Nuskambėjus istorijai apie galimą vandens vagystę Seimo nario Justo Džiugelio mamos sklype, vis dar aiškinamasi, kas šioje istorijoje meluoja. Tačiau klausimų kelia ir paties Seimo nario privačių interesų deklaracija.
Mat iki darbo Seime, politikas užsiėmė verslu. Būdamas vieninteliu akcininku, skolindavosi iš savo įmonės, bet paklaustas J.Džiugelis dešimttūkstantinių paskolų nė neprisimena.
Nuo 2012 m. veikianti J.Džiugelio įmonė „ETS LT” užsiėmė elektros dalių ir įrangos prekyba. Tiesa, įmonė keitė pavadinimą, anksčiau ji vadinosi „Easy Solution Group.” Šiuo metu įmonė likviduojama ir, kaip nurodo portalas rekvizitai.lt, turi nedidelę skolą „Sodrai” – 139,30 Eur.
J.Džiugelio privačių interesų deklaracijoje neslepiama, kad politikas yra įmonės akcininkas. Tiksliau, vienintelis akcininkas.
Taip pat deklaracijoje nurodoma, kad įmonei dar veikiant, politikas yra gavęs ne vieną paskolą iš jos. Pavyzdžiui, 2012 m. gauta 30 989 Eur paskola, 2013 m. – 11 585 Eur, 2014 m. – 53 290 Eur.
Prie nė vienos iš jų nenurodyta, kada yra sandorio pabaiga, tad neaišku, ar jos buvo grąžintos.
Paskutinį sandorį su savo įmone J.Džiugelis sudarė jau po Seimo rinkimų, 2016 m. lapkričio 3 d. Pirkimo vertė – 1271 Eur.
O 2017 m. J.Džiugelis gavo 8320 eurų paskolą iš kredito unijos, kurios sandorio pabaigos data jo interesų deklaracijoje nurodyta – 2022 m. balandis.
Sąraše yra ir trys paskolos, gautos iš fizinių asmenų, tad kita sandorio šalis neviešinama. Pavyzdžiui, 2014 m. gauta 50 000 Eur paskola iš fizinio asmens.
Sandorio pabaigos data – 2018 m. 2014 ir 2015 m. gautos dar dvi paskolos po 10 tūkst. Eur, bet sandorio pabaigos jau nenurodytos. Visos trys sutartys sudarytos žodine tvarka.
Sprendžiant iš Registrų centro informacijos, J.Džiugelio įmonėje buvo ir gerų, ir blogų laikų. Įmonė buvo įkurta 2012 m., pirmais metais nurodytas grynasis pelnas siekė 95 604 litus, 2013 m. – 266 285 litus, o jau 2014 m. nurodomas nuostolis – 48 064 litai, 2015 m. nuostolis – 8321 Eur, 2016 m. -5 653 Eur.
Nuo tada, kai J.Džiugelis direktoriumi paskyrė kitą žmogų, įmonės veikla tarsi sustojo. 2016 m. nurodytos pardavimo pajamos siekė tik 219 Eur, kai prieš metus – 63 460 Eur.
Paskolos seniai užmirštos
„Vakaro žinių” klaustas apie iš savo įmonės gautas paskolas, Seimo narys jų neprisiminė.
– Jūsų privačių interesų deklaracijoje matyti, kad keletą metų vis gaudavote paskolų iš savo įmonės. Kam skolinatės tokias sumas? – „Vakaro žinios” paklausė Seimo nario, konservatoriaus Justo DŽIUGELIO.
– Paskolos?
– Taip, iš Jūsų įmonės „ETS LT”.
– Aš turėjau tą įmonę iki tampant Seimo nariu. Bet tapus Seimo nariu, 2016 m. nevykdau jokios veiklos.
– Bet akcininku esate iki šiol?
– Ta įmonė yra išregistruota.
– Išeina, kad akcininku buvote iki rinkimų?
– Taip.
– Įmonė kurį laiką dirbo į nuostolį.
– Įmonė dirbo įvairiai, bet nuo 2016 m. aš nevadovauju jokioms įmonėms ir nieko nedarau su verslu apskritai. Nuo 2016 m. nesu susijęs su jokiais juridiniais asmenimis.
– Bet iki tol, 2012 m. gavote 30 989 Eur paskolą, 2013 m. – 11 585 Eur, 2014 m. – 53 290 Eur.
– Aš dar kartą sakau, kad iki 2016 m. vykdžiau įvairias veiklas, bet nuo 2016 m. nevykdau jokių verslų ir įmonei po to vadovavo kitas žmogus, aš perleidau visas akcijas ir nesu savininkas ir akcininkas.
– Paskutinis sandoris su šia įmone sudarytas jau po Seimo rinkimų – 2016 m. lapkričio 3 d.
– Reikėtų pasitikslinti deklaracijas, bet įmonės veiklų netvarkau nuo Seimo rinkimų.
– O iki rinkimų gautos paskolos kam buvo skirtos?
– Toje įmonėje buvo vykdoma įvairi veikla. Aš dabar jau nebeprisimenu, kas buvo tokiais metais.
– Pavyzdžiui, 2014 m. įmonėje deklaruotas -48 064 litų nuostolis, bet tais pačiais metais jūs gavote iš įmonės 53 290 Eur paskolą. Kaip tai įmanoma?
– Šiuo metu tikrai negaliu pakomentuoti deklaracijų už 2012, 2013 ar 2014 metus. Buhalteriją veda buhalteriai, reikėtų jų klausti, jeigu tai yra dar aktualu.
Bet, kaip minėjau, versle nedirbu net ne nuo 2016 m., o nuo 2015 m., kai pradėjau rinkiminę kampaniją.
Konfidenciali informacija
„Vakaro žinios” susisiekė su įmone, kuri nurodyta buvusios Seimo nario įmonės finansinėse ataskaitose, kad sužinotų daugiau informacijos apie pamirštas politiko paskolas. Pavyzdžiui, ar jos grąžintos, su kokiomis palūkanomis buvo paskolintos.
Tačiau įmonės atstovė griežtai pasakė, kad jokios informacijos neatskleis. „Jūs gal juokaujate? Tikrai nieko neinformuosiu. Jokio (grąžinimo – aut. past.) termino, nieko nesakysiu. Tai yra konfidenciali mano kliento informacija”, – nurodė įmonės atstovė.
Taip pat norėjome susisiekti su dabartiniu įmonės „ETS LT” vadovu, tačiau oficialiai nurodytas direktoriaus kontaktas vis dar yra paties J.Džiugelio mobilaus telefono numeris.
Komentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ:
– Ar normalu, kai įmonė suteikia paskolas savo vieninteliam savininkui?
– Taip, įmonės gali suteikti paskolas akcininkams, fiziniams asmenims. Nėra jokių apribojimų.
Vienintelis mokestinis dalykas yra toks, kad suteikdamas paskolą, už ją turi paprašyti palūkanų rinkos kainomis.
Jeigu įmonė palūkanų nepaprašo, tuomet tam, kuris gavo beprocentę paskolą, skaičiuojamos pajamos natūra.
Palūkanos gali būti mokamos kiekvieną mėnesį, gali būti mokamos grąžinimo pabaigoje.
Nieko baisaus nėra, bet kartais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina įmones, kelia klausimą, ar tai tikrai paskola?
Ypač, kai yra vienintelis akcininkas, būna atvejų, kad tokius sandorius VMI apibūdina kaip dividendų išmokėjimą, jeigu matoma, kad įmonė turėjo uždirbti pelną ir faktiškai tai yra pelno paėmimas.
Dažnai taip nutinka, kai paskolos būna ilgos trukmės. Pavyzdžiui, skolinama 50 ar 100 metų, bet nustatoma, kad palūkanos bus sumokėtos kažkada.
Pavyzdžiui, grąžinus paskolą, o paties grąžinimo judesio nematyti. Tuomet VMI gali manyti, kad tai iš tiesų nėra paskola, bet tai yra dividendų išmokėjimas. Nes paskolai mokesčių nėra, o dividendai apmokestinami 15 proc.
Norint pabėgti nuo to mokesčio, kartais forminamos paskolos. Bet negalima sakyti, kad tai taisyklė. Nėra taip, kad visos paskolos pakeičiamos į dividendus, bet yra tam tikri išimtiniai atvejai.
– Įmonėje deklaruotas -48 064 litų nuostolis, bet tais pačiais metais vienintelis akcininkas gauna iš įmonės 53 290 Eur. paskolą. Įmanoma pasiskolinti iš nuostolį turinčios įmonės?
– Galima. Jeigu įmonė vienais metais uždirbto milijoninį pelną, o kitais metais buvo minuse pusę milijono. Vis tiek galima pusę milijono pasiskolinti, padengus nuostolį dar liko pusė milijono.
Be to, įmonė galėjo gauti paskolas iš kitų asmenų, galėjo gauti avansus ir galbūt pinigų turėjo.
Įsivaizduokite, kad turite asmeninį verslą, kurio sąskaitoje yra pinigų ir jums reikia paskolos. Imant iš banko, būtų daug kliūčių, ar tuomet ne geriau pasiskolinti iš savo įmonės tomis pačiomis sąlygomis?
– Turbūt pati iš savęs ilgai nereikalaučiau skolą atiduoti…
– Tuomet ateina VMI ir žiūri, kokia tai paskola, kokie numatyti grąžinimo terminai. Jeigu „iki pareikalavimo” ar „neterminuota”…
Praktikoje jau yra tokių atvejų, kai VMI sako, kad tai faktiškai jau yra ne paskola, o dividendų išmokėjimas ir tai turi būti apmokestinta kaip dividendų išmokėjimas. Bet tai reikia įrodyti.
Taip pat sunkina situaciją tai, kai įmonėje yra minusas.
Tokiu atveju Akcinių bendrovių įstatymas draudžia mokėti dividendus, tad tokiu atveju ir gautos paskolos net VMI negali apibūdinti kaip dividendų.
Komentarai