Keistas praeities tabu: kodėl SSRS buvo draudžiama dieną net atsigulti ant lovos

SSRS laikais tarp žmonių gyvavo gajus ir gana specifinis prietaras: dieną sėstis ant paklotos lovos buvo griežtai draudžiama. Ši taisyklė buvo perduodama iš kartos į kartą ir tapo neatsiejama sovietinės buities kultūros dalimi.

Kaip praneša OBOZ.UA, tie, kurie pažeisdavo šį draudimą, neretai būdavo gąsdinami mistinėmis pasekmėmis. Dažniausiai buvo sakoma, kad prisėdus ant paklotos lovos dieną galima „iššvaistyti visą savo miegą“, o vėliau kentėti nuo nemigos.

Didesniam įtikinamumui, ypač auklėjant vaikus, būdavo sugalvojamos ir baisesnės pasekmės – esą toks elgesys gali prisišaukti sunkią ligą, mat gulėti lovoje vidury dienos leidžiama tik ligoniams. Tikrovėje šio draudimo priežastys buvo visiškai praktiškos.

Kodėl SSRS buvo draudžiama sėstis ant paklotos lovos

Už mistinių perspėjimų slėpėsi visiškai realios buitinės problemos, susijusios su deficitu, gyvenimo sąlygomis ir to meto gyvenimo būdu.

Už baisių prietarų slėpėsi paprasta higiena

Ankštų sovietinių butų sąlygomis vienas kambarys dažnai tarnaudavo ir kaip miegamasis, ir kaip svetainė, kurioje būdavo priimami svečiai. Lovos užvalkalas saugojo švarią patalynę nuo dulkių. Būtent todėl sėstis ant jo su lauko drabužiais ar net naminiu chalatu, su kuriuo ką tik buvo gaminamas maistas, buvo laikoma nepriimtina.

Kodėl šeimininkės saugojo paklotą lovą

Kruopščiai paklota lova su lygiai sudėtomis pagalvėmis ir idealiai išlyginta antklode buvo baigto rytinio tvarkymosi ir namų tvarkos simbolis. Kad pasiektų tokį rezultatą, šeimininkės sugaišdavo nemažai laiko ir jėgų, todėl bet koks bandymas prisėsti ant lovos akimirksniu sugadindavo jų darbo vaisius. Demonstruojant pagarbą šeimininkės darbui, ant paklotos lovos tiesiog nesėsdavo.

Kodėl dienos poilsis buvo laikomas tinginystės ženklu

Sovietinėje visuomenėje žmogus, kuris vidury dienos atsisėsdavo ar atsiguldavo ant lovos, neretai būdavo vertinamas kaip tinginys. Kadangi tiesioginės pastabos ne visada veikdavo tiek vaikus, tiek suaugusius, istorijos apie miego praradimą ar ligas tapo patogia auklėjimo priemone. Taip šeimos nariai buvo pratinami iki pat vakaro laikytis atokiau nuo paklotos lovos.