Mirtinas įkandimas: pavojingas gyvis nusinešė 8 lietuvių gyvybes (9)

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 8 mirties nuo erkinio encefalito atvejai, naujienų portalą Lrytas informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jauniausia infekcijos auka nebuvo sulaukusi nė 50 metų.

Tačiau mirštamumas praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo. Palyginimui, 2024 m. nuo erkinio encefalito mirė 11 žmonių.

Atitinkamai krito ir sergamumo skaičiai. NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, 2024 m. – 807.

Absoliuti dauguma – septynios iš aštuonių – pernykščių erkinio encefalito aukų priklausė 60–90 metų amžiaus asmenų grupei.

Erkinio encefalito žemėlapis platus: pernai 2 mirtys fiksuotos Kauno apskrityje, 3 – Vilniaus, po 1 atvejį Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

„2 asmenų skiepų statusas nežinomas, 1 buvo pasiskiepijęs, bet turėjo daug gretutinių ligų, kiti – neskiepyti“, – nurodė statistiką renkantis NVSC.

Sergamumas Laimo liga – rekordinis

Pasak Centro, 2025 m. mirties nuo Laimo ligos atvejų nebuvo užregistruota.

Tačiau sergamumas buvo bene rekordinis: 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, 2024 m. – 15 264.

Lrytas jau rašė, kad 2024 m. ženkliai į viršų šovę sergamumo Laimo liga skaičiai kėlė nuostabą gydytojams infektologams.

Laimo liga arba kitaip boreliozė – tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga. Ja užsikrečiama vieninteliu būdu, kai žmogui įsisiurbia užsikrėtusi erkė. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjai bus perduoti žmogui.

Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.). Pašalinti įsisiurbusias erkes per pirmąsias valandas yra labai efektyvu siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.

O štai erkinio encefalito sukėlėją Lietuvoje paplitęs voragyvis gali perduoti kone akimirksniu. Todėl medikai ragina skiepytis nuo šios ligos.

Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Vaistų nėra

Medikai pabrėžia, kad radus „įsisegusią“ erkę nereikia skubėti į ligoninę. Derėtų ją ištraukti ir kalendoriuje pasižymėti įsisiurbimo dieną. Jei artimiausią mėnesį savijauta išliks puiki, nėra ko jaudintis.

Erkinio encefalito simptomai pasireiškia, ne iškart, maždaug 2–3 savaitės po erkės įsisiurbimo. Būna dvi karščiavimo bangos – sukyla aukšta temperatūra, iki 38–39 laipsnių, bet karščiavimas trunka 2–3 dienas, temperatūra nukrinta ir liga atrodo kaip gripas.

Bet po 2–10 dienų pasireiškia simptomai, kurie būdingi smegenų pažeidimui – stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas. Dėl didelės intoksikacijos kartais pasitaiko sąmonės sutrikimai, būna sunku vaikščioti, žmogų mėto į šonus.

Gydytojai pastebi, kad per antrą karščiavimo bangą beveik visus pacientus tenka guldyti į ligoninę. Erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi ir jokie priešvirusiainiai vaistai ar antibiotikai netinka, bet medikai stengiasi suvaldyti infekcijos simptomus, numušti karščiavimą.

Medikų patirtis rodo, kad beveik visada erkinis encefalitas rimtai smogia tiems, kurie nepasiskiepijo.

„Tik labai retais atvejais sužinome, kad pacientas buvo pasiskiepijęs. Dažniausiai arba skiepai buvo nepilni arba praėjęs ilgesnis laikas nuo paskutinės dozės. Paskiepytų pacientų beveik neturime“, – Lrytas yra pasakojusi Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) infekcinių ligų gydytoja Violeta Dambrauskienė.