Svarbu visiems: štai kaip apmokestinamos per Kalėdas gautos dovanos

Kalėdos – dovanų metas, kai jomis keičiasi ne tik mylimieji ar šeimos nariai, bet ir draugai, kaimynai ar kolegos. Vis tik džiaugdamiesi šventėmis ar gautais brangiais daiktais žmonės neretai pamiršta, kad už juos gali tekti sumokėti mokesčius.

Specialistai primena, kad deklaruojamos ir apmokestinamos turi būti ir nepilnamečiams skirtos dovanotos. Taip pat tam tikrais atvejais dovanas galima teisiškai susigrąžinti, taigi jas gali tekti grąžinti.

Kada mokesčių už dovanas mokėti nereikia

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė primena, kad kai kuriais atvejais už gautas dovanas reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

O mokėtina suma priklauso nuo to, iš kokio asmens gavote dovaną ir kokia yra dovanos vertė.

Pašnekovė pabrėžia, kad ši nuostata yra taikoma visų formų dovanoms: piniginėms ir gautoms natūra, pervestomis per kredito įstaigą ar grynaisiais.

I. Gedminienės aiškinimu, jei dovana gaunama iš artimųjų, nepriklausomai nuo jos vertės (ar sumos), dovana nėra apmokestinama GPM ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nėra deklaruojama. 

Specialistė vardijo, kad ši mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams. T. y., GPM nereikės mokėti, jei dovaną gavote iš:

• sutuoktinio;
• vaikų (įvaikių);
• tėvų (įtėvių);
• senelių;
• brolių ir seserų;
• vaikaičių.

„Pvz., žmona savo vyrui padovanojo kelionę, kurios vertė — 3 tūkst. eurų. Kadangi sutuoktiniai yra laikomi artimaisiais, tokia dovana nėra apmokestinama ir jos deklaruoti nereikia“, – pavyzdį pateikė VMI atstovė.

Mokesčiai už dovanas – kiek reikia mokėti?

Pasak I. Gedminienės, jei dovanos gaunamos iš kitų gyventojų ir bendra dovanų vertė (suma) per metus yra didesnė nei 2,5 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis yra apmokestinama:

• taikant 15 proc. GPM;
• taikant 20 proc. GPM, jei dovanų vertė (suma) kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą (2025 m. 120 VDU – 253 065,60 euro).

Pašnekovė pabrėžia, kad deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą / vertę) ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį reikia iki kitų metų gegužės 2 d.

Tą padaryti pareiga tenka apdovanotam asmeniui. I. Gedminienė primena, kad GPM sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.

„Pvz., draugai padovanojo kelionę, kurios vertė – 3 tūkst. eurų. Kadangi draugai nėra artimieji ir dovanos vertė viršija 2,5 tūkst. eurų sumą, tai nuo 500 eurų (3 tūkst. minus 2,5 tūkst.) reikės sumokėti GPM ir visą dovanos sumą (3 tūkst. eurų) deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Tuo atveju, jei kelionės vertė būtų 2,5 tūkst. eurų ir daugiau jokių dovanų gyventojas negautų per metus, tai mokesčio mokėti ir dovanos vertės deklaruoti nereikia, net jei dovana – gauta iš draugų“, – dėstė specialistė.

Apmokestinamos ir dovanos nepilnamečiams

VMI atstovė pabrėžė, kad nuostatos dėl iš kitų gyventojų gautų dovanų galioja visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių. 

Taigi, kai nepilnametis vaikas gauna didesnės nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną (pinigais ar natūra) iš kitų gyventojų (ne iš tėvų, įtėvių, brolių, seserų ar senelių), jam taip pat atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir nuo 2,5 tūkst. eurų viršijančios sumos sumokėti pajamų mokestį:

„Tokiu atveju iki kitų kalendorinių metų gegužės 2 d. vaiko vardu turi būti užpildyta ir VMI pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija, pasirašyta nepilnamečio įstatyminio atstovo (vieno iš tėvų / įtėvių) ar globėjo (rūpintojo).“

Pašnekovė pamini, kad gavus dovanų iš kitų gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (valstybė ar teritorija) yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, visos dovanos yra apmokestinamos netaikant 2,5 tūkst. eurų lengvatos. 

Dovanos grynaisiais ir kada prireiks notaro

I. Gedminienė primena, kad dovanos grynaisiais, kaip ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius, gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tuomet, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).

Jei dovanojamos didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, jos turi būti pervedamos negrynaisiais pinigais.

„Be to, gavus dovaną grynaisiais pinigais, dovanos gavėjui gali atsirasti pareiga informuoti apie ją mokesčio administratorių.

Papildomai verta pastebėti, kad vienu kartu dovanojant dovaną, kurios suma ar vertė yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma pas notarą“, – informavo VMI atstovė.

Kada galite atsiimti ar turite grąžinti dovanas?

Tuo metu advokatas Karolis Rugys primena, kad esant ypatingoms aplinkybėms dovanas galima ir susigrąžinti.

Jo aiškinimu, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas panaikinti dovanojimą, visais atvejais vertinama konkrečių aplinkybių visuma: dovanos vertė ir pobūdis, dovanotojo ir dovanos gavėjo santykiai bei kt.

Tarkime, pagrindas atsiimti dovaną gali atsirasti, jei, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją veiksmus, kurie neabejotinai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Taip pat, jei išsiskiria sužadėtiniai, abi šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, kas buvo suteikta būtent dėl planuotos santuokos – įskaitant ir sužadėtuvių žiedą.

Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai dovanos vertė neviršija 300 eurų arba kai dovanos gavėjas mirė iki santuokos įregistravimo ir dėl jo mirties santuoka nebuvo sudaryta.

„Kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės, jos panaikinimas netaikomas. Tačiau vertingos dovanos arba turtas, turintis dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, gali tapti pagrindu kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, ypač, jei apdovanotasis elgiasi taip, kad kyla reali žalos ar turto praradimo grėsmė“, – aiškino advokatas.

Jis vardijo, kad dovanotojas turi teisę per 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.

Dovanotojas taip pat gali kreiptis į teismą, jei apdovanotasis su dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. 

Anot K. Rugio, jei apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

Panaikinus dovanojimą, apdovanotasis privalo grąžinti išlikusį dovanotą turtą.