Lietuvos teatre kilęs skandalas atskleidė tai, ko žiūrovai nemato: „Manęs prašė šio teksto nerašyti…“ (3)

Po Juozo Miltinio dramos teatro sprendimo atšaukti „Makbeto“ spektaklius ir aktoriaus Tado Gryn pasitraukimo kilo diskusijos apie teatro užkulisius. Į situaciją sureagavo poetė bei tinklaraštininkė Rūta Survilaitė – ji prabilo apie skaudžias problemas ne tik Panevėžio teatre.

Pasidalijo atviru laišku

Atvirame įraše moteris papasakojo, kas vyksta teatro užkulisiuose ir kodėl jai skauda dėl susiklosčiusios situacijos.

„ŠIANDIEN MAN SKAUDA TEATRĄ

Vieni manęs prašė šio teksto nerašyti, kiti prašė rašyti, tačiau mano tekstai, kurių nerašyti negaliu, atsiranda nepriklausomai nuo prašymų, o aš vis atsirandu teatrų kuluaruose. Tai per artimiausius žmones, tai per aistringą savo prigimtį, tai todėl, kad tyliai gyvenu teatru dar nuo mokyklos laikų, tai todėl, kad visuomet savo gyvenime ieškau kopėtėlių ir palaipų, kuriomis galima pasilypėti virš buities, primityvumo ir kasdienybės, kaip ir visuomet ieškau kitokių, aštresnių jausminių kampų ir briaunų. Teatras mano gyvenime visada šalia, kaip koks nekalbus sugyventinis, tyliai ir mąsliai papsintis pypkę kitame mano buto kambaryje.

Ir šiandien man skauda teatrą. Skauda truputį labiau nei tiems, kurie žino tik tiek, kiek parašo naujienų portalai arba kiek telpa į viešai ištransliuotas žinutes socialiniuose tinkluose, nes aš taip pat kartais papapsiu savo pypkę užkulisiuose. Ne, tikrai jums nepapasakosiu to, ko manęs prašė nepasakoti, ne už ilgą liežuvį mane žmonės gerbia ir manimi pasitiki, tačiau, išklausiusi abi susijusias puses, galiu pasakyti, kad vaizdas liūdnas.

Liūdnas vaizdas ne tik Miltinyje. Liūdnas vaizdas ne tik dar viename Panevėžio teatre. Vaizdas liūdnas ir kai kuriuose kituose Lietuvos teatruose, iš kurių į kelis nebesinori eiti jau seniai, nes spektaklius temdo tai, ką tu žinai, bet apie ką negali viešai kalbėti.

Ten, meno artelėse ir kalvėse, kurios savo šviesa turėtų pakylėt ligi dangaus, žvanga ginčų kalavijai, mezgasi intrigos, vyksta išdavystės, tarpsta apkalbos, rezgasi slapti romanai, skaičiuojami labai žemiški pinigai ir prioritetizuojamos asmeninės ambicijos. Galiu tęsti be galo, bet prie sąrašo dar kukliai pridėsiu tik visišką komunikacinį analfabetizmą. Tiek užteks.

Tai, kas turi būti išspręsta tarpusavyje, neatsakingai iškomunikuojama visuomenei. Tai, kas negali būti nutylėta, lieka ten, užkulisiuose. Ar Tado Gryn paviešinta informacija verta kritikos? Manau, kad taip. Ar Miltinio vadovybės komunikacija verta kritikos? Absoliučiai taip. Šiandien, kai klausiau LRT Klasikos pokalbio, kuriame kalbėjo ir Miltinio vadovas, jo komunikaciją girdėjau kaip seną, laike seniausiai užstrigusį autoatsakiklį, kuris vis sukasi ir sukasi aplink savo ašį, bet ne apie esmę, prasmę, ne apie kultūrinę vertę, ne apie teatro mylėtojus ir entuaziastus, ne apie teatro įvaizdį ir reputaciją, ne apie pagarbą žiūrovui. Tai buvo jokios emocijos nekeliantis, pilkas, betoninis atsakas, iššnekėtas tarsi iš reikalo.

Ir visame šiame kontekste aš noriu jūsų paklausti: ar kas nors išgirdo bent vienos pusės ištartą nuoširdų atsiprašau? Iš širdies žiūrovui tariamą atsiprašau?

Ne. Nes tada, kai žmogaus epicentre atsiduria jo ego ir jo asmeninės ambicijos bei naudos siekis, nukentėjusiąja puse yra tik žiūrovas. Tas teatro aukso amžiaus išsiilgęs žmogelis, kurį tie, kuriems turėtų rūpėti visiškai kitos vertybės, įsuko į savo intrigų ir gyvatyno sūkurį.

Tadas Gryn rašo: „Aš dar turiu informacijos apie galimą nepotizmą, nepagarbų elgesį ir psichologinį smurtą. Prireikus, ją paviešinsiu“.

Ir aš negaliu nustoti klausti vėl: Kada iškils poreikis paviešinti tai, kas neturi būti teatro kuluaruose, jeigu tai yra tiesa? Jeigu toks poreikis dar neiškilo, tai ką žiūrovas turi daryti su šia informacija? Kur man šią informaciją pasidėti?

Kiek dar nevykusių partijų asmeninių interesų žaidime bus sužaista, lošiant iš repertuaro ir žiūrovų? Špilevoj Panevėžys jau pralošė. Iš ko žaisime toliau?

Noriu verkti. Nes aš mačiau daug aktorių iš didžiosios A. Vienas toks, sužinojęs apie artimiausio žmogaus mirtį, po kelių minučių lipo ant scenos. Mačiau tą spektaklį. Ir tada verkiau. O jis scenoje juokėsi.

Pastaroji istorija yra istorija apie teatrą iš didžiosios T.

Šiandienos ažiotažas yra apie teatrą iš mažosios. Deja.

Ar šiandien nuo kažkurio finansinės naudos atskaitos taško jau nebeapsimoka žengti į sceną? Kiek dar turime meno dėl meno per se?“ – rašė Rūta Survilaitė.

Nors teatras pateikė savo poziciją, esą aktorius turėjo per didelių finansinių reikalavimų, pats T. Gryn sakė, kad situacija yra kitokia.

Prabilo apie ego žaidimus ir kolegų baimę

Savo instagrame aktorius neslėpė nusivylimo dėl nutrūkusio bendradarbiavimo bei teigė, kad apie tolimesnius teatro sprendimus sužinojo tik iš viešos erdvės:

„Matėte, jog eteryje vyko laida ir savo pozicijas išsakiau tiek aš, tiek teatro vadovas. Ir pokalbio metu paaiškėjo, kad dėl kitų spektaklių ateities ir mano buvimo tuose spektakliuose vyksta kažkokios derybos. Man nieko nepranešant teatras visiškai vėl nekomunikuoja, aš nieko nežinojau, tai čia akivaizdžiai parodoma, kad nori manimi atsikratyti. Čia vyksta kažkokie ego žaidimai. O įdomiausia, kad, mano žiniomis, jokių derybų nevyksta, tai tą pasakydamas viešai, jog vyksta, jis apsimelavo?“

T. Gryn taip pat atkreipė dėmesį į teatre vyraujančią vidinę atmosferą bei kitų kolegų išsakytas reakcijas:

„Ir dar vienas įdomus dalykas nutiko laidoje. Kalbino teatre dirbančią aktorę, kuri išsakė savo poziciją, kad atmosfera ir sąlygos normalios, bet vėliau buvo išklausyta ir kito kolegos nuomonė apie atmosferą teatre, kuri akivaizdžiai nėra gera. Buvo užsiminta apie tai, kad žmonės bijo kalbėti, bijo kalbėti su teatro vadovu. Man atrodo, tai viską pasako, kad tokie darbo santykiai nėra normalūs. Žmonės tiesiog bijo kalbėti viešai, jie saugo savo darbo vietas ir tai yra visiškai suprantama.“

Kultūros ministerijos pozicija

Kultūros ministerija portalui tv3.lt pareiškė besigailinti dėl šio įvykio ir atsakė jį vertinanti nepalankiai. Kartu ji patvirtino intensyviai bendraujanti su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro atstovais.

„Manome, kad situaciją teatrui galima buvo numatyti iš anksto arba net ją išspręsti. O dabar situacija nemaloni ir kūrėjams, ir žiūrovams. Kultūros ministerijos atstovai aptarė šią situaciją ir su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovu, ir su spektaklio režisieriumi.

Ministerijos dialogas su teatro vadovybe ir spektaklio kūrėjais vyksta ir bus tęsiamas tiek, kiek reikės. Teatro vadovas ir jo administracija turi dėti visas pastangas, kad situacija būtų išspręsta.

Mes, kaip steigėjai, norime, kad nenukentėtų žiūrovai, kad nesugriūtų teatro repertuaras bei būtų išlaikyta pagarba autoriams. To yra paprašyta teatro vadovybės. Teatras ieško sprendimų, kaip išspręsti susiklosčiusias problemas“, – situaciją komentavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai.