Rasai prabilus apie patirtą siaubą priėmimo skyriuje Lietuvoje – ligoninės reakcija (4)

Rasa Levickaitė-Šerpytienė neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo patirtimi Tauragės ligoninėje, kur ankstyvą rytą kreipėsi į priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių pajutusi stiprius apsinuodijimo simptomus. Moteris teigė, kad pagalbos teko laukti ilgiau nei valandą, o patirtis paliko ne tik išgąstį, bet ir nusivylimą.

Sureagavus į susidariusią situaciją, Tauragės ligoninės atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu ligoninėje vyksta vidinis tyrimas, vertinamos faktinės aplinkybės, darbuotojų veiksmai ir paslaugų organizavimas.

Į situaciją sureagavo ir Tauragės ligoninės atstovai

VšĮ Tauragės ligoninės Direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Lingaitis priminė, kad priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje paslaugos teikiamos pagal medicininio rūšiavimo principus, todėl laukimo laikas gali skirtis priklausomai nuo situacijos, o tyrimas bus baigtas per teisės aktų nustatytą terminą – 20 darbo dienų.

T. Lingaitis taip pat pridūrė, kad ligoninė yra susipažinusi su socialiniuose tinkluose paskelbta informacija apie pacientės apsilankymą priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje.

„Informuojame, kad šiuo metu ligoninėje yra sudaryta komisija, kuri atlieka šio atvejo vertinimą – analizuojamos faktinės aplinkybės, darbuotojų veiksmai ir paslaugų organizavimas. Kol vyksta vidinis tyrimas, išankstinių vertinimų ar komentarų dėl šios situacijos detaliau komentuoti negalime.

Atkreipiame dėmesį, kad priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos vadovaujantis medicininio rūšiavimo principais, kurie taikomi visame pasaulyje ir yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Todėl pagal rūšiavimo principus ir teisės aktų reikalavimus laukimo laikas gali būti ilgesnis nei 120 minučių.

Ligoninė nuolat siekia užtikrinti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, analizuoja procesus bei imasi priemonių jų tobulinimui.

Vidinis tyrimas bus atliktas per teisės aktų nustatytą terminą – 20 darbo dienų“, – komentavo jis.

Pribloškė medikų požiūris skubiosios pagalbos skyriuje

Moteris su naujienų portalu tv3.lt anksčiau sutiko pasidalinti apie savo patirtį priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje Tauragės ligoninėje.

„Tyla už stiklinių durų!

Valanda ir pusė vilties Tauragės ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje:

Ankstyvas rytas Tauragėje. Skausmingas apsinuodijimas vakarykščiame Kauno restorane viską apvertė aukštyn kojomis. Teko sulaukus rytmečio kreiptis į Tauragės ligoninės priėmimo –skubios pagalbos skyrių (norėčiau „skubios“ rašyti kabutėse).

Kiekviena minutė automobilyje pakeliui į priimamąjį atrodė kaip amžinybė, o galvoje pulsavo viena mintis: „Tik pasiekti medikus, ir viskas bus gerai“.

Įžengus pro priimamojo duris, pasitiko sterilus, šaltas apšvietimas ir tas specifinis ligoninės kvapas, kuris kartu ir ramina, ir kelia nerimą. Registracija praėjo mechaniškai – asmens duomenys, parašas. Jauna medikė tik sudejavo, kad „dar viena…“. Registracijos darbuotoja tik pralemeno – „palauks…“

„Laukite“, – nuskambėjo trumpa komanda.

Sustingęs laikas.

Praėjo dešimt minučių. Tada dvidešimt. Laikrodis telefone, atrodo, tyčia delsė mušti sekundes. Viena valanda ir dešimt minučių – tiek laiko praleidau kovoje su kylančiu pykinimu ir silpnumu, kol aplinkoje tai susiburdavo, tai išsklisdavo personalo balsai. Jaučiausi ne kaip pacientė, kuriai reikia skubios pagalbos, o kaip nematomas šešėlis, palikta kambarėlyje, kurio lempų šviesa akino ir dar labiau pykino.

Eisiu klausti. Pasiryžau. Išslinkau iš kambarėlio iki langelio – „aš laukiu jau valandą ir dešimt minučių, man reikia pagalbos, man labai bloga…“ Tikėjausi užuojautos ar bent skubos, tačiau atsakymas smogė stipriau nei ligos simptomai: „Aš apie jus nieko net nežinau.“

Šie žodžiai nuskambėjo kaip nuosprendis. Sistema mane „suvirškino“ ir pamiršo. Visi tie popieriai, temperatūros matavimas ir registracija tiesiog išgaravo kažkur tarp stalų ir kompiuterių ekranų.

Paskutinis lašas!

Dar dvidešimt minučių sėdėjau viltyje, kuri blėso su kiekvienu šaltu prakaito lašu. Galiausiai, supratusi, kad pagalba čia neateis, o laikas tiesiog tirpsta be rezultato, pakilau. Išėjau pro tas pačias stiklines duris į Tauragėje bundantį rytą – be vaistų, be diagnozės, bet su karčiu suvokimu, kad šioje įstaigoje žmogaus būsena yra tik eilutė, kurią kažkas pamiršo perskaityti.

Labai gaila, kad teko tai patirti. Tokios situacijos yra ne tik apmaudžios, bet ir pavojingos sveikatai. Beje, per tą ilgai išsitęsusį laiką į priimamąjį neatėjo nė vienas naujas pacientas……

Matyt bijo išgirsti „Laukit…..“, – rašoma įraše.