Šie vorai – vieni didžiausių Lietuvoje: gali nučiupti net mažą žuvytę

Plūdvoriai (Dolomedes) – vorų, gebančių judėti vandens paviršiumi, gentis. Šie vorai gyvena prie vandens telkinių, pelkėtose pievose ir miškuose. Mėgsta šviesesnes vietas, kur daug griovių, balų ir ilgai stovinčio vandens. Tai – vieni didžiausių vorų Lietuvoje.

Plūdvoriai yra padengti trumpais aksominiais plaukeliais, kurie turi vandenį atstumiančių savybių. Oras laikosi jų kūno plaukeliuose ir sudaro ploną plėvelę per visą jų kūno ir kojų paviršių, todėl jie atrodo kaip poliruotas sidabras. Vorai dideli – patelės iki 2 cm, patinai mažesni. Kūnas tamsiai rudos spalvos, šilkiško blizgesio, kūno šonuose šviesios juostos.

Šie vorai gali judėti vandens paviršiumi, plačiai išskėtę kojas. Jie panyra po vandeniu, gelbėdamiesi nuo plėšrūnų arba medžiodami. Dėl oro plėvelės, kuri susidaro jų plaukeliuose, šie vorai gali kvėpuoti ir panirę po vandeniu.

Plūdvoriai medžioja vandens paviršiuje. Jie gaudo įvairius vandens vabzdžius, gali pagauti mažą žuvytę, buožgalvį ar tritoną. Kojomis jie labai gerai jaučia vandens vibraciją, todėl lengvai susiranda grobį. Tinklų nerezga.

Lytiškai subręsta antraisiais metais, tada poruojasi (patinai dažnai tampa patelių grobiu). Kiaušinėlius, kurių būna 300–350, deda į rudą kokoną, kurį patelė nešiojasi cheliceromis iki jauniklių išsiritimo.

Prieš išsiritant jaunikliams, patelė stipriai padidėjusį kokoną pritvirtina prie augalų ir apraizgo jį retu kupolo pavidalo voratinkliu. Išsiritę jaunikliai pirmąją savaitę laikosi kartu, sudarydami purų kamuolį. Patelė visą laiką laikosi prie kokono. Paaugę voriukai palieka kokoną – išplinta voratinklinėmis gijomis.

Pasaulyje aptinkama apie 100 plūdvorių rūšių. Lietuvoje gyvena dvi: juostuotasis plūdvoris (Dolomedes fimbriatus) ir didysis plūdvoris (Dolomedes plantarius). Juostuotasis plūdvoris dažnas savo biotopuose, o didysis Lietuvoje rastas tik keliose vietose. Jie panašūs, todėl rūšis atskirti sunku.