Pensija 2026 metais: štai kaip keičiasi pensinis amžius, stažas ir pensijų dydžiai

Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių sulaukia pensinio amžiaus ir gali išeiti į pensiją. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2026 m. gyventojai sulauks ne tik didesnių pensijų – ilgės tiek pensinis amžius, tiek būtinasis stažas.

Be to, pensinis amžius nereiškia, kad žmogus privalo išeiti į pensiją – ją galima tiek atidėti, tiek paankstinti. Tačiau abiem atvejais tai gana reikšmingai pakoreguoja pensijos dydį.

Tad ką svarbu atsiminti lietuviams, kurie kitąmet galvoja išeiti į pensiją, ją atidėti ar paankstinti?

Pensinis amžius 2026 m. ir vėliau

Nuo 2012 m. pensinį amžių Lietuvoje buvo pradėta kasmet ilginti siekiant, kad 2026 m. tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius susilygintų.

Vyrų pensinis amžius 15 metų iš eilės buvo ilginamas po 2 mėnesius, moterų – po 4 mėnesius.

Jei 2012 m. vyrai į pensiją galėjo išeiti sulaukę 62 metų ir 8 mėn., tai šiemet šis amžius pasiekė 64 metus ir 10 mėn. O ateinančiais 2026 m. vyrai į pensiją išeis tik sulaukę 65-erių.

Tuo metu moterų pensinis amžius 2012 m. siekė 60 metų ir 4 mėn., šiemet – 64 metus ir 8 mėn. O 2026 m. į pensiją moterys išeis taip pat tik sulaukę 65-erių.

Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pensinio amžiaus vėlinimas yra viena dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti.

Ministerija priminė, kad 2015–2016 m. Lietuvoje buvo mėginta susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, tačiau Seimas apsisprendė to nedaryti. Todėl kol kas nėra planų ilginti pensinį amžių po 2026 m.

SADM skaičiuoja, kad Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų.  Tuo metu europiečiai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau kaip 21 metus.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu moterų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 62,3 metų, o vyrų – 58,2 metų.

„Dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį. Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, – patikino SADM.

Būtinasis stažas 2026 m.

Teisę į pensiją ir jos dydį lemia minimalusis ir būtinasis pensijų draudimo stažas, t. y. kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas.

Minimalusis stažas Lietuvoje siekia 15 metų. Tiek metų neišdirbęs asmuo neturi teisės į senatvės pensiją.

Būtinasis stažas Lietuvoje 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams siekia 34 metus ir kasmet nuo 2018-ųjų yra po pusmetį ilginamas.

Taigi, jei 2018 m. būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2026 m. jis jau sieks 34,5 metų. O 2027 m. bus padidintas iki 35 metų ir ilginamas nebebus.

Pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji dalis visiems – tiek turintiems minimalųjį 15 metų, tiek būtinąjį 30 metų stažą – yra vienoda.

Vis tik, jei asmens stažas viršija būtinąjį, jo bendroji pensijos dalis atitinkamai yra didinama. 

Tuo metu individualioji pensijos dalis jau priklauso nuo asmens gauto darbo užmokesčio ir nuo jo sumokėtų įmokų, nuo kurių yra kaupiami apskaitos taškai, lemiantys pensijos dydį.

Kiek 2026 m. didės senatvės pensija?

SADM skelbia, kad 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.

Didesnės senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų (šiemet ji siekia 670 eurų).

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų (šiemet ji siekia 720 eurų).

Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. O, „Sodros“ duomenimis, 2025 m. pensiją atidėjo 740 žmonių.

Išankstinė pensija – įspėja dėl sumažėjimo

„Sodros“ Komunikacijos patarėja Malgožata Kozič primena, kad gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją, jei iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai.

Vis tik tokiu atveju po to žmogus gaus sumažintą senatvės pensiją. Kodėl? Nes senatvės pensijos dydis yra sumažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

Pvz., jei senatvės pensija siektų 669 eurus, bet asmuo pasirinktų išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, jis senatvėje gautų 540,6 euro pensiją.

Taigi visą gyvenimą gautų 128,4 euro mažesnę pensiją (neatsižvelgiant į indeksavimą).

M. Kozič pridūrė, kad dėl išankstinės pensijos po kiekvieno indeksavimo senatvės pensija būtų sumažinama 19,2 proc.

Tai reiškia, kad asmuo prarastų dar daugiau pinigų (ne tik minėtus 128,4 euro), kadangi suma, nuo kurios būtų nuskaičiuojami 0,32 proc. už išankstinę pensiją, kasmet augtų.

Atidėjus pensiją ji padidėtų ir iki 40 proc. 

M. Kozič primena – jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc.

Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.

„Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama.

Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, – aiškino „Sodros“ patarėja.