Lietuvą pasiekė mutavęs virusas: profesorius Kasiulevičius įvardijo, kam jis pavojingiausias (1)

Sergančiųjų gripu skaičiams Lietuvoje augant kaip ant mielių, gydytojai konstatuoja – epidemija įgauna pagreitį. Šiemet virusas ne tik įsismarkavo anksčiau, bet ir yra mutavęs.

Kodėl kodėl A(H3N2) gripas ypač pavojingas vyresniems žmonėms, plačiau papasakojo šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.

„Tai nėra „naujas virusas“, bet jis turi kelias svarbias savybes, dėl kurių vyresniems žmonėms dažniau sukelia sunkesnę ligos eigą. Senstant silpnėja imuninė sistema. A(H3N2) greitai kinta („antigeninis dreifas“) ir imuninė atmintis dažnai nebeatpažįsta viruso.

Ši padermė dažniau pažeidžia apatinius kvėpavimo takus, todėl vystosi plaučių uždegimai (virusiniai ir bakteriniai). Dažnesnės širdies komplikacijos (infarktas, širdies nepakankamumas). Todėl net ir pasiskiepijus apsauga nuo šios padermės gali būti nepakankama“, – aiškino gydytojas socialiniame tinkle.

Ar dėl mutacijos pasikeičia ligos eiga?

Ar mutacijos, pavyzdžiui, K249E, keičia ligos eigą? Pasak profesoriaus, dažniausiai ne. „Tokios mutacijos svarbios virusologinei stebėsenai, bet gripo klinika tokia pati. Taip, mutacijos dėka rizika užsikrėsti padidėja, bet pacientui turi būti svarbu ne mutacijos pavadinimas, o jo amžius, gretutinės ligos ir laiku pradėtas gydymas“, – dėstė V. Kasiulevičius.

Komentuodamas tai, ar skiriasi A(H3N2) ir A(H1N1) gripo mirčių struktūra pasaulyje, gydytojas nurodė, kad A(H3N2) gripas sukelia daugiausia mirčių tarp vyresnių asmenų dėl plaučių uždegimo ir širdies komplikacijų.

„Tuo metu susirgus A(H1N1) gripu dažniau sunkiai serga ir miršta jaunesni (nutukę, nėščios moterys) dėl ARDS. Tai ūminis respiracinio distreso sindromas (angl. Acute Respiratory Distress Syndrome) – gyvybei pavojinga būklė, kai plaučiai staiga nebesugeba aprūpinti organizmo deguonimi, net jei žmogus kvėpuoja“, – pastebėjo profesorius.

Kaip pastebėti komplikacijas laiku

Dėl šių dalykų vyresniems žmonėms kaip niekada yra svarbi vakcinacija. „Netgi šiuo laikotarpiu, jeigu gripo vakcinų dar kur nors yra likę“, – pabrėžė gydytojas.

Pasak jo, nors jautrumas antivirusiniam gydymui mutavusio gripo yra sumažėjęs, bet susirgus vis tiek naudingas ankstyvas antivirusinis gydymas oseltamiviru, nelaukiant „kol liga praeis savaime“. Kartu svarbu laiku stebėti komplikacijų riziką.

„Nepaliauju priminti apie pulsoksimetrų naudą, nes pulsoksimetras leidžia anksti pastebėti deguonies kritimą, dar prieš ryškų dusulį, naudingas sergant gripu, COVID-19, pneumonija, LOPL, širdies ligomis, todėl padeda nuspręsti, kada būtina kreiptis į gydytoją.

Atsiminkite, kad SpO₂ ≥95 proc. dažniausiai norma, o ≤92–93 proc. jau signalas nebedelsti. Arba po kartotinų tikrinimų stebimas ≥3 procentinių punktų SpO₂ kritimas nuo individualios paciento reikšmės (kai kurie vyresnio amžiaus pacientai dėl letinių ligų turi mažesnes SpO2 reikšmes) laikomas kliniškai reikšmingu signalu“, – patarė šeimos gydytojas. 

Vyresniems asmenims – didesnės dozės vakcinos

Profesorius aptarė ir tai, kodėl mokslininkai vyresniems žmonėms kuria didesnės dozės gripo vakcinas.

„Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl įprasta gripo vakcina ≥65 m. dažnai veikia prasčiau, ypač prieš gripo A(H3N2) padermę. Aukštos dozės arba adjuvuotos vakcinos sukelia stipresnį imuninį atsaką ir geriau apsaugo nuo sunkaus gripo bei hospitalizacijos. Manau, kad tai gali tapti prieinama artimiausiais sezonais ir Lietuvoje.

H3N2 nėra „egzotiškas“ gripas, bet jis neproporcingai pavojingas vyresniems žmonėms. FFP2 respiratorius – paprasta, bet veiksminga priemonė, padedanti vyresniems žmonėms saugiau išgyventi infekcijų sezoną, todėl bent jau atėjus į gydymo įstaigą verta pasinaudoti juo. Elkimės išmintingai“, – apibendrinęs palinkėjo V. Kasiulevičius.

Sergamumas gripu tik auga

Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvoje tebesitęsia virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu padidėjo, o COVID-19 liga beveik nepakito.

Kaip nurodoma, bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią savaitę (51 savaitę) išaugo iki 1310 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo 1246,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp vaikų.

„Epideminį sergamumo lygį pasiekė 7 savivaldybės, didžiausias sergamumas užfiksuotas Vilniaus ir Alytaus savivaldybėse. Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldytas 231 asmuo (vaikai sudarė 67 proc.), dėl COVID-19 ligos – 42 asmenys“, – pranešė NVSC.

Taip pat registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (Kauno ir Klaipėdos apskrities gyventojai, kurie priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, neskiepyti). Šį sezoną iš viso užfiksuoti 4 mirties nuo gripo atvejai.

Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis (Kauno apskrities gyventojas, kuris priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, neskiepytas (iš viso 24 mirties atvejai šį sezoną).