Perspėja, kad į Lietuvą atslenka žiaurūs potvyniai – ragina ruoštis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.

Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis. Aplinkos apsaugos agentūra yra parengusi interaktyvius žemėlapius. Juose pavaizduotos teritorijos, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Kaip apsisaugoti / elgtis?

• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją;

• nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu;

• nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių;

• jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką;

• pasiruoškite galimam potvyniui.

Kaip ruošiasi gelbėtojai ir gyventojai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Šiomis dienomis vietomis atšilimas iki 0 laipsnių, ar tai sukelia kažkokius potvynių pavojus?

E. Trunovas: Mes vadovaujamės hidrometeorologijos tarnybos rekomendacijomis. Pagal šiuo metu turimus duomenis, kažkokio staigesnio potvynio ar pavojaus, kad vandens gali staiga žymiai padaugėti, kol kas nenusimato.

Ar yra vietos, į kurias konkrečiai atkreipiate dėmesį labiau?

E. Trunovas: Taip, pasitaiko periodiškai labiausiai patvinstančios vietos. Tai Nemuno žemupys, ties Nerimi yra tokių vietų. Kitose savivaldybėse šalia Vilniaus, pavyzdžiui, Grigiškėse kartais patvinsta upė. Tos savivaldybės daugiau mažiau žino vietas, kurios yra probleminės. Dabar pats laikas tam ruoštis.

Kaip ruoštis ir ką turėtų daryti savivaldybės?

E. Trunovas: Kadangi tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės turi organizacinę struktūrą ekstremalioms situacijoms valdyti, todėl šita infrastruktūra ir turėtų būti aktyvuota. Operacijų centrai, kuriuose susirenka visų atsakingų tarnybų atstovai ir vertina savo galimybes, parengtį, pasiruošia priemones, imasi tam tikrų organizacinių priemonių.

Praeitą savaitę departamentas inicijavo atsakingų valstybės institucijų pasitarimą. Taip pat pasikvietė ir kreipėsi į savivaldybes. Perdavė visą būtiną informaciją, rekomendavo surinkti operacijų centrus ir aptarti pasirengimą potvyniams.

Kaip ir kam ruošiasi gelbėtojai?

E. Trunovas: Pirmiausia, hidrometeorologijos situacijos stebėjimas, fizinė žvalgyba, nuvažiavimas į vietą, pasižiūrėjimas, bendravimas tiek su atsakingais savivaldos atstovais, tiek su gyventojais, aukšto pravažumo techninių priemonių parengimas.

Kokie žmonių veiksmai ir klaidos jums sukelia didžiausias problemas?

E. Trunovas: Geriausia, kad žmonės įvertintų pavojų ir atsižvelgtų į rekomendacijas, kurios yra teikiamos. Taip padėtų ir sau, ir tarnyboms, kurios tuo metu ir taip darbo turės nemažai. Tie žmonės, kurie gyvena užliejamose potvynio zonose, jau daugiau mažiau žino, kas tai yra ir kaip tam reikėtų rengtis. Dabar yra geras laikas pradėti ruoštis.

Kaip galima atnaujinti žinias? Kokios yra esminės rekomendacijos žmonėms?

E. Trunovas: Yra keli elgesio modeliai. Saugiausia ir labiausiai rekomenduojama evakuotis, iš anksto palikti užtvindomą vietą, persikelti gyventi į kitą, kol potvynis neatslūgs. Jeigu nusprendžiama likti, tada visa eilė rekomendacijų yra.

Prieš prasidedant potvyniui, reiktų iš anksto pasiruošti plaukiojimo priemonę, gali būti valtis, plaustas, pasirūpinti neperšlampama apranga, pagalvoti, kaip reikės judėti užlietoje teritorijoje, iš anksto pasirūpinti maisto produktais ir vandeniu. Rekomenduojama bent 10 parų turėti negendančių maisto produktų.

Taip pat pasirūpinti vaistais, apšvietimo priemonėmis: žibintais, žvakėmis, degtukais. Pasirūpinti kuru, turėti mobilųjį telefoną ir įkrovimo priemones. Jeigu būtų sodybos ar namo teritorija užlieta ir teritorijoje yra laikomi gyvuliai, reiktų perkelti juos į aukštesnes vietas arba tas vietas gerai paruošti.

Išjungti nereikalingus elektros prietaisus, elektros laidus reikėtų izoliuoti, pasirūpinti žemesnėse vietose laikomais daiktais, iš rūsių išnešti maisto atsargas. Lengvesnius daiktus, kuriuos įmanoma, perkelti į viršutinius aukštus, pastoges ir panašiai.

Taip pat svarbu ir šuliniai. Juos kiek įmanoma labiau reikėtų užsandarinti, pasirūpinti, kad nebūtų užliejamoje vietoje kažkokių trąšų, pesticidų, ką vanduo galėtų išplauti. Tai yra pagrindinės rekomendacijos.