„Rugsėjo 1 diena. Kaip ir kasmet laikomės tradicijos ir į mokyklą kartu su vyru palydime savo vaikus. Šiemet dukra jau penktokė, o sūnus – trečiokas“, – rašo laišką atsiuntusi skaitytoja Ernesta.
„Mokslo metų šventės pradžia graži, nuotaika puiki, tačiau akis mums su vyru ryte ėmė badyti viena detalė.
Na, žinokite, niekada niekam savo pastebėjimų viešai stengiuosi nedalinti, tačiau šįsyk noriu pasisakyti, nes, tikriausiai, viskam yra savos ribos, o galų gale, etiketas.
Kadangi mažasis dar pradinukas, teko būriuotis arti kitų pradinių klasių tėvelių. Visi žmonės kaip žmonės, tačiau akis užkliuvo už itin ekspresyviai besielgiančių poros pirmokėlių mamyčių, kurios ne tik garsiai dalinosi pastebėjimais, mosikavosi rankomis, bet aplinkinių žvilgsnius traukė ir savo išvaizda.
Suprantama, kad Rugsėjo 1 diena yra šventė ir tėveliams, tačiau vis tik didžiausias dėmesys turėtų būti apie vaikus.“
Moterys, ką jūs darote?
„Sakysite, kas čia tokio, kaip kiti elgiasi, tačiau 10 cm aukštakulniai ir atviros iškirptės vos ne iki bambos, mielieji, manau nėra tas pasirinkimas, su kuriuo turėtume atvykti į vaikų šventes.
Nors ir pati mėgstu pasipuošti, tačiau mokyklos aplinka diktuoja tam tikras taisykles ir etiketą, kurio turėtume prisilaikyti.
Stovėjau ir galvojau, moterys, ką jūs darote? Galbūt jos atėjo su tikslu pasižvalgyti į vienišus tėvelius? Nežinau.
Įdomu ir tai, kad šios kelios mamytės užkliuvo ne tik mūsų šeimai, bet ir kitiems klasių tėveliams, su kuriais tiesiog susižvalgėme nerimąstingais žvilgsniais. Iki pat dabar galvoju, kokį pavyzdį prieš save mato jų dukros, sūnūs. Ar taip tikrai turėtų būti?“
Autorė: skaitytoja Ernesta
