Pasirodo, vyrai taip pat turi „mėnesines“: mokslininkai paaiškino, kas tai yra

Priešingai nei teigia paplitę stereotipai apie vyriško organizmo tariamą stabilumą, moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad vyrai taip pat patiria reikšmingus hormonų svyravimus. Nors ši būklė iš esmės skiriasi nuo moterų menstruacijų, jos poveikis vyro psichikai ir fizinei būklei gali būti ne mažiau juntamas, rašoma „Naša Niva“.
Svarbu pabrėžti, kad klasikinės biologinės menstruacijos vyrams nevyksta, nes jie neturi tam reikalingų organų. Tačiau, kaip rašo „Healthline“, tai nereiškia, kad vyrų hormoninis fonas yra statiškas. Pagrindinio vyrų lytinio hormono testosterono lygis nuolat kinta: paprastai jis būna aukščiausias ryte ir žemiausias vakare, taip pat gali svyruoti ir dienos metu.
Sudirgusio vyro sindromas: simptomai ir priežastys
Kai kurių tyrėjų teigimu, šie hormoniniai svyravimai gali sukelti simptomus, primenančius priešmenstruacinį sindromą (PMS). Tai gali būti depresija, nuovargis, nerimas, dirglumas ir sumažėjęs lytinis potraukis. Psichoterapeutas Jedas Diamondas savo knygoje šiems svyravimams ir jų sukeliamai būsenai apibūdinti įvedė terminą „Sudirgusio vyro sindromas“ (angl. Irritable Male Syndrome – IMS).
Ši koncepcija remiasi škotų tyrėjo Geraldo Lincolno 2002 m. aprašytais stebėjimais. Pavyzdžiui, Soay veislės avinai pasižymi specifiniu metiniu ciklu: rudenį, poravimosi sezono metu, testosterono lygis staigiai šokteli, o žiemą – tiek pat staigiai nukrenta. Hormonų nuosmukio periodu gyvūnai tampa nervingi, užsidarę ir pradeda elgtis neracionaliai. Panašūs modeliai užfiksuoti ir tarp tauriųjų elnių bei Indijos dramblių.
Ekspertai pastebi, kad vyrai taip pat patiria sezoninius testosterono svyravimus (pikas – lapkritį, nuosmukis – balandį) bei amžiaus nulemtus pokyčius. Po 30 metų vyrų organizmuose hormonų lygis laipsniškai mažėja. Išskiriama ir andropauzė – būklė, susijusi su laipsnišku hormonų senėjimu vidutinio amžiaus vyrams.
IMS simptomai dėl mažėjančio testosterono gali priminti moteriškąjį PMS, tačiau jie neturi griežto fiziologinio dėsningumo ir gali pasireikšti nereguliariai. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- „smegenų rūko“ pojūtis;
- depresinė nuotaika ir pyktis;
- sumažėjusi savivertė ir emocinis pažeidžiamumas.
Kadangi sudirgusio vyro sindromas nėra oficiali medicininė diagnozė, jo „gydymas“ pirmiausia apima gyvenimo būdo korekcijas. Stabilizuoti būklę padeda sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso valdymas. Visgi, jei emocinis nestabilumas ar nuovargis trukdo normaliam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į endokrinologą arba psichoterapeutą.





