Nereikia smulkintis: pasirodo, visą tiesą apie skiepus pasakys tiems, kurie išliks gyvi, tik po pusės amžiaus. Pasirodo, nebūtina valdžiai žemintis aiškinant savo sprendimus: juo mažiau apačios žinos, tuo lengviau bus jas valdyti. Ir valdžios pertvarkų neverta detalizuoti: papylei modernybių srautą ir tesiaiškina, kas galvą turi, kokiai reformai pasiryžusi viena ar kita ministerija, gavusi europinių lėšų. Širvintų r. merė Živilė PINSKUVIENĖ sako, kad žmonės palikti nežinomybėje.
– Vasarą, per sieną plūstant migrantų nemunams, jūs vienintelė iš visų Lietuvos merų pareiškėte nepriimsianti nė vieno pabėgėlio. Ar dėl savo, vienų akimis, drąsos, kitų akimis, išsišokimo, jums neteko nukentėti?
– Kiekvienas esam toks, koks esam. Aš esu tiesmuka ir kitokia tikriausiai nebūsiu. Visuomet sakau, ką galvoju, ir suprantu, kad tai daug kam labai nepatinka. Konkrečiai įvardinti, kad man būtų keršijama, negalėčiau. Bet nujausti tikrai galiu. Štai Širvintų rajone, Bartkuškyje, yra užtvanka, kuri priklauso valstybei, tačiau, kaip ir kitur Lietuvoje, patikėjimo teise perduota savivaldybei.
Ji blogos būklės, ją būtina remontuoti: avarijos atveju būtų užtvindytas žemupys, apie 80 namų gresia didele katastrofa. Šiemet atsirado viltis, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra pakvietė teikti projektus ES lėšoms gauti. Mūsų paraiška visus pareiškėjams keliamus kriterijus atitiko, tačiau neseniai paaiškėjo, kad panašios kitų savivaldybių paraiškos priimtos, o Širvintų r. savivaldybė vienintelė įpareigojama atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, kuris kainuos keliasdešimt tūkst. eurų ir užtruks mažiausiai pusę metų.
Ar tai yra mano pasisakymų atoveiksmis, norint nubausti tą, kuri kalba, įrodymų neturiu. Žinoma, finansavimas mieliau skiriamas tiems, kurie tyli. Tik kas atsakys, jei užtvanka grius ir užlies 80 sodybų? Turtas – valstybės.
– Žinoma, jūs. Juk dažniausiai už politikų niekdarystes atsako jų aukos. Nemanot, kad taip bus ir sveikatos bei švietimo pertvarkos atveju?
– Lygiai prieš penkerius metus, kai sveikatos apsaugos ministru tapo Aurelijus Veryga, pateikiau planą, kad Širvintų r. savivaldybė galėtų būti pirmoji maža savivaldybė, galinti rodyti pavyzdį, kaip optimizuoti sveikatos priežiūros tinklą, suteikiant būtiniausias paslaugas žmonėms. Juk daugumos mažų rajonų situacija yra panaši: poliklinika, per gatvę, šalia – ir ligoninė. Kodėl jos negalėtų būti sujungtos į vieną centrą? Ne medikų, ne slaugytojų, bet administracinio aparato sąskaita.
Deja, pasikeitus ministrams, visus tuos metus jautėmės vedžiojami už nosies. Mums buvo baksnojama pirštu – prisitraukit jaunų gydytojų, specialistų. Tuo metu viešojoje erdvėje nuolat buvom įvardijami tarp dešimties ligoninių, kurias ketinama uždaryti. Sakykit, koks jaunas specialistas ateis dirbti į įstaigą, kurią ministras vis grasinasi uždaryti? Kai kalbi, rodai atliktus skaičiavimus, atrodo, linksi galvomis, supranta, bet sprendimų – jokių. Dabar jau lyg ir galėsime tą padaryti, bet iki šios dienos nežinome, kokias paslaugas galėsime palikti savo gyventojams.
– Nieko baisaus, ministras, kaip rodo jo pasibuvimas Seime, regis, pats to nežino; jis konkrečiai neatsakė nė į vieną klausimą. Tačiau neslepia, kad pertvarkos motyvas – 820 milijonų europinių pinigų.
– Todėl ir apmaudu, kad ministerija, gal nelabai žinodama, gal nelabai suprasdama, negali aiškiai pasakyti, o savivaldai pačiai neleidžia spręsti. Turime užduotį – pildome lenteles, kam tos europinės lėšos būtų reikalingos. Bet, kaip tas lenteles ir pateiktus skaičius įvertins, lieka neaišku.
Aš suprantu, kad pertvarka sveikatos apsaugos srityje vienokia ar kitokia yra reikalinga. Tik ji negali būti pagal tą patį modelį taikoma visai Lietuvai. Mes žiūrim realiai: Širvintose tikrai nebus modernių operacinių, sudėtingų chirurginių operacijų čia niekas nedarys, bet vidaus ligų skyrius yra būtinas, jį reikia modernizuoti. Daugėjant senyvo amžiaus gyventojų, būtina plėsti slaugos skyrių. Reikia ir reabilitacijos paslaugų – šiandien žmonės dėl jų priversti važiuoti į sostinę arba į Ukmergę.
Bet ar gaus Širvintos iš tų 820 milijonų bent trupinėlį? Mes nežinome.
– Artimiausiu metu jūsų laukia dar viena mįslinga, irgi europiniais pinigais paremta „Tūkstantmečio mokyklos” atrakcija. Per du šimtus milijonų bus mesta švietimo pertvarkai. Ką siūlysite jūs?
– „Tūkstantmečio gimnazijos” yra gerai, tačiau toje pertvarkoje yra ir gąsdinančių dalykų, kurių niekas neafišuoja. Širvintų rajone turime tris gimnazijas: Musninkų, atokiau nuo miesto, Gelvonų, dar atokesnę, ir vieną miesto gimnaziją. Šiuo metu klasę kaimiškų vietovių gimnazijose galima formuoti nuo 12 mokinių. Paprastai sakant, tai reiškia, kad suformavus jau 12 mokinių klasę, gaunamos ministerijos lėšos klasės krepšeliui.
Tuo metu pertvarkoje numatoma, kad nuo 2024-2025 mokslo metų paskutinėse gimnazijos klasėse (11-12) privalėtų būti ne mažiau kaip 21 mokinys, o nuo 2026-2027 – ne mažiau kaip 31 mokinys! Turint omeny, kad šiemet abiturientų skaičius kaimiškų vietovių gimnazijose yra kur kas mažesnis, patvirtinus tokius ministerijos siūlymus, visi vyresniųjų (11-12) klasių Širvintų rajono mokiniai turėtų mokytis mieste.
Kaip, ministerijai paliepus, užvėrėme mažųjų kaimų mokyklų duris, taip, ministerijai paliepus, būsime priversti užverti ir seniūnijų gimnazijų duris vyresniųjų klasių gimnazistams. Tik popieriuje parašyti skaičiukus ir nurodymus yra kur kas lengviau, nei žiūrint į akis tėvams sakyti, kad jų vaikams teks anksti keltis, kelyje į mokyklą kasdien praleisti kone po 2 valandas, o dar ir susidėlioti būrelių, laisvalaikio užsiėmimų grafikus…
– Galbūt tas daroma visai ne dėl vaikų?
– Man dažnai centrinės valdžios sprendimai yra nesuvokiami. Susidaro nuomonė, kad kabinetiniai ministerijų darbuotojai nepažįsta realaus gyvenimo, nelabai supranta, ką reiškia žmogui kaime išleisti vaiką į mokyklą, kuri yra už 40 kilometrų.
Taip, jie taupo lėšas, esą mažiau direktorių, mažiau mokytojų reikės išlaikyti, tačiau nepagalvoja apie tai, kad savivaldybių sąnaudos padidės kelis kartus. Net ir šiandien vienai mažiausių šalyje – Širvintų rajono – savivaldybei vien vairuotojų, dirbančių kone už minimalią algą, išlaikymas kainuoja 100 tūkst. eurų, kuras – 124 tūkst. eurų per mokslo metus.
Esame paskaičiavę, kad įgyvendinus ministerijos planą, t.y. sužlugdžius dvi gimnazijas, savivaldybės išlaidos sieks iki pusės milijono eurų. Esu tikra, kad ši pertvarka dar labiau padidins atskirtį tarp miestų ir regionų. Nes tiek švietimo, tiek sveikatos paslaugos koncentruojamos į miestą ir tik į jį.
– Ne vienas apibūdintų jus kaip drąsią ir sumanią politikę, nestokojančią gyventojų palaikymo. Šiandien tokie žmonės viliojami į Sauliaus Skvernelio partiją. Jūs nesulaukėte tokių siūlymų?
– Žinot, nesmerkčiau merų, kurie, žvelgdami į perspektyvą, keičia partijas, nes merui būti vienam ir neturėti Seime palaikymo ar užnugario yra sudėtinga. Aš šiuo metu nesu jokios partijos narė, tačiau kvietimą tikrai turiu. Visgi man imponuoja vienintelė – Lietuvos regionų partija. Pasakysiu, kodėl. Ne tik todėl, kad jos pirmininkas yra Jonas Pinskus, mano vyras, bet todėl, kad šios partijos nuostatos visiškai atitinka mano įsitikinimus. Tradicinė šeima. Prieštaravimas bet kokioms narkotikų ar kitų svaigalų nuolaidoms, dekriminalizavimui ir pan.
Tuo metu kitur aš matau daug veidmainystės: pavyzdžiui, Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė Lietuvoje kalba, kokia svarbi tradicinė šeima, o balsavimai Europos Parlamente rodo ką kita. S.Skvernelis teigia, kad jis už tradicinę šeimą, tačiau jo kuriamoje partijoje yra Tomas Tomilinas, kuris balsavimu išreiškia palaikymą vienalytėms partnerystėms. Esu perskaičiusi visų partijų programas ir matau, kaip pagal formulę „rašysiu viena, kalbėsiu kita, o darysiu trečia” mulkinami rinkėjai.
Juk socialdemokratų programoje yra nuostata būti atviriems migrantų atžvilgiu. Vienu metu Algirdas Sysas ir kiti „socdemai” net stovėjo su plakatais, ragindami priimti pabėgėlius, o dabar jau televizijoje kalba kitaip, pabėgėliai jiems jau negerai… Ištisai meluojama žmonėms. Nepakenčiu tokių dalykų. Jeigu jau parašei juodu ant balto, tai tavo veiksmai tokie ir turi būti.
– Nuomonė juk keičiasi. Štai S.Skvernelis vienu metu buvo už Stambulo konvenciją, įdomu, už ką jis būtų šiandien?
– Suprantama, esame žmonės. Tačiau jei jau keiti nuomonę, turėk drąsos, žiūrėdamas į akis žmonėms, taip ir pasakyti. Mes, merai, kasdien bendraujame su žmonėmis, matome jų gyvenimą, suprantame problemas ir, galiu pasakyti, – daugelio akimis jau vien svarstyti vienalyčių porų partnerystės ar narkotikų dekriminalizavimo įstatymų projektus yra katastrofa.
O dabar susidaro įspūdis, kad viskas tik į tai ir sukoncentruota. Net Seimo statutas keičiamas tam, kad kuo greičiau iš naujo būtų svarstomas narkotikų dekriminalizavimo klausimas.
– Norėčiau baigti kuo pradėjome: pabėgėlių protrūkį jūs susiejote su politikų negebėjimu numatyti jų priimamų sprendimų pasekmių. Gal pastebit gerų poslinkių šioje srityje?
– Nuomonės nekeičiu, juo labiau kad dėl apgailėtinos užsienio politikos šitaip komplikavosi Lietuvos santykiai su Baltarusija, su Kinija. Susidaro toks vaizdas, kad pirma padaroma, paskui pagalvojama. Tada jau ieškoma, kas užstos, pas ką ieškoti užtarimo.
Sakykit, ar politikai, kurie bando šluostyti nosį galingiausioms pasaulio valstybėms, didvyriškai atidarė Taivano atstovybę, kažkaip nukentėjo dėl to? Nieko panašaus, jie toliau gauna atlyginimus, skraido po paryžius, amerikas, ir papūsk tu jiems.
Kas dėl to kenčia, kas patiria didžiausius nuostolius dėl ekonominio Kinijos spaudimo? Mūsų žmonės, mūsų verslas, priverstas išregistruoti savo įmones iš Lietuvos. O ką pasakė Aušrinė Armonaitė? Juk rizikingos rinkos, anot jos, esą reikėjo patiems galvoti. O kas, jeigu ne šalies valdžios politikai šitas rinkas padarė rizikingomis?
– Iš valdžios laikysenos galima suprasti: nieko tokio, praradimai nedideli.
– Kaip žmogus, vertinantis situaciją iš šalies, manau, kad užsienio politiką pas mus vykdantis užsienio reikalų ministras daro tai, kas tikrai nenaudinga Lietuvai.
– Tokia strategija: parodžius liežuvį slėptis už ES ir NATO nugaros?
– Būtent, prisikalba, prisidaro, o paskui lekia į ES arba į JAV ir ieško užtarimo. Galbūt toks ir yra tikslas – pasirodyti, atkreipti dėmesį į save: koks jis drąsus, protingas, jaunas ir gražus. Tik, deja, šaliai dėl tos drąsos tenka didžiulių nuostolių našta.
Šaltinis: respublika.lt
