Klebonas prabilo apie tai, kas laukia mirtiną avariją sukėlusios 19-metės BMW vairuotojos: „Jeigu…“

Skaudi nelaimė – ankstyvą rytą Žirmūnų g. Vilniuje gatvės lenktynių metu BMW automobilis rėžėsi į apšvietimo stulpą, o avarijos metu žuvo 21-erių vaikinas ir 19-metė mergina. Įtariama, kad automobilį vairavo 19-metė Šarlotė Liman.

Apsvaigusi vairavusi įtariamoji yra pasižadėjusi neišvykti iš šalies, o iš jos yra atimti dokumentai. Manoma, kad jai gali grėsti nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu merginos patėvis naujienų portalui tv3.lt teigė, jog kol kas plačiau į kalbas jis leistis nenori, tačiau vyras užsiminė, kad netrukus norės viešai paskelbti turimą informaciją.

„Dabar laukiame advokatų. Turime daugiau informacijos, nei dabar yra paskelbta. Kadangi tai didžiulė tragedija, žinote, dabar vienas neatsargus žodis – ir viskas. <…> Mes norėtume paviešinti visą informaciją, kurią dabar turime. Tik dabar laukiame advokatų“, – naujienų portalui tv3.lt sakė jis.

Atsakomybė prieš įstatymą ir prieš Dievą

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos kleboną Mindaugą Šlaustą pasidomėti, kas, anot tikėjimo, gali laukti įtariamosios.

Kaip pasakojo pašnekovas, pirmiausia, labai svarbu įvertinti, ar apskritai žmogus suvokia savo kaltę. Pasak jo, kasdienybėje pasitaiko ne tik skaudžių nusikaltimų, bet ir tų, kurie morališkai svarbūs, bet teisiškai nebaudžiami.

„Kasdien galime įžeisti kitą žmogų žodžiais, veiksmais ar poelgiais. Klausimas yra ne tik teisinis, bet ir moralinis – ar žmogus suvokia, kad padarė blogį.

Ne viską reguliuoja įstatymai. Pavyzdžiui, įstatymas nebaudžia už apkalbas, tačiau pagal krikščionišką moralę tai yra nuodėmė, todėl kiekvienas turime atsakyti sau, kokiais moraliniais principais vadovaujamės“, – pradėjo kalbėti pašnekovas.

Anot jo, įstatymas nurodo tai, kas leidžiama, ir tai, kas draudžiama, vis tik moraliniai klausimai kur kas gilesni.

Jo teigimu, krikščioniškasis mokymas nurodo, kad nuodėmė yra neatsakingumas, blogio padarymas kitam žmogui, tad svarbu atkreipti dėmesį į savo sąžinę.

„Gailestis yra labai svarbus, tačiau jis nepanaikina pasekmių. Jeigu žmogus suvokia padaręs blogį, jis gali atgailauti, melstis, ieškoti būdų, kaip palengvinti nukentėjusiųjų skausmą.

Vis tik reikšminga prisiminti, kad Dievo atleidimas nereiškia, kad žmogus atleidžiamas nuo teisinės atsakomybės“, – teigė jis.

Svarbiausia – vidinis žmogaus pasikeitimas

M. Šlaustas pasakojo, kad tokioje situacijoje, kai yra padarytas nusikaltimas, kurio metu žuvo žmonės, reikšminga atsakyti tiek teisiškai, tiek iš tikėjimo pusės.

Anot jo, šie du kriterijai yra labai reikšmingi, nes įstatymas pasirūpina žmogaus gerove šiame pasaulyje, o Dievas – kitame.

„Tikintis žmogus gali eiti išpažinties ir prašyti Dievo atleidimo, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos prisiimti visas įstatymo numatytas pasekmes. Jei teismas skiria bausmę, ją reikia priimti ir atlikti. Dvasinė atgaila nepakeičia teisinės atsakomybės“, – paaiškino jis.

Pasidomėjus, ką reikšminga padaryti siekiant išpirkti kaltę prieš Dievą, klebonas nurodė – vidinis žmogaus pasikeitimas.

Jis dalijosi, kad savo mąstysenos, požiūrio, moralinių nuostatų keitimas atliepia tikrąją atgailą, kuri vienintelė gali padėti žmogaus sielai.

„Jeigu yra galimybė, jis gali padėti nukentėjusiems ar jų artimiesiems – finansiškai ar kitais būdais, tačiau didžiausias darbas vyksta žmogaus viduje. Jis turi augti dvasiškai ir siekti, kad tokia klaida daugiau niekada nepasikartotų“, – nurodė klebonas.

Net ir sunkiausias nuodėmes galima išpirkti

Pasak M. Šlausto, krikščioniškasis mokymas nurodo, kad nė vienam žmogui nėra užvertas kelias į pasikeitimą.

Anot jo, gyvenimas nepasibaigia ties teismo nuosprendžiu, o kiekvienas turi prisiminti, kad atlikęs bausmę žmogus sugrįžta į visuomenę. Dėl to reikšminga atsižvelgti, ar bausmę atlikęs asmuo į laisvę išeina dvasiškai brandesnis, ar toks pats.

„Bažnyčia kviečia ne pasilikti savo klaidoje, o pripažinti ją, atgailauti, atsilyginti, kiek įmanoma, ir keistis“, – paaiškino jis.

Klebonas, stebėdamas dabartinę visuomenės reakciją, kalbėjo, kad surasti kaltąjį – lengva, vis tik surasti tiesą yra daug sunkiau.

Pašnekovo teigimu, nors žmogus turi atsakyti už savo veiksmus, svarbesnis klausimas yra, kas bus toliau ir kaip tas asmuo keisis.

„Vien emocijų neužtenka. Reikia ne tik bausti, bet ir galvoti apie tai, kaip žmogus gali pasitaisyti ir kaip visuomenė gali iš tokių įvykių pasimokyti“, – sakė jis.