Jokiomis aplinkybėmis neatsakykite į šį numerį. Prarasite savo pinigus!

Telefoninių sukčių banga auga, o nusikaltėlių metodai tampa vis gudresni.

Netikri skambučiai gali būti maskuojami kaip įprasti bankų, operatorių ar policijos skambučiai, o tai, deja, padidina riziką prarasti pinigus vos po kelių pokalbio sekundžių. Kaip atpažinti telefoninįš sukčių?

Pastaraisiais mėnesiais kilo nauja telefoninių sukčių banga. Nusikaltėliai dabar naudoja ne tik egzotiškus prefiksus, bet ir apsimetinėja bet kokiu numeriu, įskaitant banko, policijos ar operatoriaus telefono numerį. Tai reiškia, kad net jei ekrane pasirodo pažįstamas, gana „saugus“ numeris, praktiškai tai negarantuoja, kad skambina iš teisėtos įstaigos.

Vis dėlto vis dar yra konkrečių šalių kodų, kurių geriausia vengti. Įtartiniausi skambučiai su prefiksais:

• +373 (Moldova)
• +383 (Kosovas)
• +216 (Tunisas)
• +252 (Somalis)
• +223 (Malis)
• +93 (Afganistanas)
• +63 (Filipinai)
• +994 (Azerbaidžanas)

Tai vadinamieji wangiri skambučiai, kurių metu nusikaltėliai skambina tik akimirkai, tikėdamiesi, kad perskambinsite iš smalsumo. Tada skambutis nukreipiamas į padidinto tarifo numerį, už kurį iš karto pradedamas skaičiuoti mokestis, kartais siekiantis net kelis eurus už minutę.

Tačiau vis didėjančia problema tampa apsimetinėjimas numeriu, arba skambučiai, kurie atrodo kaip lietuviški.

Sukčiai gali „apsimesti“ bet kokiu numeriu, ir šis metodas lėmė didžiausią sukčiavimo atvejų skaičių 2025 m., nes telefono numeris atrodo visiškai patikimas. Tokie skambučiai paprastai apima pranešimus apie tariamą sąskaitos blokavimą, įtartiną operaciją, duomenų nutekėjimą arba „skubaus patvirtinimo“ poreikį.

Situacijos, kai skambinantysis prašo SMS žinutės kodo, banko prisijungimo duomenų arba ragina „įsidiegti saugumo programėlę“, turėtų kelti ypatingą nerimą. Joks bankas, vyriausybinė įstaiga ar policija neatlieka tokio patikrinimo telefonu. Todėl, jei pokalbis pradeda pakrypti šia linkme, beveik neabejotina, kad tai sukčiavimas.

Ką daryti, jei sulaukėte įtartino skambučio arba įtariate, kad tai sukčiavimas?

Jei skambutis pradeda atrodyti įtartinas, pavyzdžiui, kažkas reikalauja mūsų informacijos, spaudžia mus greitai priimti sprendimus arba tvirtina bandantis „sutaupyti pinigų“, geriausia jį kuo greičiau nutraukti.

Jei skambinantysis apsimetė esąs iš banko, policijos, Sodros ar kitos įstaigos, verta patiems paskambinti oficialia linija ir paklausti, ar bandymas susisiekti buvo tikras. Tokiu būdu vos per kelias minutes galėsite patvirtinti, kad tai buvo netikras skambutis.

Tačiau jei buvo pateikti asmens duomenys, pvz., banko kortelės numeris, SMS kodai arba internetinės bankininkystės duomenys, būtina imtis nedelsiant veiksmų.

Pirmiausia susisiekite su savo banku ir praneškite apie galimą sukčiavimą. Tada, jei reikia, pakeiskite slaptažodžius, atšaukite kortelę arba užblokuokite banko sąskaitą. Taip pat verta pranešti apie tai policijai.

Jei numeris atrodo ypač įtartinas, taip pat galite apie jį pranešti savo operatoriui; kai kurios telekomunikacijų bendrovės blokuoja tokius skambučius, jei yra daug signalų.