Putinas užsipuolė NATO vadovą: gal skaityti nemokate? (10)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Maskvoje surengė tradicinę „Tiesioginę liniją“ ir apie 4,5 valandos atsakinėjo į žiniasklaidos atstovų bei gyventojų klausimus įvairiomis temomis.

Visų pirma V. Putinui buvo užduotas klausimas „karas ar taika“.

Kol kas, tvirtino V. Putinas, Ukraina nepasirengusi sutikti su karo nutraukimo sąlygomis, kurias bando primesti Maskva.

Netrukus Rusijos prezidentas prisiminė 2014 metų įvykius: jo teigimu, Kyjivas atsisako taikiai užbaigti karą. V. Putinas pridūrė, kad Kremliaus iš Ukrainos visgi gauna signalų dėl Kyjivo pasirengimo vystyti dialogą.

V. Putinas taip pat gyrėsi Rusijos pasiekimais fronte – esą „Rusijos kariuomenė juda į priekį visomis kryptimis, o priešas traukiasi“.

„Esu įsitikinęs, kad iki šių metų pabaigos mes dar sulauksime naujų pergalių“, – pridūrė jis, vardydamas Ukrainos miestus, į kuriuos taikosi jo armija.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo įrašą iš Kupjansko V. Putinas pavadino klastote.

„Jis yra menininkas, ir menininkas, beje, talentingas, sakau tai be jokios ironijos, – sako V. Putinas ir toliau pasakoja apie tariamus Rusijos kariuomenės laimėjimus Kupjanske. „Na, kam stovėti ant slenksčio? Užeik vidun“, – kalbėdamas apie V. Zelenskio vaizdo įrašą pareiškė V. Putinas.

V. Zelenskis anksčiau sakė, kad jo kreipimasis, įrašytas iš Kupjansko Charkivo srityje, turėjo reikšmingos įtakos tarptautiniams partneriams, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas. Jis tai sakė paklaustas, ar partneriai matė jo kreipimąsi ir ar suprato, kad V. Putinas meluoja apie padėtį fronte, ar kreipimasis turėjo įtakos deryboms.

Kreipimasis „turėjo labai didelį poveikį tiek amerikiečiams, tiek europiečiams“, atsakė V. Zelenskis.

„Visi tai labai gerai įvertino, įskaitant mūsų karius, ir tai, kad aš pats asmeniškai ten buvau. Tai padarė galą naratyvui, kai Putinas vėl meluoja apie naujai okupuotas teritorijas, ir paveikė mano pokalbius su amerikiečiais. Tai taip pat turėjo labai didelį poveikį diskusijoms su europiečiais“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas paskelbė kreipimąsi iš Kupjansko gruodžio 12 dieną. Prieš tai Rusija teigė kontroliuojanti šį svarbų Rytų Ukrainos miestą.

Pareiškimai, neatitinkantys tikrovės

V. Putinas pasakodamas apie situaciją fronte kalbėjo praktiškai tą patį prieš dvi dienas kalbėjo ir gynybos ministras Andrejus Belousovas, pastebi BBC karo korespondentas Pavelas Aksionovas.

Anot Rusijos prezidento, Siversko miestas užimtas, Rusijos pajėgos juda į vakarus. Jis pridūrė, kad užimtas ir Ukrainos Kupjanskas, galutinai perėjęs į Rusijos kariuomenės rankas. Nors abiejuose miestuose vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, Siverskas iš tikrųjų praktiškai kontroliuojamas rusų, pastebi korespondentas. O Kupjanske situacija sudėtingesnė – mieste verda mūšiai, rusų pajėgos apsuptos Ukrainos gynėjų.

Kaip teigė V. Putinas, Rusijos pajėgos užėmė jau 50 proc. Huliajpolės miesto, tačiau informacija iš paties miesto jo žodžių nepatvirtina. Nepatvirtinti ir V. Putino teiginiai apie Vovčansko kontrolę, dėl kurio vis dar vyksta kova.

ES šalis pavadino plėšikėmis

V. Putino teigimu, Europos Sąjungos pastangos finansuoti Rusijos priešą „turės rimtų padarinių“ ir palygino susijusias šalis su plėšikais, besigviešiančiais Rusijos turto.

„Tai apiplėšimas… Padariniai plėšikams bus labai rimti“, – sakė V. Putinas. Rusijos prezidento teigimu, Europos Sąjungos šalių, dėl paskolos Ukrainai papildomai naštai pasmerkiančių savo biudžetus, „laukia rimti sunkumai“.

Anot V. Putino, konfiskavusi Rusijos turtą Europa esą pamins pasitikėjimą eurozona, nes „pradėjus taip elgtis, kelio atgal nebus“.

Rusijos prezidentas tikino, neva jo šalies finansinė situacija valstybės skolos klausimu geresnė nei Prancūzijos. Rusija gins savo interesus teismuose – ten, kur teisingumas nepriklausomas nuo politinių sprendimų.

Anot V. Putino, anksčiau ar vėliau Europa privalės Rusijai grąžinti, ką pavogusi.

Klausimą uždavė JAV žurnalistas

Amerikiečių kanalo NBC žurnalistas taip pat uždavė V. Putinui klausimą. Jis paklausė Rusijos prezidento, ar šis jaus atsakomybę dėl rusų mirčių 2026 metais, jeigu atmes JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą.

Rusijos prezidentas atsakydamas pareiškė, esą „ne mes pradėjome tą karą“.

Anot V. Putino, jis labai vertina D. Trumpo taikos iniciatyvas.

Prieš viršūnių susitikimą Ankoridže buvo sutarta dėl kompromisų, bet dabar „kamuolys Kyjivo ir jo rėmėjų Europoje rankose“. „Mes nieko neatmetame“, – sakė V. Putinas.

Putinas: Rusija nieko nepuls, jei su ja bus elgiamasi pagarbiai

V. Putinas tikino , kad Rusija nepuls kitų šalių, jei su ja bus elgiamasi „pagarbiai“, atmesdamas nuogąstavimus, kad Maskva kelia grėsmę rytinių NATO valstybių saugumui.

„Jūs paklausėte: ar bus naujos specialiosios karinės operacijos? Nebus jokių operacijų, jei elgsitės su mumis pagarbiai, jei paisysite mūsų interesų, kaip mes nuolat stengėmės paisyti jūsiškių“, – kalbėdamas per savo kasmetinę spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija, sakė V. Putinas.

Terminu „specialioji karinė operacija“ V. Putinas vadina Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Užsipuolė NATO vadovą: gal skaityti nemokate?

Rusijos prezidentas taip pat apkaltino NATO generalinį sekretorių Marką Rutte tariamu nesiskaitymu su pagrindinės Aljanso šalies – JAV – pozicija dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Kalbėdamas apie naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją, Rusijos prezidentas pažymėjo, kad „joje Rusija nėra įvardyta kaip priešė, kaip taikinys, o NATO generalinis sekretorius ruošiasi su mumis kariauti“. „Kas čia dabar, gal nemokate skaityti?“ – „Tiesioginės linijos“ metu paklausė V. Putinas.

Rusijos lyderis pažymėjo: „Kodėl jūs nuteikinėjate NATO, ruošiate karui su Rusija? Jeigu pagrindinė NATO valstybė narė mūsų nelaiko priešininkais ir priešais?“

Taip pat Rusijos prezidentas suabejojo, ar M. Rutte tinkamas NATO generalinio sekretoriaus pareigoms eiti. „Tai tiesiog, net nežinau, profesinio pasirengimo lygis šiuo atveju yra nepakankamas, reikia rimčiau atsižvelgti į savo pareigas, apdairiau elgtis“, – sakė V. Putinas.

Anot jo, „tai, beje, susiję ne tik su generaliniu sekretoriumi, bet ir su daugeliu kitų nacionalinių lyderių“.

Kelias valandas atsakinėjo klausimus

V. Putinas penktadienį 4,5 valandos atsakinėjo į klausimus įvairiomis temomis.

Šiais metais žiniasklaidos renginys vėl buvo derinamas su televizijos laida „Tiesioginė linija“, per kurią Rusijos piliečiai gali skųstis dėl savo problemų, prašyti Kremliaus vadovo jas spręsti ir uždavinėja jam kitus klausimus.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad iš anksto gavo daugiau nei 2 mln. klausimų. Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas renginiui ruošiasi nuo trečiadienio.

Daugybė iššūkių, kuriuos patiria šalis, įskaitant skurdą ir socialinius sunkumus, skundus dėl sveikatos priežiūros ir prastos infrastruktūros, yra pasikartojančios temos per renginį, visoje Rusijoje transliuojamą per televiziją ir naujienų svetaines.

Karas Ukrainoje taip pat yra svarbi tema nuo tada, kai Maskva 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją.

V. Putinas naudojasi televizijos transliuojamu renginiu, kad pristatytų save kaip rūpestingą lyderį ir problemų sprendėją. Pernai jo pasirodymas truko beveik keturias su puse valandos.

Pareikalavo, kad renkant Kyjivo vyriausybę galėtų balsuoti ir Rusijoje gyvenantys ukrainiečiai

Kaip rašo ELTA, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad teisę balsuoti rinkimuose, kurie galėtų įvykti Ukrainoje, turėtų ir Rusijoje gyvenantys šios kaimyninės šalies, prieš kurią jis vis dar vykdo niokojantį karą, piliečiai.

„Ukrainos valdžia pagaliau turi tapti teisėta, o tai neįmanoma be rinkimų“, – penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė Kremliaus vadovas.

V. Putino teigimu, Rusija yra pasirengusi svarstyti dalinį ugnies nutraukimą. Tačiau tuo pačiu metu jis pareikalavo, kad būtų užtikrintos į Rusiją pabėgusių ukrainiečių balsavimo teisės. V. Putino skaičiavimu, jų jo šalyje yra nuo 5 iki 10 milijonų.

V. Putinas nuo praėjusių metų reikalauja, kad Ukrainoje būtų surengti nauji rinkimai, aiškindamas, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nebėra teisėtas, nes jo penkerių metų kadencija baigėsi 2024 m. gegužę.

Pats V. Putinas pakeisdamas Rusijos konstituciją užsitikrino sau penktąją kadenciją prezidento poste.

Naujų rinkimų Ukrainoje reikalauti neseniai ėmė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Nors Ukrainoje jau daugiau nei trejus su puse metų galioja karo padėtis, įvesta po to, kai 2022 m. vasarį V. Putinas įsakė pradėti plataus masto invaziją, kuriai esant bet kokius rinkimus šalyje rengti draudžiama, V. Zelenskis neseniai pareiškė esąs pasirengęs leisti surengti rinkimus. Jis sakė, kad paprašys parlamento atlikti tam būtinus teisės aktų pakeitimus. Tačiau šį pažadą jis susiejo su reikalavimu nutraukti ugnį.

Pasak V. Putino, reikalavimas užtikrinti saugumą per rinkimus yra taktika dėmesiui nukreipti. Jis teigė, kad Rusija praėjusiais metais surengė rinkimus į parlamento žemutinius rūmus – Valstybės Dūmą – ir be išankstinio ugnies nutraukimo.

Tačiau jis sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti saugumo priemones rinkimų metu. Pavyzdžiui, jis pasiūlė, kad Rusija galėtų nepulti Ukrainos, kol vyksta balsavimas.

Putinas: atakos prieš rusų tanklaivius netrikdo tiekimo

Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivius, pasak Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, kol kas negriauna Rusijos energijos eksporto sistemos. Tačiau šios atakos lėmė didesnius draudimo kaštus ir kelia papildomą grėsmę, sakė V. Putinas per televiziją transliuotoje metinėje spaudos konferencijoje.

„Atsakas iš mūsų pusės bet kokiu atveju bus“, – pažymėjo V. Putinas. Jis reagavo į žiniasklaidos pranešimus, kad Ukrainos bepilotis Viduržemio jūroje smogė Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviui. Anot ukrainiečių žiniasklaidos, kuri remiasi ryšiais Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), ši speciali operacija pavyko už daugiau kaip 2 tūkst. km nuo Ukrainos.

SBU pastaruoju metu ne kartą jūriniais dronais atakavo tanklaivius, kilo sprogimų ir gaisrų laivuose. Ukraina atakuoja Rusijos naftos pramonę, įskaitant saugyklas ir perdirbimo gamyklas, nes Maskvai įplaukos iš energijos išteklių pardavimo svarbios karo finansavimui.