Štai ko Justina Gaigalaitė šiandien teisme nepasakė žodžiais: „Tai leidžia manyti…“ (3)

Gegužės 14 dieną vykusio uždaro teismo posėdžio metu buvo atmestas 31-erių paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamos Justinos Gaigalaitės prašymas panaikinti 2 mėnesių suėmimo kardomąją priemonę. Šio posėdžio metu į teismo salę atvyko pati įtariamoji, kuri nuo žurnalistų veidą dengė bloknotu.

Žurnalistai užfiksavo nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose galima matyti J. Gaigalaitę, atvykstančią į posėdį. Visos savo kelionės metu ji su žiniasklaida nebendravo, o jau atvykusi į teismo salę sėdėjo sukryžiavusi kojas, veidą pridengusi bloknotu.

Siekiant išsiaiškinti, ką įtariamoji galėjo maskuoti savo kūno kalba, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su kūno kalbos lektore, knygos „Kreivakalbystė. Kūno kalbos paslaptys“ autore Laura Šukienė.

Veido slėpimas – stipri neverbalinė žinutė

Pokalbio metu pašnekovė pabrėžė, kad šįkart įtariamosios kūno kalbą vertinti buvo itin sunku, tad daugiau dėmesio ji skyrė J. Gaigalaitės elgsenai.

„Vertinant šios moters elgseną viešoje erdvėje svarbu labai aiškiai atskirti emocinės būsenos interpretaciją nuo kaltumo vertinimo.

Kūno kalba negali parodyti, ar žmogus padarė nusikaltimą, tačiau ji gali atskleisti, kaip žmogus jaučiasi itin aukšto streso ir viešo spaudimo situacijoje“, – nurodė L. Šukienė.

Jos teigimu, pats ryškiausias J. Gaigalaitės gestas buvo nuolatinis veido slėpimas po bloknotu. Anot kūno kalbos specialistės, kadangi veidas buvo visą laiką dengiamas, nebuvo galimybės stebėti mikroemocijų, akių kontaktų, mimikų ar kitų įprastų kūno kalbos ženklų.

Vis tik pats slėpimo veiksmas, anot pašnekovės, yra stipri neverbalinė žinutė.

„Tokio tipo elgsena dažniausiai siejama su labai stipriu noru atsiriboti nuo aplinkos, sumažinti pažeidžiamumo jausmą ir išvengti intensyvaus visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio.

Žmogus tarsi susikuria fizinį barjerą tarp savęs ir išorinio pasaulio. Psichologiniu požiūriu tai gali veikti kaip savisaugos mechanizmas.

Ypač svarbu tai, kad veidas buvo dengiamas ne epizodiškai, o nuosekliai ir kryptingai. Tai leidžia manyti, kad situacija jai kelia itin aukštą emocinę įtampą.

Tokiose aplinkybėse žmogus dažnai siekia sumažinti akių kontaktą, vengti fotografavimo, filmavimo ir viešo identifikavimo“, – paaiškino ji.

Kūno orientacija ir laikysena – kontrolės poreikis

Antrasis reikšmingas aspektas, kurį įvertino specialistė, buvo įtariamosios kūno orientacija bei jos laikysena.

Pasak L. Šukienės, J. Gaigalaitės pečiai buvo šiek tiek susiaurinti, kūnas buvo „tarsi traukiamas į save“. Ji pridėjo, kad neretai tokia poza byloja apie žmogaus nesaugumo pojūtį, stiprų emocinį spaudimą.

„Galima pastebėti ir kontrolės poreikį. Laikydama segtuvą priešais veidą ji ne tik slepiasi, bet ir pati kontroliuoja, kiek aplinka gali ją matyti.

Situacijose, kur žmogus jaučiasi praradęs kontrolę teisiniame ar emociniame lygmenyje, toks simbolinis kontrolės susigrąžinimas tampa gana dažnu elgesio modeliu“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Nepaisant to, L. Šukienė pabrėžė, kad šie gestai – tai nėra automatinis kaltės požymis. Anot jos, panašiai reaguoja ir tie žmonės, kurie patiria šoką, gėdą, stiprų nerimą, viešo pažeminimo baimę, intensyvų psichologinį spaudimą.

„Ypač rezonansinėse bylose organizmas dažnai pereina į gynybinį režimą, o kūnas pradeda ieškoti būdų „pasislėpti“ nuo išorinio dėmesio“, – paaiškino ji.

Teismas atmetė skundą dėl suėmimo panaikinimo

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, ketvirtadienį teismas paskelbė, kad netenkina J. Gaigalaitės gynėjo skundo, moteris liko suimta. Panevėžio apygardos teismas įtariamosios advokato skundą atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje suėmimas yra adekvati priemonė J. Gaigalaitės galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o įtariamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo reikalavimo.

Teismas taip pat pabrėžė, kad suėmimas būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą – ištirti visuomenei pavojingus nusikaltimus ir nubausti kaltus asmenis. Panevėžio apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Gaigalaitės advokatas pateikė skundą

Praėjusią savaitę, gegužės 5 dieną, moterį atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti kardomąją priemonę – dviejų mėnesių suėmimą.

Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė. Tąkart ji pažymėjo, kad teismas per septynias dienas turi išnagrinėti skundą.

Buvusiai sutuoktinei po sulaikymo Teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – dviejų mėnesių suėmimą.

J. Gaigalaitės advokatas Vaidotas Sviderskis teisme tarė savo žodį ir paaiškino, kodėl pateikė skundą dėl kardomosios priemonės panaikinimo. Taip pat nurodė, kad įtariamoji absoliučiai neigia savo kaltę.

Advokatas V.  Sviderskis žurnalistams sakė, kad prašė teismo naikinti karomąją priemonę – suėmimą.

„Esminis akcentas toks, kad kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti tris pagrindus, kad asmuo nepabėgs ir nepasislėps nuo tyrimo, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad asmuo nedarys poveikio tyrimui.

Mūsų pozicija tokia, kad mes sutinkame su visomis kitomis kardomosiomis priemonėmis, kad šie tikslai būtų pasiekti, kokios jos bebūtų, o suėmimas yra pati kraštutinė priemonė.

Kadangi viešoje erdvėje yra daug šnekų apie kitą bylą, tai šiame kontekste nesinorėtų, kad ikiteisminiu tyrimu ir kardomąja priemone būtų sunkinama padėtis kitose bylose, kai tai yra niekaip nesusiję su prieš tai išvardintų trijų tikslų pasiekimu“, – sakė V. Sviderskis.

Vaidotas Sviderskis Žygimantas Gedvila/ELTA

Jis nurodė, kad J. Gaigalaitė vienareikšmiškai išsakė poziciją, kad yra absoliučiai nekalta. Jo nuomone, įtariamosios motyvai yra svarūs ir patikimi.

„Aš jos poziciją palaikau, aš negaliu kitos pozicijos turėti. Tol, kol neįrodyta kitaip, ji tokia ir yra laikoma, tai pozicija nėra pasikeitusia jokia forma. <…> Jos pozicija gerbtina ir jos reikia laikytis“, – pabrėžė jis.

Jis pabrėžė, kad dabartinėje stadijoje, nepaisant to, koks bebūtų verdiktas dėl kardomosios priemonės, šiuo metu nėra vertinamas kaltumo ar nekaltumo klausimas.

„Ar būtų skundas tenkintas, ar ne, ar terminas trumpinamas, ar vėliau prašomas papildomas terminas – aibė variantų, kaltės klausimų tai nei prideda, nei atima“, – pabrėžė jis.

Kova dėl vaikų – teismas stojo tėvo pusėn

Kaip anksčiau buvo skelbiama, Kauno apygardos teismas praėjusią savaitę padėjo tašką nužudyto Manto Sadausko ir įtariamosios šiuo kraupiu nusikaltimu Justinos Gaigalaitės skyrybų byloje.

Bylos duomenys rodo, kad tarp buvusių sutuoktinių vyko intensyvi kova dėl dviejų nepilnamečių vaikų. J. Gaigalaitė siekė, kad vaikai gyventų su ja, tačiau M. Sadauskas su tuo nesutiko ir pateikė priešieškinį, reikalaudamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo.

2025 metų gegužės 15 dieną Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu.

Taip pat nuspręsta, kad motina turės mokėti išlaikymą – po 250 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki pilnametystės.

Vis dėlto moteris su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Apeliaciniame skunde ji kėlė klausimą dėl galimo poveikio vaikams bei prašė atlikti papildomus tyrimus.

Žinia dėl poveikio vaikams – po kelių dienų vyras buvo nužudytas

Vienu svarbiausių bylos aspektų tapo klausimas, ar vaikams galėjo būti daromas poveikis. J. Gaigalaitė paprašė teismo nustatyti, ar vaikų tėvas M. Sadauskas jiems nedaro įtakos. Būtent dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė skirti psichologinę ekspertizę.

2025 metų rugsėjį Kauno apygardos teismas pavedė Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai atlikti nepilnamečių vaikų psichologinę ekspertizę, kurios tikslas buvo įvertinti vaikų būklę ir galimą įtaką jų nuomonei.

Ekspertizės išvados teismą pasiekė 2026 metų balandžio 17 dieną. Balandžio 20 dieną paramedikas buvo įviliotas į spąstus ir žiauriai nužudytas. Jo kūnas suvyniotas į batutą ir užkastas buvo rastas balandžio 21 dieną.

Ekspertizės metu nenustatyta, kad M. Sadauskas būtų daręs neigiamą poveikį vaikams ar bandęs paveikti jų nuomonę. Balandžio 27-ąją, teismui buvo pateikta informacija apie M. Sadausko mirtį.

Finansinis konfliktas tarp sutuoktinių

Konfliktas tarp buvusių sutuoktinių neapsiribojo vien vaikų globa, joje spręsti ir reikšmingi finansiniai klausimai.

Pavyzdžiui, skyrybų dokumentuose pažymėta, jog jų vieno kambario butas, BMW markės automobilis bei motociklas atiteko moteriai.

Tačiau Teismas nusprendė priteisti M. Sadauskui iš J. Gaigalaitės 14 tūkst. eurų kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį, taip pat dar 46,5 tūkst. eurų už, kaip nurodyta sprendime, šeimos turto panaudojimą ne šeimos poreikiams.

Teismas taip pat konstatavo, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byla nutraukta – sprendimas taip ir neįsigaliojo

Po M. Sadausko mirties teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio bylose teisių perėmimas nėra galimas. Tai reiškia, kad skyrybų procesas negali būti tęsiamas kitų asmenų. Dėl šios priežasties buvo panaikintas ankstesnis teismo sprendimas, o pati civilinė byla buvo nutraukta.

Teismo balandžio 28 d. nutartyje rašoma, kad pagal tvarką iš pradžių nuspręsta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. O tada priimtas sprendimas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir šią civilinę bylą nutraukti.

Nors M. Sadausko atstovas prašė bylą sustabdyti, kol paaiškės jo kliento teisių perėmėjai, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

„Kadangi teisiniai santykiai, kylantys iš santuokos nutraukimo, priskirtini prie išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. neatskiriamai susijusių su konkrečiu asmeniu, todėl, mirus tokias teises ir pareigas turinčiam asmeniui, jų perėmimas yra negalimas, o mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, kai teisių perėmimas neleidžiamas, byla turi būti nutraukta“, – rašoma teismo nutartyje.

Tiesa, susimokėti įpareigota ir J. Gaigalaitė. Jos prašymu byloje buvo paskirta nepilnamečių vaikų ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė, kuri kainavo 468 eurus. O visi kiti turtiniai klausimai nuo šiol gali būti sprendžiami tik teikiant atskirus civilinius ieškinius.

Širdį drasko vaikų žodžiai: turėjo 1 norą

Laidojimo namai „Ramybės takas“, ne taip toli nuo žiauriai nužudyto paramediko Manto Sadausko namų, tapo paskutine stotele prieš kelionę į amžinąjį poilsį.

Paskutiniąją Manto stotelę saugojo laidojimo namų darbai. Čia rinkosi artimiausieji. Balandžio 27 d. velionis atgulė amžinojo poilsio Raguvėlės kaimo kapinėse.

Buvusios Manto sutuoktinės Justinos Gaigalaitės mama Audronė atsivėrė apie skaudžią akimirką, kai vaikai kalbėjo apie tėčio laidotuves.

„Sako, močiute, įdėk motociklą. Mes padovanosim tėveliui motociklą, į karstą įdėsim. Tai yra skaudu“, – sakė Justinos mama Audronė.

„Mantas buvo nuoširdus, atidus, labai rūpestingas, labai mylėjo vaikus, norėjo šeimos. Ir dukrai kai ištekėjo už Manto du metus buvo nuoširdi, gera, paskui kažkaip tie sportai ją pakeitė“, – sakė Audronė.

Kas galėjo dukrą paskatinti galbūt tokiam žiauriam žingsniui, atsakymą rasti sunku net mamai.

„Jai svarbūs tik pinigai“, – sakė J. Gaigalaitės mama.

Tėtis atskleidė, kad sūnus rastas su šautine žaizda galvoje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 31-erių metų paramediko kūną po daugiau nei paros paieškų pareigūnai rado balandžio 21 d. užkastą įtariamosios draugo tėvo sodyboje Panevėžio rajone.

Justinos mamos teigimu, šioje sodyboje yra buvę ir vaikai. Teko ir jiems leisti laiką su taip pat įtariamu žudiku, naujuoju Justinos draugu.

Nužudyto Manto tėtis po žiauraus nužudymo atskleidė, kad jo sūnus duobėje sodybos kieme rastas su šautine žaizda galvoje.

„Galva buvo uždengta. Aš nežinau, ką pasakyti. Sumeldžiau rožinį, sušnekėjau už jo dvasią“, – sakė iš salės išeinantis panevėžietis Tomas. 

Į paskutinę kelionę išlydėti paramediko atvykę kolegos netramdė ašarų.

„Jeigu galėčiau, užduočiau tai moteriai tik vieną klausimą: Ar tu supranti, ką tu padarei savo vaikams, Justina?“ – susigraudinusi kalbėjo Manto kolegė.

Įtariamąja tapusi buvusi Manto sutuoktinė taip pat dirbo greitojoje. Apie ją kolegos nedaugžodžiavo.

O Mantą lydėjo gražiausi atsiliepimai, tiesa, dabar liksiantys tik prisiminimais kiekvieno atmintyje.

„Praeitą savaitę dar bendravome, dirbome kartu, juokėmės. Labai keista ir dar nesuvokiama, kad jo nebėra“, – sunkiai žodžius rinko jo kolegė Agnė.

„Sunku kalbėti, kai, atrodo, nueisi į greitąją ir jo nebebus, labai gaila“, – atsivėrė dar vienas kolega Vakaris.

„Labai geras žmogus buvo, tikrai labai sunku, širdį spaudžia“, – pasakojo medikas Deimantas.