prognozuoti sunku“, – komentavo G. Gargasienė.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sako, kad ligoninėje didesnio sergamumo COVID-19 nepastebi.
„Prieš kelias savaites paminėjome dieną, kai neturėjome nė vieno koronaviruso atvejo. Bet tai truko tik kelias dienas. Dabar vėl per savaitę nustatome kokius 10 atvejų. Tai yra žmonės, kurie atvyksta į priėmimą, ir jiems koronaviruso testas būna teigiamas, bet ne visiems jiems reikia gulti į ligoninę. Tačiau kilimo nejaučiame. Į stacionarą pakliūna tik rizikos grupių asmenys, arba turintys gretutinių ligų. Būtų sunku pasakyti, kokia atmaina jie serga. Šiuo metu stacionare dėl koronaviruso guli 1–2 pacientai“, – sakė prof. L. Jančorienė.
Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas taip pat sako, kad naujos bangos dar nematyti.
„Šiuo metu LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje turime vieną 88 metų amžiaus COVID-19 pacientą su gretutinėmis ligomis. Pavasarį ir vasaros pradžioje nuolat turėdavome po 6–8 COVID-19 pacientus. Nuo liepos jų sumažėjo ir šiame skyriuje su COVID-19 virusu kasdien vidutiniškai gydomi 1–2 pacientai. Paprastai tai vyresnio amžiaus žmonės su gretutinėmis ligomis“, – sakė S. Tvirbutas.
Kokia prognozė Lietuvai?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojo, daktaro Gyčio Dudo teigimu, nauja atmaina buvo pastebėta Danijos ir Izraelio mokslininkų, kurie vis dar tęsia rutininę koronaviruso sekoskaitą – kalbant paprasčiau, stebi, ar tarp žmonių cirkuliuojantis koronavirusas keičiasi. Atliekant sekoskaitą, pastebėti trys SARS-CoV-2 genomai, kurie buvo ženkliai pasikeitę nuo visų kitų atmainų.
Manoma, kad ši nauja atmaina, BA.2.86, yra kilusi iš vieno omikron potipio (BA.2), kuris pasaulyje jau išnykęs. Mokslininkai galvoja, kad BA.2.86 galėjo atsirasti užsikrėtus susilpnintą imuninę sistemą turinčiam žmogui. Tokio žmogaus organizme virusas išsilaiko daug ilgiau nei įprasta, todėl pačiame kūne gali pradėti mutuoti ir išmokti pasipriešinti formuojamam, tačiau nepakankamai efektyviam antikūnų atsakui.
Visgi kol kas apie naują atmainą žinoma dar labai mažai.
„Atmaina užfiksuota skirtingose šalyse, todėl gali būti, kad jos paplitimas gali būti didesnis nei įtariame. Be to, nė vienas iš 3 asmenų, kuriems nustatyta ši atmaina, nėra imunosupresuotas, todėl tai nėra pirmieji užsikrėtę žmonės, kurie galėjo tapti viruso inkubatoriais“, – sakė dr. G. Dudas.
Kol kas dar sunku pasakyti, kiek ši atmaina gali padaryti žalos. Tačiau mokslininkas nusiteikęs gana pozityviai.
„Neaišku, kiek dabartinės vakcinos galėtų padėti apsisaugoti nuo šios infekcijos. Kiek galima manyti iš buvusių duomenų, pavyzdžiui, kad omikron nė viena iš bangų nesukėlė didesnio mirtingumo Lietuvoje, galima tikėtis, jog atvejų daugės. Tačiau nemanau, kad bus didesnis mirtingumas ar įvesti nauji ribojimai. Labai sunku įsivaizduoti scenarijų, kur ši atmaina sukeltų labai dideles bėdas“, – sakė mokslininkas.
Neaišku ir tai, ar nauja atmaina plinta greičiau nei omikron. Yra ir kitų svarbių aspektų, dėl ko tikslių prognozių pateikti kol kas negalima – daugelyje pasaulio šalių, kaip ir Lietuvoje, nebėra plataus masto rutininės sekoskaitos, be to, vasarą virusų plitimas visada mažesnis nei šaltuoju metų laiku.
„Šaltuoju metų laiku tikrai sulauksime viršutinių kvėpavimo takų ligų padidėjimo. Jei situacija toliau liks nepakitusi, cirkuliuos omikron palikuonys, labai abejočiau, ar kiltų kokių didesnių bėdų. Žinoma, jei yra galimybė apsisaugoti, pasiskiepyti, tai tikrai nepakenks. Be to, yra ir kitų virusinių ligų, ne tik COVID-19. Todėl, jei žmogus yra didesniuose susibūrimuose, autobuse, nėra jokios gėdos užsidėti kaukę ir pasisaugoti“, – kalbėjo pašnekovas.
