Pragariškame gaisre Egidijaus šeima liko be namų: „20 metų darbo per 15 minučių – nieko neliko“ (4)

Dvidešimt metų kartu kurtas gyvenimas dingo akimirksniu. Egidijaus ir Vilmos šeima liko be namų – jie sudegė. Pora dėkoja Dievui, kad jų vaikai liko sveiki, jie nepalūžo ir šiandien kabinasi į vienintelį likusį turtą – vienas kitą. Tačiau dabar lieka dar vienas iššūkis – kur apgyvendinti keturis vaikus.

Egidijaus ir Vilmos meilės istorija prasidėjo paprastai – nuo atsitiktinio susitikimo, kuris netrukus virto rimtais jausmais. Kaip prisiminė vyras, pirmiausia jo dėmesį patraukė išskirtinė detalė.

„Labai man užkliuvo tie garbanoti plaukai“, – sakė jis.

Nuo tokios detalės ilgainiui užsimezgė pažintis, kuri vėliau išaugo į bendrą gyvenimą, o galiausiai – ir į didelę šeimą. Nors porą skyrė nemažas amžiaus skirtumas, tai netapo kliūtimi. Abu kilę iš panašios aplinkos, tad greitai rado bendrą kalbą.

„Viską sutarėme, susikalbėjome… Tokie paprastesni vaikai esame“, – pasakojo Egidijus.

Kartu jie pradėjo kurti gyvenimą, auginti vaikus ir puoselėti svajonę apie didelę, artimą šeimą. Ši svajonė išsipildė – pora susilaukė keturių vaikų, o šeima tapo svarbiausiu Egidijaus gyvenimo tikslu.

„Mano gyvenimas čia – šeima, dėl vaikų aš gyvenu“, – sakė jis.

Per du dešimtmečius jie savo rankomis kūrė namus, kuriuose augo jų vaikai ir brendo ateities planai. Tačiau vieną dieną viską pasiglemžė ugnis, nes įvyko elektros instaliacijos gedimas. Tragedija smogė netikėtai ir negailestingai.

„Negalvojau, kad gyvenime taip atsitiks, tikrai negalėjau įsivaizduoti… Man sunku kalbėti. 20 metų darbo, 15 minučių – nieko neliko“, – graudinosi Egidijus.

Šeima vos spėjo išgelbėti vaikus iš degančio namo

Gaisras sunaikino ne tik pastatą, bet ir visą šeimos turtą. Lemtingą dieną viskas vyko žaibiškai. Egidijus prisiminė, kaip šeima vos spėjo išbėgti iš namų.

„Išbėgo vaikai su tapkėmis, per 15 minučių namo nebėra“, – pasakojo vyras.

Atvykus ugniagesiams, situacija jau buvo nebekontroliuojama – stogas buvo sukritęs ir jau nebebuvo ką gesinti. Vilma taip pat prisiminė akimirkas, kai teko stebėti, kaip liepsnos naikino jų gyvenimą.

„Stovi ant gatvės su vaikais ir žiūri, kad nieko negali išgelbėti“, – kalbėjo moteris.

Vienintelis dalykas, kuris tuo metu buvo svarbus – išgelbėti vaikus.

„Svarbiausia, kad ištraukiau vaikus iš ugnies“, – sakė ji.

Po nelaimės šeima liko be namų ir aiškaus plano, kaip gyventi toliau. Laimė, laikiną prieglobstį suteikė kaimynai, tačiau ateitis vis dar neaiški. Egidijus su Vilma šiuo metu ieško finansinės paramos:

Vilma Levickytė

LT73 4010 0510 0116 7156