„Šiandien labai noriu pakalbėti apie vieną daugeliui puikiai žinomą žmogų – Astą Stašaitytę. Na negaliu nesižavėti jos drąsa ir atvirumu“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Reda.
Tikriausiai visi prisimena jos skandalingąjį įrašą socialiniuose tinkluose apie buvusį vyrą. Nenuostabu, kad kilo didžiausias skandalas – skaitant jos žodžius tikrai darėsi nejauku ir niekas net nesitikėjo, kad ji gali pažerti tokių teiginių.
Bet štai vienoje laidoje ji atėjusi drąsiai, atvirai paaiškino, kodėl tie žodžiai išvydo dienos šviesą. Paprastai, nevyniodama žodžių į vatą, vadindama daiktus tikraisiais vardais.
„Tam reikia drąsos“
Vis tik labiausiai mane sužavėjo ne drąsa viešai apie tai prabilti, o tai, kad ji padarė vieną svarbų dalyką – tam ryžtųsi ne visi. Ji ėmė ir atsiprašė savo sūnų, buvusio vyro mamos už savo poelgį.
Pripažinkime, juk daug lengviau numoti į viską ranka ir apsimesti, kad nieko neįvyko, o pripažinti, kad padarei klaidą ir pasielgei netinkamai – tam reikia drąsos.
Žymiai paprasčiau apipylus kitą purvais užsitverti tylos siena, įsivaizduoti, kad viskas išsispręs savaime. Kiek yra darančių, bet neatsakančių už savo veiksmus?
O Asta suprato savo klaidą, ją pripažino, ėmė pati dirbti su savimi ir padarė tai, kas svarbiausia – atsiprašė.
Paprasčiausias žodis „atsiprašau“ turi tokią stebuklingą galią, bet tai taip dažnai pamirštama. Neįsivaizduokime, kad esame geresni už kitus, kad mums viskas galima. Nėra neklystančių, tai – faktas, bet blogiausia yra ne suklysti, o suklydus to nesuvokti.
Autorius: skaitytoja Reda
