Nusižudžiusios medikės šeima apstulbo: štai kiek pinigų ligoninė išmokėjo be kalbų

Galutinė prieš kelis metus Respublikinę Šiaulių ligoninę supurčiusios tragedijos atomazga –įstaiga be kalbų išmokėjo teismo priteistą 70 tūkstančių eurų neturtinės žalos kompensaciją nusižudžiusios gydytojos šeimai ir beveik 7 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kaip skelbia portalas lrt.lt, dėl tokio ligoninės administracijos sprendimo namiškiai gerokai nustebo, mat buvo nusiteikę ilgam bylinėjimosi procesui.

Ligoninė pripažinta kalta dėl medikės savižudybės

Sprendimą dėl prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės teismas priėmė lapkričio pradžioje.

Kaip tuo metu pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus, kad minėtos gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo santykių, priėmė sprendimą nusižudyti. Taigi, atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų“, – pranešime cituojama bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja Simona Čėsnienė.

„Mūsų ieškinį tenkino visapusiškai, priteisė neturtinę žalą ir advokato išlaidas. Mamai 25 tūkst., o mums, broliams ir seserims, po 15 tūkst. eurų“, – pasakojo medikės brolis Artūras Šilinskis.

Sesers netekęs brolis sako, kad jo šeimai šis teismo sprendimas buvo labai svarbus. 

„Ne pinigai svarbiausia, o svarbiausia buvo įrodyti tiesą, kad nebuvo ligoninė teisi, kad atleido ir kad toliau su ja taip elgėsi. Netinkamai buvo elgiamasi su mūsų sese ir dukra“, – komentavo A. Šilinskis.

Ligoninė nematė savo kaltės

Ligoninė gi nesutiko su ieškovų reikalavimu, nurodydama, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti pažeidimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos darbuotojos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Kaip teigiama pranešime, Respublikinės Šiaulių ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami kaip paneigiantys darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje moteris dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki 2021-ųjų balandžio 30-osios, kai ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą. Tų pačių metų gegužės 8-ąją medikė nusižudė.

Dėl šių įvykių Šiaulių ligoninės veiklą vertino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba. 2021 metų spalį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija medikės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Prokuratūra dėl darbuotojos privedimo prie savižudybės buvo pradėjusį ikiteisminį tyrimą, kurį 2022-ųjų pabaigoje nutraukė nenustačius, kad dėl to būtų kalti kiti asmenys. Artimieji tyrimo nutraukimą praėjusių metų pradžioje apskundė.

Kaip BNS nurodė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, 2023-iųjų sausį aukštesniojo prokuroro nutarimu šis skundas buvo atmestas.

Po mėnesio ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarimą atmesti skundą panaikino, nurodęs atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Juos atlikus, pernai rugpjūtį prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė. Anot R. Stundžienės, šis sprendimas skundžiamas nebuvo.

Po medikės savižudybės atlikus tarnybinį tyrimą, tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė tuometinį vadovą Remigijų Mažeiką.