„Čia jos su manim daro, aš tai nieko nedarau. Aš neapsimetinėju – dažniausiai sakau tiesą, kurią, galbūt, galima ir nutylėt“, – naujienų portalo lrytas.lt laidoje „JOKIŲ FILTRŲ su Saugirdu Vaitulioniu“, paklaustas, ką jis su moterimis daro, šypsojosi verslininkas Danielius Bunkus (47 m.). Jis atviras – šiuo metu rimtų santykių neieško, o be melo jam gyventi kur kas paprasčiau.
„Rimtų santykių aš neieškau, bet tai nereiškia, kad turiu laikytis celibato. Iš kitos pusės, aš negaliu spjauti į šulinį, kad tikrai to nebus ir kad aš neturėsiu rimtų santykių, kad ir su ta mergina, su kuria tuo momentu kalbuosi. Visko būna“, – svarstė D.Bunkus.
Visos Danieliaus kelyje sutiktos moterys – įspūdingos ir garsios. Iš pradžių D.Bunkus buvo vedęs Ingą Bunkienę, vėliau, 2011-aisiais, susituokė su dainininke Natalija Bunke. Su ja verslininkas augina 12-metį sūnų Kristupą.
2017-aisiais jis pasipiršo socialinių tinklų žvaigždei Viktorijai Siegel, su kuria 2018-aisiais susilaukė dukros Nicole. Tačiau šie santykiai taip ir neišsirutuliojo iki vestuvių – 2020-aisiais V.Siegel užvėrė namų duris, pareiškusi, kad įsimylėjo D.Bunkaus gerą bičiulį Lauryną Suodaitį.
Su savo buvusiomis mylimosiomis D.Bunkus puikiai sutaria. Jis įsitikinęs, kad su vaikų mamomis išlaikyti gerus santykius labai svarbu. Nors prieš trejus metus su V.Siegel verslininkas išsiskyrė dramatiškai, šiandien jie bendrauja vaiko klausimais.
„Visiems tai yra svarbu, bet ne visiems tai gaunasi. Kitas dalykas, dėl Viktorijos, kai aš prieš 2–3 metus sakiau „niekada“, dabar man nėra p***k. Na ką, man dabar apsimesti, kad aš pykstu, kas ten buvo prieš trejus metus? Nesąmonė. Prieš šimtą metų aš visa tai paleidau į orą. Man yra daug paprasčiau, kai būtent dėl vaiko tu gali bendrauti kultūringai ir žmogiškai“, – prasitarė vyras.
Dar prieš V.Siegel paliekant D.Bunkų, jis su L.Suodaičiu puikiai sutarė. Tačiau vyrų draugystė baigėsi, o jie taip ir nesusitiko pasikalbėti.
„Jis visur bijojo mane sutikti. Aš jam siūliau ne kartą susitikti. Gal ir gerai, kad nesusėdom (Juokiasi.). Kad nėra prasmės, apie ką man su juo bendrauti? Pas mane pasaulyje yra daug įdomesnių ir protingesnių žmonių nei jis. Kam man apsikrauti? Aš šiaip gyvenime stengiuosi neapsikrauti“, – kalbėjo D.Bunkus.
Kada įvyko lūžio taškas, kai Danielius su Viktorija pradėjo sutarti? Juk, regis, poros situacijoje tai buvo beveik neįmanoma.
„Kai ji pradėjo pjautis su Suodaičiu, tai buvo dar keli mėnesiai iki jų viešų bajarių, tai kažkaip… Ar tai ji man parašė, ar aš – neatsimenu tos pačios pradžios. Bet aš nusprendžiau, kad viduje visada nešioti tą pyktį, tai užknisantis dalykas. Juolab, kai po tiek laiko tas pyktis tau jau nėra svarbus. Tad pradėjome po truputį bendrauti žmogiškai, kultūringai, tai, ko man reikia, be sekso, viskas normaliai“, – pasakojo Danielius.
Danielius pasižymi aštriu liežuviu: jis ir per garsiąsias V.Siegel skyrybas su L.Suodaičiu socialiniuose tinkluose nevengė dalintis juokingais pasisakymais.
„Turtbūt esu vienintelis žmogus pasaulyje, turintis objektyvią teisę iš jų pasišaipyti. Tad tai aš kartais ir padarydavau. Bet tai nebuvo tai, kad aš žurnalistams skambinu ir sakau, ką galvoju. Tu pats žinai, kaip viskas ten vyksta. Parašai instagrame postą, o už pusvalandžio jis atsiduria naujienų portaluose. Aš tiek esu pripatęs prie tų kišimosi ir viso kito, pas mane tokia skūrą, kad į komentarus gal penkiolika metų nereaguoju. Be to, žinau, kad suformulavęs mintį, ji atsidurs kažkur“, – sakė Danielius.
Danielius apie Viktorijos ir Lauryno skyrybas žinojo anksčiau, nei žiniasklaida.
„Ar aš šyptelėjau? Na, čia dar nėra tokio pragaro, per kurį man reikėjo praeiti. Bet jiem gal atrodo kitaip. Antra vertus, taip kvailai, kaip jie, viešai elgtis nevertėtų. Čia mano nuomonė. Tie konfliktai gali būti, bet kam juos skalbti viešai, tai nežinau…“ – svarstė D.Bunkus.
Tiek su Nicole, tiek su Kristupu Danielius praleidžia labai daug laiko. Su jais jis atostogauja, stengiasi aprūpinti dėmesiu.
„Ne kartą ir Natalija yra pasakius, kad jei man kas atsitiktų, Kristupui būtų didžiausia tragedija. Mintyse jis, visgi, stato mane į pirmą vietą. Galbūt, kad tėtis, galbūt, kad berniukas. Jam tai yra labai svarbu. O Nicole yra mažas meiliukas. Ji vis man sako, kad mane labiau myli, nei aš ją. Ji labai miela mergytė.
Abu vaikai tarpusavyje visada bendrauja. Jei aš pasiimu Nicolę pas save ar į kelionę, tai visada stengiuosi, kad būtų ir Kristupas. Pas juos taip ir yra – brolis ir sesė.
Mums gerai, kad mes gerai sutariame. Su Natalijos Edgaru susiskambiname, suderiname puolimo arba gynybos planus prieš Kristupą. Mes tuos požiūrius susideriname. Tai tos visos žmogiškos vertybės visiems suprantamos. Norisi, kad užaugtų geras, jautrus žmogus, gerai mokytųsi, pagarbiai bendrautų. Visą tai, ką duodame labdarai, stengiamės, kad vaikai matytų, vertintų ir taip darytų užaugę“, – kalbėjo D.Bunkus.
Pastaraisiais metais Danielius susitelkęs ne tik į santykius su vaikais puoselėjimą ar darbus, bet ir aktyviai prisideda prie paramos karo alinamai Ukrainai. Vyras nuo pat kruvinų Rusijos išpuolių pradžios už savo laisvę kovojančiai šaliai ne tik teikia humanitarinę pagalbą, tačiau ir pats kovoja fronte.
„Nuo pat pirmų karo dienų pamačiau ir įsitraukiau. Viena vertus, ten buvo mano pažįstamų, kuriems reikėjo padėti su evakuacija, tada padėjom visiems. Pradėjome važinėti. Manęs klausia, kodėl kariauju už Ukrainą. Aš galiu pasakyti, kad kariauju už Lietuvą, nes jei Ukraina kris, tai tik laiko klausimas, kada mes būsime sekantys. Fronto linijoje yra pragaras, darau viską, kas įmanoma, kad tai neateitų iki mano vaikų, kad sustabdyti juos bent jau kitoje žemėje. Nes jeigu tai ateitų iki mūsų, mes kristume per parą ar per dvi. Visi mąsto, kad čia kažkur kažkas vyksta ir pas mus nebus. Bus, jei mes taip žiūrėsime“, – kalbėjo Danielius.
Ar jis pats dėl savo gyvybės nesibaimina?
„Na, kiek toj jaučio odoj įrašyta, tiek ir gyvensi. Be jokios abejonės, ten rizika didesnė, nei sėdint Vilniuje „Stiklių“ viešbutyje. Bet kita vertus, ten kiti suagumo standartai – kur nelysti, kur pažiūrėti. Viena iš priežasčių, kad jeigu pas mus tai ateitų, geriau tuos praktinius įgūdžius turėti, nei jų neturėti. Antra didžiulė blogybė, kad Lietuva praktiškai neevakuojama valstybė. Vienintelis būdas evakuoti šeimas, tai yra jūra. Kelyje į Lenkyje užtenka pastatyti skersą fūrą ir visa evakuacija ties tuo baigiasi. Mes esame uždaryti aklinai“, – svarstė jis.
Vykdamas į Ukrainą, jis pagalvoja apie savo vaikus. Jie ir yra priežastis, dėl ko Danielius vyksta į karo talžomą šalį.
„Jei mes visi bijosime, nieko nedarysime, tai nieko ir nebus. Su karu ten susitaikai, ten būnant tampa eilinio gyvenimo dalis. Sunku paaiškinti…
Karas tikrai ne kiekvienam. turi būti psichologiškai stiprus. Arba išmoksti, arba turi“, – sakė Danielius.
Komentarai